Infliacija tuština pinigines – lietuviai vėl pradėjo taupyti
Pastaruosius penkerius metus dauguma lietuvių šventėms ir dovanoms pradėti taupyti iš anksto jau nebeturėdavo. Tam pakakdavo einamųjų lėšų. Vis dėlto 2021 m. situacija pasikeitė. Pasak banko „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, išaugo žmonių, pradėjusių taupyti dar likus dviem trims mėnesiams iki Kalėdų.
„Tai pirmasis ženklas, rodantis, kad turime dvi grupes žmonių. Vieni infliacijos smarkiai nejaučia, nes jų atlyginimai auga daugiau nei kainos, o kitų pajamas pandemija paveikė, jiems reikės laiko atsigauti“, – portalui lrytas.lt sakė ekspertė.
Tačiau pirmiausia ji patarė žmonėms galvoti ne tik apie dalies pajamų atidėjimą taupymui, bet ir pasinaudojimą galimomis kompensacijomis.
„Reikėtų pagalvoti, kas padėtų sumažinti išlaidas. Daugelis net nežino apie visas jiems priklausančias paramas. Žmonės galėjo gauti krepšelius, padedančius išleisti vaikus į mokyklą. Kai kuriems yra kompensuojamas šildymas, kita. Ne visi pasinaudoja tokiomis galimybėmis“, – kalbėjo J.Cvilikienė.
Antrasis žingsnis – peržiūrėti išlaidas ir apriboti ar net atsisakyti nebūtinųjų. „Gal esate pasiėmę kokių nors prenumeratų, net jei tai atrodo nedaug, 5 ar 10 eurų per mėnesį, tačiau per metus susidaro padori suma“, – sakė pašnekovė.
Standartinė taupymo taisyklė sako, kad 50 proc. pajamų reikia skirti būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – nebūtinosioms ir 20 proc. – taupymui. Tačiau, pasak J.Cvilikienės, tokio patarimo laikosi nedaugelis, o savo biudžetą, tikslias išlaidas yra paskaičiavę tik 2 iš 10 suaugusiųjų.
„Visi kiti sako, kad savo biudžetą turi galvoje. Bet tai kaip kraujo tyrimas, jei nežinome tikslaus biudžeto, negalime suvaldyti situacijos. Tad būtina peržvelgti savo biudžetą, paskaičiuoti, kur ir kiek išleidžiama pinigų, kiek galima atidėti taupymui“, – patarė ekspertė.
Jos teigimu, neverta iš karto užsibrėžti didelių tikslų, galima net bandyti sutaupyti po eurą per dieną, o metų pabaigoje bus sukaupti beveik 400 eurų.
Reikia pagalvoti, ar manikiūras tikrai būtinas
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė portalui lrytas.lt taip pat nurodė, jog nebūtinųjų išlaidų valdymas yra pagrindinis būdas sutaupyti. Tačiau tai priklauso nuo žmogaus ryžto ir gebėjimo susivaldyti nuo spontaniškų pirkinių.
„Yra išlaidų, kurių atsisakyti, išvengti neįmanoma. Tai pirmojo būtinumo prekės – maistas, kuras, šildymas ir kiti su būstu susiję dalykai.
Ir visi esame žmonės, norime išleisti pinigų ir ne pirmojo būtinumo prekėms, paslaugoms. Bet svarbu pagalvoti, ar tikrai jų reikia. Pavyzdžiui, moterys yra įnikusios į įvairias grožio procedūras, kurios nėra būtinos, o atsisakius manikiūro, pedikiūro būtų sukaupiama visai solidi suma, kurią galima atidėti taupymui ar kur nors investuoti“, – pavyzdį įvardijo ji.
Kokią sumą atidėti taupymui, priklauso nuo žmogaus pajamų. Vis dėlto, anot ekonomistės, kiekvienas indėliuose privalo turėti 3, o geriausia – 6 mėn. išlaidų sumą nenumatytiems atvejams.
Ką daryti tiems, kurių algos šiemet nedidės?
Nuo 2022 m. sausio 1 d. neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) didėja nuo 400 iki 460 eurų. Taip pat auga ir algos. Tačiau ekonomistai įspėja, kad tą pajamų padidėjimą „suvalgys“ infliacija. Be to, neišvengiamai šiemet bus ir tokių, kurių pajamos nedidės, o būtinosioms išlaidoms dėl augančių kainų teks atriekti vis didesnę atlyginimo dalį.
I.Genytė-Pikčienė patikino, kad į tokią situaciją papuolę žmonės turės griebtis sukauptos finansinės pagalvės. Jei jie tokią turi, šis periodas, kada kainos kils sparčiau nei jų pajamos, nebus toks baisus. Liūdnesnė situacija laukia tų, kurie neturėjo galimybės sukaupti finansinių atsargų.
„Bet yra gera žinia – mažiausias pajamas gaunantiesiems atlyginimai augs kone sparčiausiai. Tą garantuoja 14 proc. didinamas mėnesio minimalus atlyginimas. Pažeidžiamiausių sluoksnių – pensininkų, mažiausiai uždirbančiųjų – pajamos augs gerokai sparčiau nei kainos, jų perkamoji galia nenukentės“, – sakė ji.
J.Cvilikienė asmenims, kurių pajamos šiemet augs lėčiau nei kainos, turi vieną patarimą: „Dabar rinkoje labai trūksta darbuotojų. Darbo yra tiek, kiek niekada nebuvo. Tad jei norima dirbti ir užsidirbti, galima tą padaryti, galima ieškoti kito darbo, kuriame bus gaunamos didesnės pajamos, keltis į miestą ar papildomai dirbti. Dabar ne krizės, o geros pasiūlos laikas.“
Jos teigimu, vis dėlto jei žmonės labiau apmokamo darbo dirbti negali, gyvena iš neįgalumo pašalpos ar yra studentai, lieka tik viena išeitis – griežtai peržiūrėti mėnesio išlaidas.
„Galvą dedu, kad tiek aš, tiek jūs, peržiūrėję mėnesio išlaidas, rastume bent 10 eurų, kuriuos būtume galėję atidėti taupymui. Tai galioja visiems žmonėms. O ir matome pilnas kavines jaunimo. Bet jeigu jie tą pačią vakarienę pasigamintų su draugais namuose, o išeitų į miestą tik deserto, sąskaita būtų trigubai mažesnė.
Be to, juk nuėję į parduotuvę dažnai nebeieškome pigiausių produktų, o renkamės, pavyzdžiui, ekologiškus. Tad jei susidėliotume reikiamų produktų sąrašą, apsibrėžtume, kiek galime išleisti maistui, skirtingose parduotuvėse susirinktume tas prekes už norimą sumą. Bet jau nebededama į tai tiek pastangų.
Tokiais mažais žingsniais kiekvieną mėnesį galima visiškai neskausmingai sutaupyti“, – kalbėjo J.Cvilikienė.
Svarbu užsibrėžti tikslą ir apsaugoti turimus pinigus
Pasak J.Cvilikienės, viena didžiausių klaidų pradedant taupyti – tikslo neturėjimas. Jai tenka susidurti su žmonėmis, svajojančiais apkeliauti pasaulį ar nedirbti metus. Tačiau paklausus, kiek tam reikėtų pinigų, daugelis atsako nežinantys, kiek tiksliai, bet „daug“.
Ekspertės teigimu, žodis „daug“ – nieko nepasako. Toks tikslas sutaupyti nepadės, nes nėra aišku, kiek lėšų tai pareikalaus. Taupant svarbu tikslumas ir konkretumas. Galima užsibrėžti, kad taupoma naujam automobiliui, galbūt naujiems baldams ar būsto atnaujinimui.
„Reikia būtinai paskaičiuoti, kiek tai tiksliai kainuos, kiek reikia sutaupyti, kiek per mėnesį būtų galima atidėti pinigų. O galbūt ir pasvarstyti baldą nusipirkti iš antrų rankų ir jį perdažyti“, – rekomendavo J.Cvilikienė.
Taip pat ji patarė pasirūpinti, kad indėliuose laikomi pinigai būtų saugūs. Matant kiek daug žmonių užkimba ant sukčių kabliuko ir kokie pinigų kiekiai yra išviliojami iš sąskaitų, ji pasiūlė turimus pinigus apdrausti.
Ar reikia investuoti?
Apie investimą ekspertės patarė svarstyti tik tada, kai yra sukaupta patikima finansinė pagalvė, nes pinigus investuojant, jie nebėra tokie likvidūs, juos bet kada pasiimti ne visada pavyksta.
„Investavimas nėra skirtas atremti tokiems sunkumams, kuriuos turime šiandien. Tą galima padaryti tik iš santaupų. Visada reikia turėti likvidžių pinigų tokiems atvejams, jei sąskaitos smarkiai išaugs, o gal sprogs padanga, susirgsiu. O investavimas skirtas ateičiai“, – sakė J.Cvilikienė.
I.Genytė-Pikčienė taip pat akcentavo, kad investavimas yra lėtas procesas, atsiperkantis per dešimtį ar net daugiau metų. To imtis reikėtų tik turint finansinę pagalvę, išsprendus būsto klausimą – ji nuomotis ar pirkti, galbūt su paskola – ir tik tada po truputį investuoti, galvoti apie ateitį bei pensiją.
„Kaip žinoma, senatvėje žmonės yra pakankamai pažeidžiami, priklausomi nuo pensijos, norėtųsi tuo metu turėti daugiau finansinių galimybių, negu garantuoja valstybė“, – sakė ji.
Taip pat ekonomistė patarė norintiems investuoti nesirinkti tik vienos turto klasės: „Dabar labai madingos įvairios naujovės, pavyzdžiui, kriptovaliutos. Bet ne viskas, kas populiaru, yra tvaru. Ir reikia turtą diversifikuoti, kitaip sakant – negalima laikyti visų kiaušinių vienoje pintinėje.“
