„SEB bankas atsiuntė įspėjimą, kad mano sąskaita bus užblokuota, jeigu neprisijungsiu per nuorodą. Palietus nuorodą ir atidarius savo paskyrą, nereikėjo suvesti jokių kodų, patvirtinimų, nieko – pinigai buvo tiesiog pavogti“, – pasakojo vyras.
Jis stebėjosi, kad atlikęs tyrimą bankas jam atsiuntė raštą, jog panevėžietis pats suvedė visus kodus, taigi, ir pats sukčiams atidavė pinigus. „Bet tada reiškia, kad pats bankas yra nesaugus nuo pat pirmos minutės – netgi nesuvedus PIN kodų iš manęs buvo pavogti pinigai!“ – piktinosi jis.
Vyras neslėpė apmaudo ir dėl pareigūnų darbo – esą net kai kreipėsi į policiją, ši iš pradžių nenorėjusi priimti jo pareiškimo iki tol, kol panevėžietis apsipyko su pareigūnais: „Kai balsą pakėliau, tada jau priėmė“.
Toliau – dar didesni nesusipratimai
Vėliau, skaitytojo teigimu, jo laukę dar didesni nesusipratimai. „Paskambino iš banko Vilniuje skyriaus, nors aš esu iš Panevėžio, ir darbuotojai suorganizavo man vizitą į banką sakydami, kad juos domina įvykio aplinkybės. Bet jokios aplinkybės jų nedomino, jie tiesiog atnaujino prisijungimo atpažinimo kodą. Viskas. Ir paleido mane su ta pačia kortele pasakydami, kad neva viskas gerai, galiu ja naudotis.
Bet kai aš bandžiau ja naudotis parduotuvėje, ji buvo užblokuota, ją reikėjo keisti. Paskambinau į banką, Vilniaus skyrius nustebęs pasakė, kad taip ir yra, taigi koretelę reikia keisti. Pats bankas pirma pasako, kad nereikia keisti kortelės, o paskui – kad jau reikia!“ – pyko jis.
Panevėžietis taip pat piktinosi ir tuo, kad jam nebuvo paaiškinta, kas šiuo metu vyksta su jo pinigais. Esą buvo tik pasakyta: „Pinigai rezervuoti, atliekamas tyrimas“. „Bet ką reiškia „rezervuoti“, darbuotojai nepaaiškino. Ar tie pinigai kažkur sulaikyti, ar bandoma juos atgauti?“ – nerimavo vyras.
Visgi vėliau bankas nukentėjusiajam pranešė atsiuntęs tyrimo ataskaitą, tačiau vartydamas gautą dokumentą skaitytojas tikino jokios ataskaitos jame neradęs.
„Vėl skambinau į banką, tada darbuotojai pažadėjo atsiųsti ją kitu būdu ir dar kažkokį PIN kodą, kurį įvedęs galėčiau perskaityti ataskaitą – neva ji labai slapta. Tačiau ataskaitą atsiuntė, o žadėto PIN kodo – ne. Skambinau kelis kartus dėl to, galiausiai padarė taip, kad nebereikėtų to PIN kodo“, – pasakojo jis.
„Kuo gilyn, tuo, atrodo, jie patys jau yra pasimetę. Apie tokią savo situaciją kalbėjausi ir su kito banko vadybininku. Jis sakė, kad mano atvejis toks ne vienintelis. Mano aplinkoje irgi yra panašiai nukentėjusių žmonių ir jiems irgi atrodo, kad bankai tokius dalykus kone slepia“, – apmaudžiai kalbėjo panevėžietis.
Apsukti gali ne vienu būdu
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė portalui lrytas.lt paaiškino, kad tokiais kaip skaitytojo atvejais bankų klientai sukčiams dažniausiai atskleidžia interneto banko prieigos ir mokėjimo kortelių duomenis, todėl šie gali atlikti neteisėtas operacijas mokėjimo kortele.
„Sukčiams atlikus operacijas mokėjimo kortele, pirmiausia šios lėšos yra rezervuojamos, siekiant užtikrinti vėlesnį lėšų nurašymą, kaip tai yra numatyta mokėjimo kortelių organizacijos „MasterCard“ taisyklėse. Todėl sukčiams atlikus tokius mokėjimus, pats klientas, prisijungęs prie savo interneto banko, dar gali matyti tokias operacijas kaip rezervuotas.
Tačiau iš tikrųjų, kai klientas suveda mokėjimo kortelės duomenis ir patvirtina mokėjimo operaciją prisijungimo priemone, mokėjimas jau būna įvykdytas ir lėšų rezervacijos panaikinimas, t. y. pinigų pervedimas prekybininkui, negali būti atšauktas“, – sakė banko atstovė.
Jos teigimu, bankas visuomet nukentėjusiems klientams bando padėti susigrąžinti prarastus pinigus – pastebėjęs klientui neįprastus mokėjimus, susisiekia asmeniškai, jei dar įmanoma, skubiai stabdo sukčių atliktą mokėjimą, susisiekia su gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendrauja su policija ir t. t. Tačiau kai lėšos įskaitomos į gavėjo sąskaitą, jas susigrąžinti gali būti labai sudėtinga.
„Išsamią informaciją apie sukčiavimo atvejį ir dėl jo banko vykdytą tyrimą dėl konfidencialumo klientams siunčiame šifruotu el. paštu, todėl klientai atskirai gauna nuorodą ir turiniui atsidaryti skirtą slaptažodį.
Tam tikrais atvejais dėl įvairių techninių priežasčių slaptažodis gali nepasiekti kliento, tokiu atveju klientus kviečiame susisiekti telefonu, kad galėtume dar kartą pakartoti informaciją“, – aiškino I.Dauguvietytė-Daskevičienė.
Bankas nuorodų nesiunčia
Bankas nuolat informuoja savo klientus apie tobulėjančius sukčiavimo būdus. Šiuolaikinėmis technologijomis besinaudojantys sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę, nurodę bet kokį siuntėjo vardą – tai gali būti ir valstybinės institucijos, ir banko pavadinimas.
Kadangi mobilieji telefonai SMS žinutes grupuoja pagal siuntėjo vardą, tokia žinutė gali sukelti pasitikėjimą, nes gavėjo gali būti matoma kaip gauta neva iš banko ir telefono sugrupuota su ankstesniu tikru susirašinėjimu su banku ar kitu siuntėju. Dėl to klientams labai svarbu atminti, kad pats bankas SMS žinutėmis aktyvių nuorodų nesiunčia, todėl jau vien žinutė neva banko vardu su nuoroda turėtų sukelti nepasitikėjimą.
Gavus tokią žinutę ir visgi paspaudus nuorodą, kuri dažniausiai veda į netikrą banko interneto puslapį, svarbu neįvesti jokių asmeninių duomenų – interneto banko atpažinimo kodo, asmens kodo, mokėjimo kortelės duomenų ir savo mobiliajame telefone neatlikti jokių veiksmų, t. y. nevesti programėlės „Smart-ID“ PIN1 ar PIN2 kodų.
Tik tuo atveju, jei klientas įveda tokius ar dalį tokių duomenų, sukčiai gali gauti prieigą prie kliento lėšų ir atlikti neteisėtas operacijas. Neįvedus asmeninių duomenų sukčiai negali atlikti jokių operacijų kliento vardu.
Susigrąžinti pinigus – nelengva
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorius Eimantas Vytuvis portalui lrytas.lt taip pat sakė, kad skaitytojo atvejis panašus į vieną iš dažniausiai naudojamų sukčiavimo metodų, kuomet finansiniai sukčiai bankų klientams siunčia suklastotas SMS žinutes, kurios atrodo panašios į banko ar kitų paslaugų tiekėjų siunčiamą informaciją.
„Šia taktika finansiniai sukčiai siekia išgauti banko prisijungimo duomenis ir išvilioti banke esančias kliento santaupas. Tokiose situacijose reikia elgtis itin budriai, atidžiai vertinti gautą informaciją, peržiūrėti nurodytus siuntėjo duomenis.
Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos niekada neprašys klientų atskleisti prisijungimo prie banko sąskaitos duomenų ar atlikti mokėjimo pavedimą. Atskleidus savo asmeninius duomenis sustabdyti atliktas mokėjimo operacijas bankams pavyksta tik išimtinais atvejais, todėl žmonės turėtų apie sukčiavimo atvejį bankams bei policijai pranešti nedelsiant“, – aiškino E.Vytuvis.
