Šis šildymo sezonas tapo įrodymu, kad reikia kažką keisti – kol kas Lietuvai jokios naudos

Daugeliui Lietuvos gyventojų – sudėtingas finansinis išmėginimas, o vilniečiams – tikra katastrofa. Toks šiemetis šildymo sezonas.

Dujų kaina dabar net keturis kartus didesnė nei prieš metus, o baigiantis gruodžiui buvo pašokusi dar aukščiau.<br>Lrytas.lt koliažas.
Dujų kaina dabar net keturis kartus didesnė nei prieš metus, o baigiantis gruodžiui buvo pašokusi dar aukščiau.<br>Lrytas.lt koliažas.
Dujų kaina dabar net keturis kartus didesnė nei prieš metus, o baigiantis gruodžiui buvo pašokusi dar aukščiau.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dujų kaina dabar net keturis kartus didesnė nei prieš metus, o baigiantis gruodžiui buvo pašokusi dar aukščiau.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dujų kaina dabar net keturis kartus didesnė nei prieš metus, o baigiantis gruodžiui buvo pašokusi dar aukščiau.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dujų kaina dabar net keturis kartus didesnė nei prieš metus, o baigiantis gruodžiui buvo pašokusi dar aukščiau.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dujų kaina dabar net keturis kartus didesnė nei prieš metus, o baigiantis gruodžiui buvo pašokusi dar aukščiau.<br>V. Balkūnas.
Dujų kaina dabar net keturis kartus didesnė nei prieš metus, o baigiantis gruodžiui buvo pašokusi dar aukščiau.<br>V. Balkūnas.
Dujų kaina dabar net keturis kartus didesnė nei prieš metus, o baigiantis gruodžiui buvo pašokusi dar aukščiau.<br>D.Umbraso nuotr.
Dujų kaina dabar net keturis kartus didesnė nei prieš metus, o baigiantis gruodžiui buvo pašokusi dar aukščiau.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 21, 2022, 5:01 PM

Šilumininkai ir energetikos sektoriaus prižiūrėtojai ilgai gyrėsi, kad kainos vartotojams sulig kiekvienais metais vis mažėja. Dabar belieka prikąsti lūpą: net jei tas mažėjimas siekdavo po keliolika procentų kasmet, dabartinis šuolis skaičiuojamas jau dešimtimis procentų, o kai kur net kartais.

2020-ųjų gruodį vidutinė kilovatvalandės kaina Lietuvoje siekė 4,16 cento (be pridėtinės vertės mokesčio), praėjusį mėnesį – 6,69 cento. Sausį ji bus dar didesnė. Ką jau kalbėti apie sostinę, kurioje šį mėnesį kaina, palyginti su gruodžiu, pasistiebė daugiau nei 15 proc. ir pasiekė 10,07 ct/kWh. Prieš metus ji buvo 4,14 ct/kWh.

Augimas įspūdingas, o dėl visko kalti laiku neatlikti namų darbai. Dar tada, kai sostinės šilumos tinklus buvo išsinuomojusi Prancūzijos įmonė „Dalkia“, vėliau tapusi „Veolia, buvo rimtų planų atsisakyti dujų ir pereiti prie biokuro.

Tačiau kone visi, kurie palaikė šią idėją, buvo apšaukiami koncerno „Rubikon“ (šiuo metu – „Icor“), kuris dirbo su prancūzais, pakalikais.

Į Vilnių, skirtingai negu nutiko Kaune, iš esmės nebuvo įleistos privačios biokuro jėgainės, o „Ignitis“ tapusiai „Lietuvos energijai“ suteikta išskirtinė teisė statyti atliekų ir biokuro kogeneracinę elektrinę. Valstybinė įmonė išsijuosusi trimitavo, kad jau netrukus šildymo kainos vilniečiams gerokai sumažės.

Lyg tyčia iš projekto pasitraukė restruktūrizavimą paskelbęs Lenkijos „Rafako“, buvęs atsakingas už biokuro jėgainę, kuri ir turėjo numušti kainas.

Kas kaltas, vartotojams tikrai nerūpi, skirtingai nei sąskaitos už šildymą. Priežastis labai paprasta: kituose miestuose didžioji dalis šilumos gaminama iš biokuro, o Vilniuje net 70 proc. – iš dujų.

Dujų kaina dabar net keturis kartus didesnė nei prieš metus, o baigiantis gruodžiui buvo pašokusi dar aukščiau. Vilniaus šilumos tinklams netgi teko kreiptis į sostinės savivaldybės tarybą, kad ji suteiktų garantiją paskolai, nes bendrovė nebeturėjo už ką įsigyti dujų.

Beje, įmonės pagalbos šauksmas nuskambėjo tuo metu, kai meras R.Šimašius piktinosi ne šildymo kainomis savo mieste, o nenuvalytais šaligatviais Niujorke.

Vilniaus savivaldybė trimituoja apie kompensacijas nepasiturintiems, bet nepatekusiems į šią kategoriją belieka mokėti sukandus dantis. Galimybė išdėstyti mokėjimus per visus metus, kurią sostinės gyventojams pasiūlė šilumininkai, tėra kaip aspirinas sergant vėžiu.

Mat vis tiek teks iš savo kišenės atlyginti tiek valdininkų, tiek šilumos ūkio strategų nusikalstamą aplaidumą, dėl kurio Vilnius lieka priklausomas prie dujų adatos.

Ką jau kalbėti apie tai, kad šis kuras yra iškastinis ir nė iš tolo nekvepia žaliąja valstybės strategija, o pinigai už jį plaukte plaukia iš Lietuvos.

Tiesa, nėra saldu ir kitų miestų gyventojams, nes centralizuotai tiekiamos šilumos kainos taip pat gerokai pakilo, nors ir ne tiek, kiek Vilniuje. Priežastis – kone du kartus pabrangęs biokuras. Tačiau šiuo atveju mokama už tos pačios valdžios neryžtingumą.

Kai prieš keletą metų iš Baltarusijos plūstelėjo milžiniškas kiekis pigios medienos, daugelis džiūgavo. Bet lazda turi du galus.

Jau tada vietos biokuro gamintojai pradėjo stabdyti veiklą, nes tiesiog neapsimokėjo tęsti darbo. Ne viena įmonė išvis pasitraukė iš rinkos. O kai baltarusiško biokuro, tiekto kone dempingo kainomis, upės nuseko, vėl iš naujo imtis šio verslo Lietuvoje reikia nemenkų investicijų.

Išskirtinė padėtis susidarė Kaune. Čia jau gerą dešimtmetį veikia nemažai biokuro jėgainių, kurios iki šiol užtikrindavo miestui žemiausią kainą iš visų didmiesčių.

Tačiau į rinką įsiliejus atliekų deginimo gamyklai visiems tenka smarkiai pasistumdyti šilumos aukcionuose. Be to, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vasarą pakeista šilumos supirkimo tvarka daugelį gamintojų įstūmė į nuostolius.

Bent jau rudenį kone visoms Kauno biokuro jėgainėms teko susitaikyti su tuo, kad pajamos nebepadengė sąnaudų. Mažai kas pasikeitė ir dabar, nors šilumos kaina, palyginti su gruodžiu, sausį mieste išaugo itin ženkliai – net 24 proc. – iki 6,57 ct/kWh.

Net Seimo nariai spaudė VERT, kad ji imtųsi veiksmų, nes kai kurios įmonės gali net nesulaukti šildymo sezono pabaigos ir bankrutuoti. Tačiau tarnyba greitų sprendimų rasti nesugeba. O kas lauktų Kauno, jei iš rinkos pasitrauktų ne viena, o kelios jėgainės? Vilniaus likimas, kitaip tariant, sugrįžimas prie dujų.

Opozicija jau neršia rengdama siūlymus, kaip ištiesti pagalbos ranką vartotojams.

Siūloma mažinti PVM šildymui, o Vilniuje nuleisti jį iki nulio. Sklinda raginimai kompensuoti išaugusias gyventojų išlaidas iš viršplaninių biudžeto pajamų. Tačiau nė vienas iš politikų, ypač buvusių valdžioje, kažkodėl neužsimena ko nors nepadaręs, kad dabartinė situacija būtų kitokia.

Apskritai šis šildymo sezonas taps įrodymu, kad šilumos ūkį reikia itin smarkiai tobulinti. Ir pirmiausia atsisakyti iškastinio kuro. Juk dabartinės dujų kainos, kaip prognozuoja ekspertai, gali nesumažėti net vasarą. Tai naudinga „Gazprom“ ir kitiems jų tiekėjams, tačiau tik ne Lietuvai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.