Lietuvos pensijų fondų netiesioginės investicijos Rusijoje – menkos

Lietuvos pensijų fondai į Rusijos vertybinius popierius tiesiogiai neinvestuoja jau seniai, o netiesioginės jų investicijos sudaro labai nedidelę dalį, sako fondų valdytojai. Pasak jų, greitai Rusija bus „nurašyta“.

Lietuvos pensijų fondai į Rusijos vertybinius popierius tiesiogiai neinvestuoja jau seniai, o netiesioginės jų investicijos sudaro labai nedidelę dalį.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos pensijų fondai į Rusijos vertybinius popierius tiesiogiai neinvestuoja jau seniai, o netiesioginės jų investicijos sudaro labai nedidelę dalį.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos pensijų fondai į Rusijos vertybinius popierius tiesiogiai neinvestuoja jau seniai, o netiesioginės jų investicijos sudaro labai nedidelę dalį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuvos pensijų fondai į Rusijos vertybinius popierius tiesiogiai neinvestuoja jau seniai, o netiesioginės jų investicijos sudaro labai nedidelę dalį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 4, 2022, 8:33 AM, atnaujinta Mar 4, 2022, 10:57 AM

„Nė vienas šalyje veikiantis antros ir trečios pakopos pensijų fondas nėra tiesiogiai investavę į Rusijos vertybinius popierius. Tokie principiniai sprendimai daugumos pensijų kaupimo bendrovių buvo priimti po 2014 metų, po Rusijos invazijos į Ukrainą“, – BNS teigė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.

Anot jo, Lietuvos pensijų kaupimo bendrovės į Rusijos kompanijų akcijas investavo netiesiogiai, per bendrus besivystančių rinkų akcijų fondus, tačiau labai nedidelę lėšų dalį.

„Netiesioginės investicijos sudarė labai mažą, iki apie 0,16 proc. dalį“, – sakė T. Gudaitis.

Asociacijos duomenimis, dviejų pakopų pensijų fondų valdomo turto bendra vertė 2021 metų gruodžio 31 dieną buvo 6,1 mlrd. eurų.

Anot „SEB investicijų valdymo“ atstovo Pauliaus Kabelio, greitai į Rusiją apskritai nebus įmanoma investuoti, nes ketvirtadienį vienos svarbiausių pasaulyje akcijų indeksų sudarytojų MSCI ir FTSE Russell paskelbė išbraukiančios Rusijos akcijas iš plačiai taikomų indeksų, todėl artimiausiu metu neliks net techninės galimybės netiesiogiai investuoti į šią šalį.

„Netiesiogiai į Rusijos įmones buvo investuojama apie 0,3 proc. mūsų lėšų, kol kas Maskvos birža uždaryta, vertės gal ir likusios, bet logiškai mąstant jas jau galima nurašyti, kai birža atsidarys, jos jau tikriausiai bus nieko vertos“, – BNS sakė P. Kabelis.

Investuotojų teigimu, Rusijos ekonomikos „svoris“ pasaulio ekonomikoje sudaro apie 3 proc., todėl investicijų dalis šioje šalyje yra apie 20-30 kartų mažesnė, palyginti su jos dydžiu. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse lietuviški fondai yra investavę apie 40-50 kartų daugiau lėšų.

„Absoliuti dauguma rinkos dalyvių mano, kad Rusijos rinka yra „neinvestuotina“, – sakė T. Gudelis.

„Sodra“ ketvirtadienį informavo, kad pensijų anuitetų fondo netiesioginės investicijos Rusijoje sudarė labai mažą dalį, tuo metu nei tiesiogiai, nei netiesiogiai jis nėra investavęs į finansines priemones, susijusias su Baltarusija ar Ukraina.

„Iki šiol netiesioginės investicijos Rusijoje sudarė 0,007 proc. pensijų anuitetų fondo turto. Šiuo metu fondo vertė yra apie 15,5 mln. eurų“, – teigiama įstaigos pranešime.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija patvirtino, kad fondų turtas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra investuotas į finansines priemones, susijusias su Baltarusija.

Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus atstovė Viktorija Dičpinigaitienė sako, kad gruodžio pabaigoje pensijų fondų investicijos į Rusijos įmonių akcijas siekė 67,5 tūkst. eurų ir sudarė 0,001 proc. viso jų valdomo turto, o akcijos įsigytos JAV doleriais ir netiesiogiai Rusijos rinkoje.

„Tiesioginių investicijų į Rusijos vyriausybės ar įmonių obligacijas pensijų fondų valdomame turte nebuvo“, – BNS sakė V. Dičpinigaitienė.

Anot jos, pensijų fondams taikomi griežti diversifikavimo ribojimai, kurie sumažina vieno regiono įtaką jų turto grąžai, taip pat – ir reikalavimai paisyti tarptautinės bendruomenės Rusijai dėl pradėto karo taikomų ekonominių sankcijų.

„Pensijų fondų valdytojams taikomi tie patys reikalavimai dėl sankcijų taikymo, kaip ir kitiems finansų rinkos dalyviams“, – sakė V. Dičpinigaitienė.

Komentuodamas, kaip Rusijos karas Ukrainoje paveiks finansų rinkas, „SEB investicijų valdymo“ atstovas sakė, kad į tai jau reaguojama – Europos rinkas tai gali paveikti neigiamai dėl energetinės priklausomybės nuo Rusijos.

„Karo veiksmus ir jų įtaką finansų rinkoms labai sunku prognozuoti. Mes jokių staigių judesių nedarėme, rizikos lygio nesumažinome, dalį investicijų iš Europos įmonių akcijų perkėlėme į JAV kompanijų akcijas, nes Europa priklauso energetiškai nuo Rusijos, kentės dėl tų sankcijų ir energetikos šaltinių netekimo, geopolitinė rizika regione yra šiek tiek išaugusi, tą taip pat vertiname. Be to, JAV dolerio statusas išlieka saugus, jis brangsta“, – kalbėjo P. Kabelis.

Lietuvoje pensijų fondus valdo penkios bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Dviejų pakopų pensijų fondų valdomo turto bendra vertė 2021 metų gruodžio 31 dieną buvo 6,109 mlrd. eurų. Antros pakopos fondų turto vidutinė svertinė grąža pernai buvo didžiausia per visą veiklos istoriją ir siekė 21,07 proc., o jų vertė padidėjo iki 5,9 mlrd. eurų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.