Naujos šildymo sąskaitos gali pasiųsti į dar vieną nokdauną: kai kuriems situacija jau dabar katastrofiška Viešbučių sąskaitos – 48 tūkst. eurų vietoje 5 tūkst. (398)

Sausį šilumos kaina bus dar didesnė nei gruodį. Laimei, ji neaugs taip drastiškai, kaip mėnesį prieš tai: pagal fiksuotas dujų kainas reikėtų ruoštis kelių, o kai kuriuose miestuose – keliolikos procentų augimui. Tiesa, tai – tik viena šildymo sąskaitų dedamoji, todėl teigti, kad tiek pat – keliais ar keliolika procentų – padidės sąskaitos, kurių sulauks gyventojai, negalima. Mat daug lems ir oro temperatūra, nuo kurios priklausys, kiek bus suvartota šilumos.

Kol kas sausis nebuvo atšiaurus, jei taip ir toliau, sąskaitos nebus reikšmingai didesnės už gruodį.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kol kas sausis nebuvo atšiaurus, jei taip ir toliau, sąskaitos nebus reikšmingai didesnės už gruodį.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kol kas sausis nebuvo atšiaurus, jei taip ir toliau, sąskaitos nebus reikšmingai didesnės už gruodį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kol kas sausis nebuvo atšiaurus, jei taip ir toliau, sąskaitos nebus reikšmingai didesnės už gruodį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
E.Šiškauskienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
E.Šiškauskienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kol kas sausis nebuvo atšiaurus, jei taip ir toliau, sąskaitos nebus reikšmingai didesnės už gruodį.<br>D.Umbraso nuotr.
Kol kas sausis nebuvo atšiaurus, jei taip ir toliau, sąskaitos nebus reikšmingai didesnės už gruodį.<br>D.Umbraso nuotr.
Palyginti su pernai metais, šiemet biokuras kone dvigubai brangesnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Palyginti su pernai metais, šiemet biokuras kone dvigubai brangesnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 14, 2022, 5:56 AM, atnaujinta Jan 14, 2022, 2:47 PM

Kol kas sausis nebuvo atšiaurus. Jei taip ir toliau, sąskaitos nebus reikšmingai didesnės už gruodį. Tačiau nežinia, ko laukti antroje jo pusėje. Kaip portalui lrytas.lt teigė Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, įprastai šis mėnuo būna šaltesnis nei gruodis. „Jei antroje sausio pusėje staiga atšaltų, šilumos kainą daugintume iš daug didesnio sunaudoto kilovatvalandžių skaičiaus ir šildymo sąskaita būtų jau skaudesnė“, – kalbėjo Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Pavyzdžiui, pastarasis gruodis, kaip sakė „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjęs Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos Tarybos narys Matas Taparauskas, buvo 20 proc. šaltesnis nei 2020 m., todėl ir šilumos suvartota daugiau.

Sausį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 7,55 ct/kWh (be pridėtinės vertės mokesčio), skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Palyginus su gruodžiu, kilovatvalandės kaina didėja 12,86 proc., per metus, 2021 m. sausį palyginus su 2020 m. sausiu, kilovatvalandės kaina didėjo 78,07 proc.

Tarp penkių didžiųjų miestų šį sausį už šilumą mažiausiai moka Panevėžio, daugiausiai – Vilniaus gyventojai: kilovatvalandė sostinėje kainuoja 10,07 cento, Panevėžyje – 6,29 cento.

Visoje Lietuvoje sausį už šilumą mažiausiai moka „Tauragės šilumos tinklų“ aptarnaujami vartotojai (4,5 ct/kWh su PVM), daugiausiai – „Nemenčinės komunalininko“ aptarnaujami Vilniaus rajono vartotojai (15,53 ct/kWh su PVM).

Kaip nurodė V.Lukoševičius, tuose miestuose, kur kuro struktūroje daugiau dujų, sausį kaina bus panašiai 12 proc. didesnė nei gruodį, kur daugiau biokuro, ji kils mažiau.

„Iš didžiųjų miestų brangiausiai moka Vilnius, nes naudoja daug gamtinių dujų, bet dar daugiau – apie 15 ct/kWh – moka tie mažieji miestukai, kurie yra žiedinėse savivaldybėse. Jie tiek maži, kad ten nebuvo pereita prie biokuro – čia iki šiol deginamos beveik vien gamtinės dujos: Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos rajonų komunalinės įmonės moka pačias aukščiausias kainas.

Geriausiai gyvena kompaktiški, vidutinio dydžio miestai, kurie turi vieną katilinę, kur ūkis nėra išplėstas, nėra perteklinių įrenginių, kur viskas gana ekonomiškai sutvarkyta. Tai Utena, Mažeikiai, Jonava“, – kalbėjo V.Lukoševičius.

Vietoje 5 tūkst. – 48 tūkst. eurų sąskaita

„Situacija visiškai katastrofiška“, – paklausta, kaip laikosi šildymo sąskaitų sulaukę viešbučiai, sakė Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Yra viešbučių, kur sąskaitos už šildymą nuo 5 tūkst. eurų gruodį pakilo iki 48 tūkst. eurų.

Asociacija dar spalio mėnesį iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos gavo pažadą, kad tiems viešbučiams, kuriems apyvartos smukusios 40 proc. ir daugiau, bus skirta kompensacija už energetines išlaidas. „Tąkart omenyje turėjome daugiausia verslo viešbučius miestuose, kadangi jie nesulaukia turistų srauto. Bet matome, kad dabar jau visiems viešbučiams – net ir esantiems kurortuose – reikia tokios paramos, nes viską, ką užsidirbo, supils už energetines išlaidas“, – portalui lrytas.lt sakė E.Šiškauskienė.

Tačiau nors pažadas buvo duotas spalį, šiandien, sausio vidury, viešbučiai ne tik negavę jokios kompensacijos – jie nė nežino, kokiomis sąlygomis ir kada ji galėtų būti teikiama. Anot asociacijos prezidentės, Vyriausybėje teberuošiamas priemonių aprašas.

„Viešbučių užimtumas – nuo 15 iki 30 proc. Kambarių kainos tokios, kad, atmetus pusryčius ir mokesčius, vidutiniškai lieka apie 40 eurų. Iš tokių sumų niekaip nepasidengia išlaidos, net jei viešbučiai dar ir turi kažkiek turistų. O iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vis gauname tą patį atsakymą – priemonė jau guli Finansų ministerijoje. Tačiau niekas nevyksta. Parašėme Vyriausybei, kreipsimės į Seimą – niekas nevyksta, kur beldiesi – ten tuščia.

O dar nuolat gąsdinama, kaip viską uždarys. Kiekvienas toks pareiškimas kerta per apyvartas ir kurortinėse vietovėse – žmonės vengia užsisakyti kambarius. Jei jau uždaro, tai geriau uždarytų. Arba nebešnekėtų“, – kalbėjo E.Šiškauskienė.

Biokuras neatsilieka

„Žinių radijo“ eteryje kalbėjęs Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas nieko paguodžiančio nepasakė: šildymo kainos įtemptos, dujų kaina vis dar auga. „Sulaukėme nemažo gyventojų pasipiktinimo dėl gruodžio kainų. Deja, negalime pažadėti, kad sausį jos bus mažesnės: pagal dabartinę reguliuotojo fiksuotą dujų kainą sausį šildymo sąskaitos dar labiau augs“, – kalbėjo jis.

Vilniaus šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas toje pat laidoje teigė, kad kol kas dujų kainos biržoje, iš kur perkamos dujos sostinei šildyti, „laikosi dar pakankamai protinguose rėmuose, kuriuos buvome nusimatę savo biudžete“.

Anot jo, situacija, kuri šiandien yra Vilniuje, susijusi su tuo, kad nebuvo įgyvendintas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas, kurį „Ignitis“ turėjo baigti 2020 m. pabaigoje. Pasak G.Bakano, jei viskas būtų ėjęsi pagal planą, Vilniuje 90 proc. šilumos būtų pagaminta iš biokuro, o kainų šuolių sostinė būtų galėjusi išvengti.

Vis dėlto, jei ne Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas, G.Bakano teigimu, situacija tikriausiai atrodytų dar bent dvigubai prasčiau. „Terminalas leidžia Lietuvai diversifikuoti rizikas. Gruodžio kainų pikas susijęs su iš mūsų Rytų kaimyno pasigirdusia retorika apie dujų mažinimo padavimą per dujų tinklą. Tada iš JAV pajudėjo daug SGD pripildytų laivų. Tai leido „atšokti“ kainoms“, – aiškino G.Bakanas.

Tačiau ne vien dujų kainos kelia įtampą – nuo jų neatsilieka ir biokuras. Kaip pastebėjo Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V.Lukoševičius, palyginti su pernai metais, šiemet jis kone dvigubai brangesnis.

Tas taip pat atsispindi iš šilumos kainose, todėl jos kyla net ir tuose miestuose, kur biokuro naudojama 100 proc. „Turbūt taip mąstoma: jei dujos brangios, galima branginti ir biokurą. Tai – konkuruojantys kurai. Kadangi jokio reguliavimo kuro srityje nėra, veikia rinkos dėsniai“, – svarstė V.Lukoševičius.

Tuo tarpu Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos Tarybos narys M.Taparauskas minėjo tokias priežastis, kaip sumažėjusį pigesnio biokuro importą iš trečiųjų šalių ir tai, kad mūsų biokuro augintojams, norint rinką užsiauginti iki tam tikro lygio, teko investuoti.

Priminsime, kad kai kuriems gyventojams priklauso kompensacija už šildymą. Ji susijusi su pajamomis – jei sąskaita už šildymą viršija tam tikrą jūsų pajamų dalį, visą likutį dengia valstybė per savivaldybės socialinį skyrių.

Vilniečiai gali sąskaitas už šildymą išskaidyti per 18 mėnesių. Tiesa, tai – ne kompensacija, o tik būdas vienu kartu patirti menkesnes išlaidas. Kaip nurodė G.Bakanas, tuo pasinaudojo keliasdešimt įmonės klientų.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.