NT mokestis: koks blogiausias scenarijus mūsų laukia ir ar dar ilgai tęsime komediją

Apie visuotinį nekilnojamojo turto mokestį diskutuoja kiekviena valdančioji dauguma nuo pat 2005-ųjų, prisiminė korporacijos „Matininkai“ vadovas Kęstutis Kristinaitis. Visgi iki šiol verda diskusijos: koks būtų mokesčio tarifas, kam reikėtų jį mokėti ir kur keliautų surinktos lėšos.

Kaip sakė M.Dubnikovas, įvestas visuotinis NT mokestis privers lietuvius susimąstyti ar verta laukti „aukso puodo“, ar visgi laikas turimą turtą realizuoti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip sakė M.Dubnikovas, įvestas visuotinis NT mokestis privers lietuvius susimąstyti ar verta laukti „aukso puodo“, ar visgi laikas turimą turtą realizuoti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
M.Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
Kaip sakė M.Dubnikovas, įvestas visuotinis NT mokestis privers lietuvius susimąstyti ar verta laukti „aukso puodo“, ar visgi laikas turimą turtą realizuoti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kaip sakė M.Dubnikovas, įvestas visuotinis NT mokestis privers lietuvius susimąstyti ar verta laukti „aukso puodo“, ar visgi laikas turimą turtą realizuoti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Finansų analitikas taip pat pritarė, kad dabartinis NT mokestis yra „niekinis“ – administravimas kainuoja daug, o naudos gaunama mažai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Finansų analitikas taip pat pritarė, kad dabartinis NT mokestis yra „niekinis“ – administravimas kainuoja daug, o naudos gaunama mažai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kaip sakė M.Dubnikovas, įvestas visuotinis NT mokestis privers lietuvius susimąstyti ar verta laukti „aukso puodo“, ar visgi laikas turimą turtą realizuoti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip sakė M.Dubnikovas, įvestas visuotinis NT mokestis privers lietuvius susimąstyti ar verta laukti „aukso puodo“, ar visgi laikas turimą turtą realizuoti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip sakė M.Dubnikovas, įvestas visuotinis NT mokestis privers lietuvius susimąstyti ar verta laukti „aukso puodo“, ar visgi laikas turimą turtą realizuoti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip sakė M.Dubnikovas, įvestas visuotinis NT mokestis privers lietuvius susimąstyti ar verta laukti „aukso puodo“, ar visgi laikas turimą turtą realizuoti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Finansų analitikas taip pat pritarė, kad dabartinis NT mokestis yra „niekinis“ – administravimas kainuoja daug, o naudos gaunama mažai.<br>V.Balkūno nuotr.
Finansų analitikas taip pat pritarė, kad dabartinis NT mokestis yra „niekinis“ – administravimas kainuoja daug, o naudos gaunama mažai.<br>V.Balkūno nuotr.
Finansų analitikas taip pat pritarė, kad dabartinis NT mokestis yra „niekinis“ – administravimas kainuoja daug, o naudos gaunama mažai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Finansų analitikas taip pat pritarė, kad dabartinis NT mokestis yra „niekinis“ – administravimas kainuoja daug, o naudos gaunama mažai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Finansų analitikas taip pat pritarė, kad dabartinis NT mokestis yra „niekinis“ – administravimas kainuoja daug, o naudos gaunama mažai.<br>T.Bauro nuotr.
Finansų analitikas taip pat pritarė, kad dabartinis NT mokestis yra „niekinis“ – administravimas kainuoja daug, o naudos gaunama mažai.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Jan 30, 2022, 11:49 AM

NT mokesčio perspektyvas ir galimus scenarijus aptarė K.Kristinaitis ir finansų analitikas Marius Dubnikovas „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.

Pritaria dėl visuotinumo būtinybės

K.Kristinaitis sakė, jog jau nuo Lietuvos nepriklausomybės pradžios teko dalyvauti įvairiuose pasitarimuose, kurie nieko neišsprendžia: „Nesvarbu, kas yra valdančioji dauguma, politikų pradėtos šnekos visada baigiasi neaiškiais, net ir parodijiškais sprendimais.“

Juo labiau, kad šiuo metu dalis gyventojų turi mokėti du skirtingus mokesčius: žemės mokestį ir NT mokestį. Radijo laidos pašnekovas skaičiavo, kad 2020 metais iš žemės mokesčio buvo surinkta apie 38 mln. eurų, o iš NT mokesčio – apie 102 mln. eurų.

Visgi, K.Kristinaičio teigimu, kiekvieną kartą kalbos apie visuotinį NT mokestį pasibaigia tik brangaus turto apmokestinimu ir galiausiai surenka vos kelis milijonus eurų.

„Maža to, iš viso neaišku, ką reiškia brangaus turto apmokestinamas, nes apmokestinamas ne daiktas, o savininkas“, – pabrėžė „Matininkai“ vadovas.

Anot K.Kristinaičio, Lietuva sulaukia kritikos ir iš Pasaulinio banko, ir iš Tarptautinio valiutos fondo, kad vis dar neturi visuotinio NT mokesčio. Visgi daugiametės politikų diskusijos apčiuopiamo rezultato neduoda.

Pašnekovas aiškino, kad, paprastai kalbant, pagal Civilinį kodeksą nekilnojamasis turtas tėra žemė su priklausiniais. K.Kristinaitis atkreipė dėmesį, jog dabartinė apmokestinimo sistema yra ydinga dėl išimčių: žemės mokestis turi 15 išimčių, o NT mokestis – 24.

„Kartais pajuokauju, kad daugiau nemokančių, negu mokančių“, – komentavo K.Kristinaitis.

M.Dubnikovas taip pat pritarė, kad dabartinis NT mokestis yra „niekinis“ – administravimas kainuoja daug, o naudos gaunama mažai.

„Kad ir kiek mokesčiai būtų nemalonūs dalykai, manau, kad NT mokestis būtų reikalingas ir turėtų būti visuotinis be jokių išimčių. Mokestis transformuotų NT rinką, nes, akivaizdu, kad yra nekilnojamo turto, kuris rūdyja ir laukiama, kada trims broliams bus išmokėta po milijoną eurų už lūšną Konstitucijos prospekte“, – aiškino ekonomistas.

Kaip sakė M.Dubnikovas, įvestas visuotinis NT mokestis priverstų lietuvius susimąstyti, ar verta laukti „aukso puodo“, ar visgi laikas turimą turtą realizuoti.

Anot ekonomisto, bent jau minimalus mokestis priverstų atsikratyti perteklinio turto. Tačiau, tokiu atveju, reikėtų pradėti skaičiuoti nuo pirmojo turto, nuo pirmojo euro, o ne nuo antro ar paskesnio nekilnojamojo turto. Taip galėtų būti paskatintas gyventojų piktnaudžiavimas ir gyvenamosios vietos keitimas pagal tai, kaip labiau apsimoka finansiškai.

Taip pat įvestas visuotinis mokestis pakeistų NT rinką – atsirastų papildomos pasiūlos.

Visgi finansų analitikas patarė, kad tokiam mokesčiui reikia pasiruošti: būtina peržiūrėti Registro centro nurodytas turto vertes: „Yra gyvas mitas, kokios yra Registrų centro vertės ir kokios realios.“

Blogiausias scenarijus? Tokį turime jau dabar

„Vargu, ar begali būti blogiau. Kitaip tariant, savotiškas absurdas“, – dabartinę dviejų atskirų mokesčių situaciją, žemės ir NT, apžvelgė K.Kristinaitis.

Visgi jis teigė, kad visuotinio NT mokesčio negali įvesti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, egzistuoja Lietuvos ir tarptautiniai susitarimai – pavyzdžiui, su Vatikanu bei užsienio valstybių ambasadomis dėl bažnyčių naudojamo turto.

Antroji priežastis susijusi su pensininkais. Tačiau K.Kristinaitis pabrėžė, kad, nepaisant sunkumų, visuotinis mokestis turėtų būti įvestas.

„Jei dabar, pagal blogiausią pavyzdį, žemės sklypai yra apmokestinti nuo 0,01 proc. iki 4 proc., nekilnojamasis turtas nuo 0,3 proc. iki 3 proc. Mes turbūt esame vieninteliai tokie pasaulyje su tokiais dideliais tarifais ir suskaldytu mokesčiu“, – dėstė pašnekovas.

K.Kristinaičio teigimu, Europoje praktika yra tokia, kad visuotinio mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,1 proc. iki 1 proc.

Pašnekovas akcentavo ir tai, kad kiekvienais metais savivaldybių tarybos, nustatydamos šių dviejų mokesčių tarifus, turėtų palaikyti kuo mažesnius skirtumus – pastarieji šiuo metu yra gan skirtingi, o „didelės žirklės“ gali būti panaudotos ir piktnaudžiavimui.

Juolab M.Dubnikovas pritarė, kad individualūs savivaldybių sprendimai gali būti pataikavimas, o „betvarkė“ yra palanki turtą tiek turintiems, tiek planuojantiems įsigyti.

M.Dubnikovas antrino diskusijos dalyviui ir pateikė dar vieną galimą visuotinio mokesčio variantą – savivaldybių gyventojai galėtų patys balsuoti ir taip nusistatyti kasmetį NT mokestį. Anot ekonomisto, tokie rezultatai galėtų maloniai nustebinti – vis didinant mokesčio tarifą, savivaldybės tobulėtų taip pat sparčiau. Visgi tam reikia tiek sąmoningumo iš politikų, tiek iš visuomenės.

Vis tik tai nepopuliarus sprendimas artėjant rinkimams, o Seimo atstovai taip pat turi savo interesų, sakė ekonomistas. „Susidarome liūną, kaip varlės mirkstame ir galvojame, kad viskas gerai“, – dėstė M.Dubnikovas.

Finansų analitikas pateikė ir dar vieną visuotinio NT mokesčio privalumą, susijusį su suskirstytų namų kvartalais  – taip susidarytų prestižiniai, vidurinės klasės ir pigūs kvartalai. Anot ekonomisto, tai pagražintų valstybę ir sudėliotų į vietas.

Žmogus turi matyti naudą

Kalbėdamas apie surinktų lėšų naudą, K.Kristinaitis įsitikinęs – jei jau pradėjome kalbėti apie visuotinį mokestį, surinktos lėšos turėtų būti nukreiptos savivaldybėms su griežtu reglamentavimu, kur bus panaudoti surinkti mokesčiai. Anot pašnekovo, tai galėtų būti savivaldybės inžinerinei ar socialinei infrastruktūrai vystyti.

Taip gyventojai būtų motyvuoti savo turto neslėpti, sąžiningai mokėti mokestį ir turėti teisę reikalauti iš savivaldybių tam tikrų pokyčių. Visgi K.Kristinaitis pabrėžė, kad kol ant stalo nėra padėto konkretaus projekto, dabar tai tiesiog yra būrimas iš tirščių.

Vis tik M.Dubnikovas ne tik pripažino, kad visuomenė NT mokestyje turi matyti apčiuopiamą naudą, bet taip pat turi matyti, kad visiems mokestis taikomas vienodai.

Pavyzdžiui, įskaitant valstybės ir savivaldybių nekilnojamąjį turtą, kuris, pasak finansų analitiko, neretai naudojamas neefektyviai ir net tampa verslo konkurentais.

Jis taip pat pabrėžė, kad svarbu aiškiai apsibrėžti, kad jį turėtų mokėti visi be išimties, bet taip pat turėti ir tikslą, kur nukeliaus surinktos lėšos.

Ekonomistas pasakojo, kad dažnu atveju politikai surinktus mokesčius mėgsta padalinti visur po truputį, todėl visuomenės toks lėšų panaudojimas gali ir netenkinti.

„Galbūt netgi būtų galima pasirinkti žalumo aspektą. Surinkti tuos pinigus, pridėti Europos Sąjungos (ES) paramą, motyvuojant žaliuoju kursu, ir galbūt atsirastų elektromobilių stotelės“, – pateikė mintį pašnekovas.

Vis dėlto, K.Kristinaičio tikinimu, pravartu atsižvelgti ir į žemės ir paskirtinių vertinimą. Kadangi žemės mokestis yra apmokestinamas pagal vidutinius rinkos įverčius, Registrų centras šiuo skaičius gauna masiniu rinkos vertinimu.

Nors kiekvienas žemės sklypas su paskirtiniais yra vertinamas pagal paskirtį, neretai tikslumas siekia vos 25 proc. realios vertės. Su vertėmis yra didelė painiava, sakė K.Kristinaitis.

Visgi „Matininkai“ vadovas teigė, kad racionaliausias sprendimas visuotiniam NT mokesčiui atsispirti nuo rinkos vertės. Anot K.Kristinaičio, praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai savininkas nėra patenkintas per maža arba per dideliu įvertinimu, tad tenka papildomai atlikti individualius vertinimus, kurių duomenys kartais net nebūna priimami.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.