Įvertino, kas šiuo metu vyksta Rusijoje: tokių dalykų nedažnai pamatysi savo akimis

Rublio kursui penktosios karo dienos Ukrainoje vidurdienį drastiškai nukritus iki 122 rublių už eurą ir beveik 110 rublių už JAV dolerį, su savimi pasiglemžia ir Rusijos ekonomiką. Palyginti su ankstesne prekybos sesija, rublio kursas nukrito 31 proc. prieš eurą ir 31,5 proc. prieš JAV dolerį. Rublio situaciją apžvelgė finansų analitikas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.

Rusų santaupos, kurios buvo rubliais, taip pat nuvertėja, nes už jas galima nusipirkti mažiau.<br>„AP/Scanpix“ nuotr.
Rusų santaupos, kurios buvo rubliais, taip pat nuvertėja, nes už jas galima nusipirkti mažiau.<br>„AP/Scanpix“ nuotr.
Marius Dubnikovas<br>T.Bauro nuotr.
Marius Dubnikovas<br>T.Bauro nuotr.
Prie Rusijos bankų ir keityklų nusidriekė žmonių eilės.<br>REUTERS/Scanpix nuotr.
Prie Rusijos bankų ir keityklų nusidriekė žmonių eilės.<br>REUTERS/Scanpix nuotr.
Prie Rusijos bankų ir keityklų nusidriekė žmonių eilės.<br>AP/Scanpix nuotr.
Prie Rusijos bankų ir keityklų nusidriekė žmonių eilės.<br>AP/Scanpix nuotr.
Prie Rusijos bankų ir keityklų nusidriekė žmonių eilės.<br>AFP/Scanpix nuotr,
Prie Rusijos bankų ir keityklų nusidriekė žmonių eilės.<br>AFP/Scanpix nuotr,
Prie Rusijos bankų ir keityklų nusidriekė žmonių eilės.<br>AP/Scanpix nuotr.
Prie Rusijos bankų ir keityklų nusidriekė žmonių eilės.<br>AP/Scanpix nuotr.
Rublio kursui penktosios karo dienos vidurdienį drastiškai nukritus iki 122 rublių už eurą ir beveik 110 rublių už JAV dolerį, su savimi pasiglemžia ir Rusijos ekonomiką.<br>Lrytas.lt koliažas
Rublio kursui penktosios karo dienos vidurdienį drastiškai nukritus iki 122 rublių už eurą ir beveik 110 rublių už JAV dolerį, su savimi pasiglemžia ir Rusijos ekonomiką.<br>Lrytas.lt koliažas
Palyginti su ankstesne prekybos sesija, rublio kursas nukrito 31 proc. prieš eurą ir 31,5 proc. prieš JAV dolerį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Palyginti su ankstesne prekybos sesija, rublio kursas nukrito 31 proc. prieš eurą ir 31,5 proc. prieš JAV dolerį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Palyginti su ankstesne prekybos sesija, rublio kursas nukrito 31 proc. prieš eurą ir 31,5 proc. prieš JAV dolerį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Palyginti su ankstesne prekybos sesija, rublio kursas nukrito 31 proc. prieš eurą ir 31,5 proc. prieš JAV dolerį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Feb 28, 2022, 8:44 PM, atnaujinta Mar 1, 2022, 11:25 AM

 Kas šiuo metu vyksta su rubliu?

 Vyksta tokie dalykai, kuriuos nedažnai pamatysi savo akimis. Šiuo momentu rublis pinga 20 proc. nuo paskutinės penktadienio uždarymo kainos. Dienos pradžioje pigimas siekė iki 40 proc., vėliau apie 30 proc., popiet jau turime 20 proc., bet vertės kritimas yra milžiniškas.

– Šio dalyko reikšmė Rusijai. Kam atsiliepia smunkanti valiuta ir kokiu būdu?

– Akivaizdu, kad įvestų sankcijų dėl SWIFT, poveikis finansų sektoriui poveikis yra labai platus visiems, kas iš biudžeto gauna pajamas – pensininkai, policininkai, medikai, politikai. Jų pajamos arba perkamoji galia per parą mažėja 20 proc., šis dydis potencialiai bus dar ir didesnis.

Kitas dalykas yra tas, kad visos rusų santaupos, kurios buvo rubliais, taip pat nuvertėja, nes už jas galima nusipirkti mažiau. Pavyzdžiui, buvo pranešta, kad automobiliai per naktį pabrango 13 proc., nes rusai, negalėdami iškeisti pinigų į kitą valiutą, perka automobilį – geriau turėti automobilį, kuris nusidėvės, nei rublį. Tai rodo didelę paniką rinkoje. Ko gero, matysime vis aštrėjančią situaciją. Be abejo, yra ir vidurinioji klasė, specialistai ir žmonės, kurie gauna algas – jų perkamoji galia taip pat sumažėjo.

Rusijos valdžia bando išgelbėti rublį ir išlaikyti kursą, kad galutinai neprarastų pasitikėjimo valiuta, kad nevirstų Venesuela, kur pinigai beverčiai. Ką padarė rusai, tai pakėlė bazines palūkanas už rublį nuo 9,5 procento iki 21 procentinių punktų – daugiau nei dvigubai.

Iš vienos pusės atrodytų, kad taip būtų galima gauti daugiau palūkanų už rublio laikymą indėlyje ir nekeičiant jo į kitą valiutą. Iš kitos pusės tie, kurie turi skolų, įmokos dramatiškai padidės, nes palūkanos padidėjo, ir tai gali būti ne riba.

– Maskvos birža vasario 28 d. liks užsidariusi – ką tai reiškia?

– Tai reiškia, kad tai yra viena iš priemonių, kuri naudojama tam, kad stabilizuotų kursą. Reikia suprasti, kad jei Maskvos birža būtų paleista, ten pirkėjų daug nebūtų. Ten būtų vien pardavėjų susirinkimas ir kainos stipriai „nertų“ žemyn, o vėliau investuotojai bandytų išimtus rublius konvertuoti kita valiuta ir išsivežti kapitalą. Tai reikštų, kad rublis leistųsi dar žemiau.

Šiuo metu birža yra sustabdyta po gandų, kad bus paleista pirmadienį po 15 valandos, bet panašu, kad to atsisakoma. Uždarymo priežastys buvo kelios: dėl rublio valdymo ir, manau, kad dėl Rusijos patirtų didelių kibernetinių atakų – visą dieną tos pačios biržos puslapis neveikia. Į tinklalapį pabandžius įvesti pavadinimą, ten niekas neatsidaro. Lygiai taip pat buvo nulaužta Kremliaus ir pačio Vladimiro Putino interneto tinklalapiai. Įsivaizduokime, kokios kibernetinės atakos yra daromos prieš Rusiją.

Tai rodo, kad sistemos neatlaiko pasaulio spaudimo, kuris yra didelis.

– Tarptautinės Rusijos atsargos po visų sankcijų. Ar atsargos dar yra išlikusios tokios, kokios ir buvo – apie 550 mlrd. eurų?

– Yra įvairių gandų, bet panašu, kad tikrinant šaltinius, bent pusė šių pinigų yra užsienyje ir jie yra sankcionuojami. Tai reiškia, kad Rusija neteko šių rezervų: jie yra užšaldyti ir negali būti nukreipti į valiutos palaikymą. Paprastai paaiškinus, ką daro centrinis bankas, kai atsiranda krizė, tai tiesiog perka rublius atviroje rinkoje, keičia iš aukso rezervo, iš dolerio, euro atsargas į rublį ir taip palaiko rublio stabilumą.

Bent pusė šių pinigų yra iššaldyti ir negali leisti Rusijai įveikti šios krizės. Iš tiesų, situacija yra labai įtempta ir palaipsniui, kad bus atkapojami nuo pasaulio rinkos komerciniai bankai. Kyla rizika sujungus tokį „sprogstamąjį koktleilį“ kaip valiutos kurso staigus kritimas, banko negebėjimas konvertuoti valiutos ir pervesti pinigus, gali pasibaigti ir bankinės sistemos griūtimi.

– Kaip Rusijai dabar rasti pinigų karui? Iš kokių pinigų kariaujama?

– Supraskime, kad kariaujama iš pinigų, kurie ateina iš energetinių išteklių. Pasaulis dabar atsargiai žiūri į naftos ir dujų pirkimą iš Rusijos, bet manau, kad čia laiko klausimas, kada pamatysime visišką embargą, kai suvoksime, kad geriau sumokėti keliasdešimt centų už benziną brangiau, bet Rusijos, karo mašinos, nemaitinti pinigais. Iš šių krizių Rusija gaudavo virš pusės milijardo dolerių kiekvieną dieną už savo žaliavų pardavimą.

Dabar Rusijos karo mašina finansuojama iš praeities. Nepaisant šių sankcijų, sunku tikėtis, kad tankai grįš į savo garažus vien dėl to, kad Rusijoje vyksta finansinė griūtis: įsakymai duoti ir jie ten kaunasi. Aišku, ne taip gerai, kaip tikėjosi.

– Jau turime tris sankcijų paketus, ketvirtas jau ruošiamas. Kaip tai gali paveikti Lietuvą?

– Šiuo atveju tas, kas Rusijoje turi verslą, susiduria su rimtomis problemomis: lietuviškų prekių į Rusiją keliauja už 200 mln. eurų ir šių pajamų ar didelės dalies tikėtina, kad šios įmonės nebeteks. Kokį poveikį įmonės patirs, priklausys nuo to, kiek įmonės yra susisaisčiusios su Rusija.

Faktas, kad problemos bus pakankamai didelės. Gera žinia ta, kad po 2014 m. invazijos į Ukrainą ir Krymo aneksijos, Lietuvos verslas apsisuko 180 laipsnių kampu ir iš Rytų persiorientavo į Vakarus. Šiuo atveju Lietuva yra daug saugesnė, nei buvo 2014 metais, kas susiję su verslo aplinka, galimais nuostoliais ir įtaka ekonomikai.

– O vartotojams ir kasdienybei ar bus kokio poveikio?

– Nemanau, nes mes ne tiek daug tų rusiškų prekių naudojame. Naudojame tas prekes, ant kurių nematome etikečių. Reikėtų pasižiūrėti, kur pilamės degalus. Labai gaila, bet naudojame dujas, kurios taip pat atplaukia per suskystintų dujų terminalą, bet šiai dienai ten prisišvartavęs amerikiečių laivas.

Šiuo atveju, kasdienio naudojimo prekes tikrai būtų galima pasižiūrėti ir pasirinkti kitų gamintojų prekes, tam kad solidarizuotumėmės su Ukraina, kuri patiria didžiulį agresoriaus puolimą šiomis dienomis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.