Tiki, kad palūkanas pakels dar šiemet
Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, finansų rinkose pokyčiai jau vyksta, o tai reiškia, kad pigių pinigų laikotarpis baigiasi. JAV centrinis bankas jau šiemet planuoja kelti palūkanas, o ECB žadėdavo tai padaryti tik 2023 m.
Tačiau ekonomistas mano, kad dėl poreikio reaguoti į augančią infliaciją to sulauksime kiek anksčiau – dar šių metų pabaigoje.
„Dabar akivaizdu, kad ECB nebegali toleruoti 5 proc. perlipusios bendros euro zonos infliacijos ir pradės spausti stabdžius“, – teigė jis.
Tačiau ECB vadovė Christine Lagarde Europos Sąjungoje (ES) kilus tokioms spėlionėms pareiškė: „Nėra jokio pagrindo daryti skubotas išvadas.“
Vis dėlto prof. dr. Tadas Šarapovas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir duomenų analitikos programos vadovas, taip pat tiki, kad palūkanos gali būti pradėtos kelti dar šiemet, o pagrindinė to priežastis – auganti infliacija.
Jis atkreipė dėmesį, kad ECB žadėdavo palūkanų nekelti su viena sąlyga – jei infliacijos tempai sulėtėtų ir nebedidėtų nuo šių metų antro ar trečio ketvirčio. Tad dabar visi sprendimai priklausys nuo to, ar toks savaiminis infliacijos sumažėjimo scenarijus išsipildys.
„Bet jeigų žaliavų kainos nesumažės, energijos kainos augs ir toliau, tai atsispindės galutinėje produkcijoje ir duos pagrindo infliacijai kilti.
Nepamirškime ir to, kad iki šiol pinigų pasiūla buvo auginama įvairiomis priemonėmis. Europos ir JAV centriniai bankai didino pinigų pasiūlą, vykdė kiekybinio skatinimo programas spręsdami 2009 m. finansų krizę. Dabar sprendžiant koronaviruso pandemijos situaciją yra skiriamos ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondo lėšos, įvairios kitos programos, kuriomis ekonomikos ir toliau gauna pinigų injekcijas, o tai irgi atsiliepia kainoms.
Tad, manau, yra prielaidų, jog ECB gali koreguoti palūkanų normas dar šių metų pabaigoje“, – portalui lrytas.lt aiškino T.Šarapovas.
To reikėjo jau seniai
Pakėlus palūkanas visų pirmiausia bus nutrauktas pigių pinigų spausdinimas ir jų įliejimas į rinką, sakė M.Dubnikovas. Taip po truputį ekonomikos būtų aušinamos. „To reikėjo jau seniai“, – pareiškė jis.
Pietų valstybėms palūkanų didinimas būtų nemažas iššūkis, nes finansuoti milžiniškas skolas taptų brangiau. Ekonomistas nurodė, kad Italijos 10 metų skolos metinės palūkanos staigiai šoktelėjo iki 1,85 proc., o tai didžiausios palūkanos nuo pandemijos pradžios, kada į rinkas buvo pradėti įlieti nauji pinigai.
Lietuva tokiam pat laikotarpiui šiuo metu skolinasi už 0,75 proc. metinių palūkanų, Vokietija – už 0,24 proc.
„Valstybėms pasiskolinti taptų brangiau. Vadinasi, mokesčių mokėtojams atiduoti skolą taptų irgi brangiau“, – sakė T.Šarapovas.
Paskolų įmokos kaipmat išaugtų
Augančios palūkanos tiesiogiai palies ir paskolas turinčius ar norinčius jas pasiimti gyventojus, juk paskolos brangs. Pasak M.Dubnikovo, atsiras norinčių greičiau grąžinti seniau paimtus kreditus su kintamomis palūkanomis, nes vėliau teks mokėti dar daugiau.
Tai paveiktų ir verslus bei investicijas. Verslai, kurie planavo investuoti, įsivertintų, ar tai daryti dabar, o gal ateityje, ar jų projektas pakankamai tvarus, ar jie gali prisiimti rizikas su jau padidėjusiomis palūkanomis.
Taip pat tai gali pristabdyti norą pirkti nekilnojamąjį turtą (NT) ir imti vėsinti šią rinką, nes, kaip sakė M.Dubnikovas, ilgainiui palūkanos gali iš beveik nulinių pakilti iki 3 proc., o turintiems 30 metų būsto paskolą tai reikštų padvigubėjusią įmoką.
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidentas Marius Jansonas portalui lrytas.lt paskaičiavo, kad 100 tūkst. eurų paskolą 30 metų pasiėmęs asmuo kiekvieną mėnesį moka 370 eurų įmokas. Jeigu EURIBOR norma pakiltų 0,5 proc., gyventojo įmoka išaugtų iki 395 eurų.
Jeigu EURIBOR pakiltų 1 proc., įmokos suma siektų 422 eurus, o jei EURIBOR pakiltų 2 proc., mėnesio įmoka šoktelėtų iki 477 eurų.
„Tad pakilus visoms išlaidos už komunalines paslaugas, maisto produktus, degalus ir kitas paslaugas, dar ir už būsto paskolą reikės susimokėti daugiau. Viskas brangsta, tai reikšmingos sumos, ypač tiems, kurie gyvena sunkiau“, – kalbėjo ekspertas.
T.Šarapovas dar pabrėžė, kad jeigu ECB palūkanų normas pakeltų tik vos vos, komerciniuose bankuose toks žingsnis vis tiek virstų į daug didesnį palūkanų augimą galutiniams kredito vartotojams.
„Net jeigu ECB palūkanas padidintų 0,25 proc., tikėtina, kad tiems, kurie turi būsto ar verslo paskolas, palūkanos nuo dabar esamų galėtų išaugti 0,5–2 proc.,“ – paskaičiavo profesorius.
Tokiu atveju dalis žmonių, norėjusių imti paskolą būstui įsigyti, neberizikuotų arba paprasčiausiai nebegalėtų to padaryti, nes jų pajamos būtų per mažos pabrangusiai paskolai išmokėti.
Galbūt verta tikėtis, kad sumažėjus galinčių paimti paskolą žmonių skaičiui, vadinasi, sumažėjus paklausai, NT kainos imtų kristi. Tačiau T.Šarapovas ragino taip nesidžiaugti – vargu, ar statytojai puls staigiai mažinti kainas.
„Juk statytojų sąmatos taip pat išaugusios, pabrango žaliavos, kai kurios statybinės medžiagos net keliasdešimt procentų, padidėjo ir darbo užmokestis. O juk niekas nenori dirbti nuostolingai. Tad pakėlus palūkanų normas NT kainų korekcijų iš karto nebūtų, bet tai tikrai padėtų tas kainas šiek tiek stabilizuoti. Juk palūkanų normų didinimas stabdo infliaciją, kainų kilimą“, – pasakojo pašnekovas.
Išsimokėti pavyks ne visiems
T.Šarapovo teigimu, padidėjusios įmokos už paskolą gyventojus paliestų skirtingai. Vieniems šeimų ūkiams galbūt tektų kai ko atsisakyti, kad pavyktų kompensuoti paskolos aptarnavimo pabrangimą. Tačiau gaunantieji aukštesnes pajamas galbūt ir nieko nepajustų.
„Jei šeimos pajamos siekia 2,5 tūkst. eurų ir daugiau per mėnesį, jiems pabrangimas didelės reikšmės galbūt ir neturėtų, bet jei šeimos pajamos per mėnesį siekia 1,5 tūkst. eurų, jiems keliasdešimties ar 100 eurų įmokos padidėjimas būtų reikšmingas“, – pripažino profesorius.
T.Šarapovo teigimu, gali būti ir tokių atvejų, kada gyventojai nesugebės grąžinti paskolų ir privalės parduoti turtą. Tačiau kiek tokių atvejų išvysime, sunku prognozuoti dar tiksliai nežinant, kiek palūkanos bus didinamos.
O kad tokių atvejų nebūtų, anot M.Jansono, kiekvienas nenumatytiems atvejams turi turėti finansinę pagalvę – 6 mėn. išlaidų rezervą arba, kitaip tariant, keturių mėnesių atlyginimą.
„Aš tai vadinu finansiniais raminamaisiais, kuriuos turėdamas žmogus nepanikuoja, nes žino, kad, jeigu, pavyzdžiui, prarado darbą, turi apie šešis mėnesius susirasti naują“, – sakė jis, paminėdamas, kad iš dabar esamų minusinių palūkanų, tikėtina, išlipsime dar šiemet.
Visgi T.Šarapovas nemano, kad ECB palūkanų normas pakels staigiai ir drastiškai, tai vyks palaipsniui, tad turintiems paskolas stipriai nerimauti nereikia.
„Juk bankai, išduodami paskolas, vadovaujasi atsakingo skolinimo nuostatomis, visada įvertina klientų pajamų situaciją. Jie įvertina daug rizikų ir niekada neišduoda didelės paskolos, jeigu mato, kad žmogus negalėtų jos išmokėti ekonominei situacijai pablogėjus. Pavyzdžiui, jeigu atlyginimo augimo perspektyva nėra didelė, bankas neskolins didelės sumos“, – ramino profesorius.
Bus ir laiminčių
Didinant palūkanas sudėtingesnis gyvenimas gali tapti paskolas turintiems, bet bus ir tokių, kurie šioje situacijoje laimės. Vieni iš tokių – nepasiskolinę. Jei pinigai brangsta, jiems atsiranda daugiau galimybių investuoti ar net uždirbti. Pavyzdžiui, tiems, kurie laiko pinigus indėliuose, palūkanos irgi augs.
„Žinoma, esant 12 proc. infliacijai tai mažai jausis, bet vis tiek šiek tiek guos“, – teigė M.Dubnikovas.
Pasak T.Šarapovo, laimi ir tie, kurie skolina, nes jiems pinigai bus grąžinami su didesnėmis palūkanomis. Laimėtojais gali būti ir turėję galimybę tam tikram laikui užfiksuoti paskolos palūkanas.
„Pavyzdžiui, lizingo sandoriuose palūkanos gali būti fiksuojamos, nors jos ir aukštesnės nei kintamos. Bet kai centrinis bankas padidina palūkanų normas, turintieji kintamas palūkanų normas ima mokėti daugiau, o palūkanas užfiksavę tuo metu moka tokias pačias palūkanas kaip anksčiau ir galbūt taip laimi“, – svarstė jis.
