Panevėžio rajono gyventojai bankomato iki šiol neturi. Prireikus grynųjų pinigų jie turi vykti į miestą. Pokyčius jie priima nepalankiai.
„Naujamiestyje tiek, kiek surenka mokesčių, tik tiek pinigėlių ir teturi. Jeigu reikia išsigryninti, kartais būna, kad per tris parduotuves negalima nusiimti pinigėlių ir tenka važiuoti į miestą“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė kalbinta moteris.
„Ką – į miestą reiks važiuoti? Kai autobusai neis, užpustys, sėdėsim namie ir badausim.
Va, kaip išeina. Na ką, tokia valdžia, nieko nepadarysi. Tokią išsirinkom. Čia ne valdžia, bet durnių kompanija“, – piktinosi kitas pašnekovas.
Lietuvos bankas apie bankomatų trūkumą žino. Jau parengtas projektas, pagal kurį bankai įpareigoti šimte gyvenviečių įrengti šimtą bankomatų. Visgi jų gyventojai tikėtis gali tik po liepos 1 d. Lietuvos banko atstovė sako, kad regionuose šiuo metu yra ir kitų alternatyvų.
„Gyventojai išsigryninti pinigus gali ne tik „Perlo“ terminaluose, ne tik prekybos vietų kasose arba spaudos kioskuose, bet ir kai kurių Kredito unijų skyriuose ir kasose“, – aiškino Lietuvos banko vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija šio įstatymo pakeitimo siekia jau seniai. Anot jų, darbuotojai dažnai gauna mažesnę algą, nei nurodoma popieriuje, o dėl to praranda nemažą dalį pensijos.
„Netgi būdavo prieinama prie to, kad jų parašai buvo klastojami ant akto ir taip darbuotojui būdavo sunku išsireikalauti ir įrodyti, kad tie pinigai nebuvo sumokėti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Darbo inspekcija teigia, kad šiuo įstatymo pakeitimu siekiama kovoti su šešėliu, nes kasmet fiksuojami darbuotojų teisių pažeidimai.
„Ten, kur yra gryni pinigai, galima daryti prielaidą, kad tai yra terpė šešėliui egzistuoti. Tad kuo mažiau grynųjų, kuo daugiau matysime fiksuotų pavedimų“, – teigė Darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.
Vis dėlto Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė abejoja, kad algų vadinamuosiuose vokeliuose nebeliks. Negana to, kyla pavojus, kad įstatymų pažeidimų daugės.
„Žmogus pastatytas prieš faktą, kad tik pavedimu jis gali eiti į bet kokį sandorį, jis gali eiti vos ne į šantažo sandorį: „Aš noriu grynųjų ir toliau, darom neoficialią algą ir tiek“. Gali atsirasti tokių atvejų, kaip buvo seniau: 2021 metais kas buvo oficialu, 2022 metais taps neoficialiu sandoriu“, – komentavo asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Įstatymo pakeitimui ypač priešinosi transporto įmonės. Pasak vežėjų automobiliais asociacijos, algas vairuotojams iš trečiųjų šalių patogiau mokėti grynaisiais.
„Trečiųjų šalių vairuotojai, kurie grįžta iš mūsų vadinamos kadencijos, ir nori grįžti namo, visada prašo, kad būtų galima gauti grynais pinigais, nes išsigryninant kortele trečiojoje šalyje, jie moka 12–15 proc. – praranda pinigus išsigrynindami“, – kalbėjo asociacijos „Linava“ generalinis direktorius Zenonas Buivydas.
Tuo metu socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas sakė, kad būtent dėl to, kad transporto – tolimųjų reisų srityje – piktnaudžiavimo atvejų būta daugiausia, ir priimtas įstatymas, kad visos išmokos atliekamos tik per bankinius pavedimus.
Banko sąskaitos dar neturintys darbuotojai turėtų suskubti ją atsidaryti. Darbuotojui to nepadarius, darbdavys turi teisę darbo užmokesčio nemokėti.
