Tuo metu Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) siūloma apmokėjimo už šildymą atidėjimą iki šiol yra pasirinkę 110 vilniečių.
Kaip alfa.lt informavo Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė, 2021 metais kompensacijoms Vilniuje buvo skirta apie 1,7 mln. eurų, o 2022 metais būtų galima skirti skirti iki 4,8 mln.
VŠT šios savaitės pradžioje pranešė, kad dėl šiltesnio sausio vilniečių sąskaitos už centralizuotą šildymą šį mėnesį bus daugiau nei dukart mažesnės nei prognozuota, tačiau 5–10 proc. didesnės nei gruodį.
Rekordiškai augant dujų kainoms, šilumos kaina Vilniuje sausį, palyginti su 2021 metų sausiu, išaugo beveik 2,5 karto ir siekė 10,07 cento už kWh (su PVM).
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog neeilinė Seimo sesija dėl mokestinių lengvatų, išaugusių šildymo kainų ir kitų priemonių nėra šaukiama, gyventojai gali naudotis galimybe kreiptis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų. Pasak jos, žmonės vis gausiau šia galimybe naudojasi.
„Sausio mėnesį, lyginant su gruodžiu, tose savivaldybėse, kurias apklausėme, matome, kad kreipiasi perpus daugiau žmonių, kurių šildymo išlaidos išaugusios“, – „Žinių radijui“ teigė M.Navickienė.
Ministrė priminė, kad kompensacija šildymui galioja absoliučiai visiems žmonėms. Ji atkreipė dėmesį, kad gyventojai šildymo sąskaitoms neturėtų skirti daugiau kaip 10 proc. pajamų, išskaičius valstybės paramą.
„Kompensacija šildymui apsaugo tam tikrą pajamų dalį išskaičius valstybės paramą. Tarkime, jeigu gyvena vienas vidutinę pensiją gaunantis asmuo, normaliame bute, tai jo šildymo sąskaita neturėtų viršyti maždaug 10 eurų. Vadinasi, už visą likusią dalį tas žmogus turi teisę kreiptis kompensacijos“, – tikino politikė.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas yra šildomas.
Nuo šių metų pradžios nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (2 VRP – 258 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 387 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tais atvejais, kai būste įrengtas geoterminis šildymas, tačiau elektros energijos suvartojimo apskaita patalpoms šildyti neįrengta (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis.
