Šildymo kainų aukštumose: jei miškų urėdijos nebūtų tokios gobšios, šildymas atpigtų

Rekordinės šildymo kainos gerokai patuštino ir gyventojų, ir valstybės kišenę. Per kiek daugiau nei metus prašančių kompensacijų skaičius išaugo net penkis kartus. Iš valstybės biudžeto kompensacijoms skirta 15 milijonų eurų, bet neaišku, ar šios sumos užteks.

Šildymo kainoms pakilus į rekordines aukštumas, padvigubintas ir valstybės remiamų pajamų dydis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Šildymo kainoms pakilus į rekordines aukštumas, padvigubintas ir valstybės remiamų pajamų dydis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Šildymo kainoms pakilus į rekordines aukštumas, padvigubintas ir valstybės remiamų pajamų dydis.<br>D.Umbraso nuotr.
Šildymo kainoms pakilus į rekordines aukštumas, padvigubintas ir valstybės remiamų pajamų dydis.<br>D.Umbraso nuotr.
Šildymo kainoms pakilus į rekordines aukštumas, padvigubintas ir valstybės remiamų pajamų dydis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šildymo kainoms pakilus į rekordines aukštumas, padvigubintas ir valstybės remiamų pajamų dydis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Gintarė Kavaliauskaitė, Klaudija Gudaitytė

Mar 1, 2022, 3:24 PM

Šildymo kainoms pakilus į rekordines aukštumas, padvigubintas ir valstybės remiamų pajamų dydis. Tai reiškia, kad prašyti kompensacijų už šildymą gali gerokai daugiau žmonių. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 489 eurų senatvės pensiją, už 50 kvadratinių metrų ploto būstą mokėti reikės šiek tiek daugiau nei 10 eurų. Šią sumą viršijanti dalis bus kompensuojama. Gatvėje kalbinti žmonės sako mokantys gerokai daugiau.

„Lietuvos ryto“ televizijos Vilniuje kalbintas praeivis sakė, kad šiemet už šildymą moka apie 30 proc. daugiau nei įprastai, tačiau dėl kompensacijos nesikreipė dėl to, jog negali – mat jo pajamos yra pakankamos.

Štai kitas vyras pastebėjo, jog šildymo kainos dvigubai aukštesnės nei pernai, o dėl kompensacijos&nbsp;neleidžia kreiptis darbo užmokesčio dydis.

Tačiau gatvėje kalbinta moteris teigė, jog jos mama, gyvenanti kaime, dėl šildymo kompensacijos kreipėsi ir ją gavo.

Skaičiuojama, kad šiemet kompensacijų gavėjų padaugėjo beveik 40 proc. O per 13 pastarųjų mėnesių – net penkis kartus. Gyventojų šildymo išlaidoms kompensuoti skirta lėšų iš valstybės biudžeto.

„Kol kas yra skirta tie 15 milijonų eurų, tikimės, kad tos sumos savivaldybėms užteks“, – dėstė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Dėl kompensacijų daugiausia kreipėsi Pagėgių, Trakų, Palangos, Kėdainių, Skuodo ir Vilniaus rajonų gyventojai.

Šilumos tiekėjų asociacija sako, kad vasario mėnesio šildymo kainos bus panašios kaip sausį. Asociacijos prezidentas pabrėžia, kad mažiausios kainos yra miestuose, kurie perėjo prie biokuro. O didžiausios ten, kur šildoma dujomis.

„Mes turime Valstybinę miškų urėdiją, kuri valdo pusę Lietuvos miškų. Jeigu ji neuždarbiautų iš to, o tiektų su normalia, protinga pelno marža, mūsų miestai visi būtų labai šilti ir pigiai šilti“, – komentavo V.Lukoševičius.

Būsto šildymo kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Taigi kompensaciją gauti gali tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru. Tačiau sprendimas, ar skirti kompensaciją, priklauso ne tik nuo pajamų, bet ir nuo gyvenamojo ploto, šeimos narių skaičiaus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: šeimos medicina po reformos – kieno pavyzdžiu sekame?