Lemia ne vienas faktorius
„Kaštų kilimą versle daugiausiai lėmė makroekonominės priežastys: didelis kiekis pinigų, kuriuos centriniai bankai įliejo į ekonomiką, taip pat dėl pandemijos trūkinėjančios tiekimo grandinės, pasaulinė energetinė krizė.
Yra ir lokalių faktorių, darančių įtaką kaštų augimui – tai darbuotojų trūkumas, atlyginimų augimų lūkesčiai, kuriuos paskatino ir aukščiau minėtos priežastys, ir mūsų valdžios sprendimai“, – vardija M. Snarskis.
Anot jo, labiausiai brangsta žaliavos, kurių gamyboje didesnę dalį sudaro energetikos dedamoji, taip pat vadinamosios commodity prekės, t.y. tam tikrų produktų žaliava, pavyzdžiui, kviečiai, rapsai.
„To derliaus, kuris yra gautas praėjusiais metais, bet dar saugomas saugyklose ir sandėliuose, kainos augimui daugiausia įtakos turi pasauliniai procesai, o būsimo derliaus grūdinių kultūrų kainoms didelę įtaką padarys ir brangstančios trąšos bei energetiniai resursai.
Commodity brangimui daug įtakos turi ir klimato kaita. Jei kalbėtume, pavyzdžiui, apie kavos ir kakavos pupeles, dėl klimato pokyčių nukenčiant jų derliams, auga ir kultūrų kainos“, – aiškina asociacijos valdybos pirmininkas.
Kainas reguliuoja ir konkurencija
Atsakyti į klausimą, kiek procentų kils kainos, M. Snarskio teigimu, sudėtinga, nes kiekvienas produktas – tai nauja istorija, skirtingos dedamosios.
„Jei kalbėtume apie kasdienio vartojimo maisto produktus, įvertinus jau aukščiau minėtų faktorių įtaką. Labai apibendrindamas spėčiau, kad tiekimo kainos gali augti vidutiniškai maždaug penktadaliu, bet tikrai gali būti atskirų kategorijų, kur kainos kils daugiau“, – svarstė Lietuvos maisto pramonei atstovaujantis M. Snarskis.
Tačiau jis pabrėžia, kad tiekimo kainos augimas nėra lygus pardavimo kainos pokyčiui.
„Be aukščiau minėtų priežasčių, galutinę kainą vartotojui lemia ir konkurencinė aplinka atskiram segmente, konkurencija tarp gamintojų, kur kiekvienas verslo subjektas stengiasi išlaikyti savo pranašumą, ieško būdų, kaip išlaikyti gamybos ir pardavimų apimtis, bei konkurenciją tarp atskirų prekybos kanalų. Šioje srityje ji tikrai didelė ir kainos kilimas dažniausiai yra paskutinis sprendimas, kai jau nelieka kitų galimybių išlaikyti esamas kainas“, – teigia asociacijos valdybos pirmininkas.
Jaučia spaudimą
Kainų kilimo priežastis patvirtina ir prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Gabrielė Šerėnienė, kuri taip pat tikina, jog dedama labai daug pastangų derantis su tiekėjais, kad kainos pirkėjams būtų kuo mažesnės ir amortizuotų jų augimą.
„Tačiau spaudimas jaučiamas stiprus ir visose prekių kategorijose. Kainų dinamika yra nuolatinis procesas, joms daug įtakos turi pasaulyje vykstantys pokyčiai, kurie veikia logistines grandines ir tas poveikis atvilnija iki mūsų rinkos.
Vis dėlto, neabejojame, kad mūsų vykdomos įvairios prekybinės akcijos, sėkmingai auganti lojalumo programa ir kitos skatinamosios priemonės padės mūsų pirkėjams ir toliau rasti geriausius pasiūlymus mūsų parduotuvėse, – viliasi G. Šerėnienė. – Ypač skatiname naudotis mūsų tinklo siūlomomis asmeninėmis nuolaidomis, kurios siūlomos atsižvelgiant į konkretaus vartotojo apsipirkimo įpročius, nes kiekvienas pas mus apsilankantis pirkėjas yra išskirtinis.“
Siūlys akcijų
Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sutinka, kad pastaruoju metu derybos su tiekėjais dėl kainų augimo yra išties sudėtingos.
„Dedame visas pastangas, kad mūsų pirkėjai reikšmingų kainų pokyčių nepajustų, – teigia prekybos tinklo atstovė. – Jau ne vieną mėnesį girdime iš tiekėjų nuogąstavimus dėl išaugusių žaliavų kainų ir gamybos kaštų, kuriuos didina pabrangusi elektra bei dujos, augantis darbo užmokestis.
Prognozuoti, kokio masto pasikeitimai ateityje laukia, yra sudėtinga, bet tendencijos išlieka nepalankios.
Tikrai suprantame Lietuvos žmonių susirūpiną dėl didėjančių maisto ir kitų prekių kainų, todėl stengsimės, kad mūsų pirkėjai, atėję į „Maximos“ parduotuves, rastų akcinių pasiūlymų ir prekių už gerą kainą.“
Kito didžiojo prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė taip pat patvirtina, jog stengiasi su tiekėjais kiek įmanoma derėtis, kad kainos kiltų kuo mažiau.
„Mes perkame prekes iš Lietuvos ir tarptautinių gamintojų, kurie dirba su globalia tiekimo grandine, ir procesai, vykstantys pasaulinėse žaliavų rinkose, į vieną ar į kitą pusę veikia jų pardavimo kainas.
Kokia imtimi kainos keičiasi – priklauso nuo kiekvieno gamintojo turimų sutarčių su žaliavų tiekėjais, pasiūlos bei paklausos svyravimų, regiono strategijų, – aiškina V. Budrienė. – Taip, matome kainų kilimo mastą iš tiekėjų, gamintojų pusės. Kai kuriose kategorijose net po kelis kartus. Mes, kaip tinklas, dedame visas pastangas, kad mūsų vartotojai kuo mažiau pajustų kainų pokyčius, teikiame ir teiksime įvairius patrauklius kaininius pasiūlymus.“
Negaili kritikos valdžiai
Paklaustas, kada pagaliau galima būtų tikėtis kainų stabilizavimosi ir jų augimo sustojimo, M. Snarskis sako: „Dėl kainų stabilizavimosi, tenka dairytis ne tik į pasaulines rinkas, laukiant trūkinėjančių tiekimo grandinių stabilizavimosi, bet ir atsisukti į valstybines institucijas bei paklausti jų, ar norime išlaikyti lietuviško verslo konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, kuris tiesiogiai turi įtakos tiekimo kainoms ir Lietuvoje.
Čia kaip niekada svarbus reguliavimo prognozuojamumas, ne sprendžiant iškilusias problemas paprastuoju būdu pakeliant mokesčius bei parama verslui, bet kad jis galėtų būti konkurencingas ir pasiruošęs eksportuoti, taip kurdamas darbo vietas ir pridėtinę vertę Lietuvos ūkiui.
Valstybė šiuo atveju turi galimybių pradedant mokestinėmis lengvatomis ir baigiant skatinimo programomis.
Vienas paprastas valstybės institucijų neveiklumo pavyzdys yra 2021–2027 metų ES paramos laikotarpis, kuris teoriškai turėjo prasidėti minėtais 2021 metais, bet, panašu, kad ir 2022 metais ES paramos lėšų verslas dar gali nesulaukti vien todėl, kad Lietuva nesusiruošė tinkamai aplikuoti ir sutarti, kaip ir kam skirstys gaunamą europinę paramą. Žinau ne vieną pavyzdį, kai verslas atideda planuojamas investicijas, būtent dėl šios priežasties.“
