Įspėja, kad algos šiais metais kils labai netolygiai – didins tiems, kurie gali pabėgti (91)

Didelė infliacija ekonomikoje sukelia sumaištį. Kadangi prekių ir paslaugų kainos kinta netolygiai, verslui labai sunku planuoti ateitį. Tikėtina, kad labai netolygiai augs ir algos: tiems darbuotojams, kurie – bus rizika – gali pabėgti, darbdaviai algas didins, o tiems, su kuriais tokios grėsmės nebus – atlyginimai vargiai kils.

S.Besagirskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
S.Besagirskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
R.Lazutka.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
R.Lazutka.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pritaikius PVM lengvatas atskiriems maisto produktams, ilguoju laikotarpiu vis dėlto iš to laimi ne vartotojas, o pardavėjas.<br>V.Balkūno nuotr.
Pritaikius PVM lengvatas atskiriems maisto produktams, ilguoju laikotarpiu vis dėlto iš to laimi ne vartotojas, o pardavėjas.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 14, 2022, 2:17 PM, atnaujinta Jan 14, 2022, 2:17 PM

Taip mano ekonomistas Romas Lazutka.

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas tikras – neišvengiama, kad šiemet algos augs. Tą darbdaviai bus priversti daryti dėl darbo jėgos stygiaus.

Tačiau tą įmonės darys daugiausia investicijų sąskaita, nes dėl brangstančių žaliavų ir darbo jėgos bei negalėjimo pakelti kainų tiek, kiek padidėja sąnaudos, verslo galimybės investuoti bus sumažėjusios.

Vis dėlto, nors algos kils, S.Besagirskas nemano, kad jos augimu aplenks infliaciją. „Kiekvienas turime savo vartojimo krepšelį – skirtingi produktai ir paslaugos brangsta nevienodai, todėl vienam padidėjusios pajamos gal ir kompensuos išlaidas, o kitas to visai gali nepajusti“, – sakė jis, kalbėdamas Lietuvos socialdemokratų partijos surengtoje diskusijoje.

Tuo metu verslas, anot S.Besagirsko, šiandien susiduria su didele rizika dėl to, kad energijos kainos kyla labiau nei brangsta galutinis produktas: jei galutiniame produkto energijos sąnaudos sudaro 10 proc., produkto kaina padidės, tarkime, 3 proc. Bet, anot asociacijos prezidento, dažnai galutinės kainos negalima pakelti tokiu pat procentu, nes rinkoje sutartys sudaromos į priekį, kai kurios – ir 5 m. į ateitį.

„Trumpuoju laikotarpiu apdirbamoji pramonė nuo energijos kainų kilimo pralaimi. Apdirbamoji pramonė šiemet turės mažiau pinigų ir mažiau galimybių kelti darbo užmokestį bei investuoti“, – prognozavo S.Besagirskas.

Tuo metu R.Lazutka kalbėjo apie tai, kad didelė infliacija ekonomijoje sukelia sumaištį, verslininkams darosi labai sunku planuoti: žinai, kad daugiau mokėsi už energetinius išteklius, turi didinti kainas, bet nežinai, ar dėl to nepabėgs pirkėjai.

Kadangi prekių ir paslaugų kainos kinta netolygiai, planuoti labai sunku. Kita vertus, vartotojai taip pat išsigąsta kainų augimo, čia pat ir nežinia, kas bus su algomis, o kainos kyla, todėl žmonės ima mažiau vartoti.

„Labai dažnai didelė infliacija lydima ekonomikos smukimo. Šis savo ruožtu reiškia, kad valstybėje surenkama mažiau biudžeto pajamų. Kai kas tikisi, kad infliacija kaip tik aprūpina valstybės biudžetą pajamomis, nes brangiau parduodama, vadinasi, nuo didesnės prekių kainos sumokama daugiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o privačiame sektoriuje, gaudamos daugiau pajamų, įmonės gali didinti atlyginimus, nuo kurių vėl surenkami didesni mokesčiai į biudžetą, – aiškino R.Lazutka. -

Bet reikia turėti galvoje, kad kai žmonės turi tam tikras pajamas, o kainos kyla, jie perka mažiau: nuo kiekvienos brangesnės prekės sumokamas didesnis PVM, tačiau prekių nuperkama mažiau. Todėl biudžeto pajamos nebūtinai turi augti, juo labiau, jei susvyruoja ekonomika.

Biudžetinio sektoriaus laukia nelabai geri laikai – ne tiek dėl infliacijos, kiek dėl jos poveikio ekonomikos raidai“.

Tačiau net ir kalbant apie privatų sektorių, įmonei gavus daugiau pajamų, nebūtinai didės atlyginimai darbuotojams: jie gali būti pakelti tik tiems darbuotojoms, kurie gali pabėgti. Todėl algos šiemet augs nebūtinai tolygiai.

Anot ekonomisto, kai tokia padėtis, valstybė turėtų ateiti į pagalbą tiems žmonėms, kurių pajamos nekyla – jie turėtų būti gelbėjami didinant algas biudžetiniame sektoriuje ir keliant socialines išmokas.

„Daug kas kritikuoja, kad tai gali sukelti infliacijos spiralę – auga kainos, didinamos algos, tada kainos dar kyla, bet tuos žmones reikia gelbėti. Ypač, jei prasidėtų ekonomikos lėtėjimas, valstybės išlaidų augimas yra vaistas nuo ekonomikos lėtėjimo, bet kaip elgsis Vyriausybė, sunku pasakyti“, – komentavo R.Lazutka.

Vargiai čia išeitis būtų PVM lengvatos.

Anot S.Besagirsko, pritaikius PVM lengvatas atskiriems maisto produktams, ilguoju laikotarpiu vis dėlto iš to laimi ne vartotojas, o pardavėjas: galiausiai kainos vis tiek sukyla, o lengvatos ne visada suveikia.

„Kiekvienu atveju labai rizikinga įvesti lengvatą: biudžeto pajamos stipriai sumažės, o vartotojas lengvatą pajus tik trumpuoju laikotarpiu – ilguoju kainos vis tiek sukils, stabilizuosis ir per pusmetį grįš į pradinį lygį. Toks scenarijus – labai dažnas, todėl su lengvatomis reikia žaisti labai atsargiai“, – įspėjo asociacijos prezidentas.

Galiausiai produktą pabrangina ir trumpalaikis kišimasis į rinką – tai, ką dabar daro lenkai: vietoje to, kad šiandien sumokėtume euru daugiau, rytoj tenka mokėti daugiau dviem.

„Jei tam tikriems produktams padarytume nulinį PVM, vis tiek kažkas už tai sumokėtų – galbūt net ir tie patys žmonės, tik kitais būdais, nes valstybė turi išlaidų.

Vienas variantų, kuris galbūt galėtų ieškant išeičių, kaip padėti žmonėms, kurių pajamos nepakils – valstybei pasiskolinti, nes šiandien tą galima padaryti neigiamomis palūkanų normomis“, – svarstė S.Besagirskas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.