Ekonomistai: nerimo dabar gerokai daugiau nei karo pradžioje Lietuvius ragina labai gerai apgalvoti, ką verta įsigyti

Dėl karo Ukrainoje Lietuvoje infliacija šiemet bus dar didesnė, negu prognozuota anksčiau – artimiausiais mėnesiais ji gali viršyti 15 proc., svarsto ekspertai. Ir šį kartą didėjančios pajamos lietuvių jau negelbės – prognozuojama, kad atlyginimų augimas sulėtės, augs skurdas. Dėl šios priežasties ekspertai valdžią ragina labai skubiai apsvarstyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maisto produktams.

Dėl karo Ukrainoje ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dėl karo Ukrainoje ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dėl karo Ukrainoje ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dėl karo Ukrainoje ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dėl karo Ukrainoje ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Dėl karo Ukrainoje ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis.<br>A.Srėbalienės nuotr.
N.Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
N.Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
J.Rojaka.<br>D.Umbraso nuotr.
J.Rojaka.<br>D.Umbraso nuotr.
I.Lepp.<br>„NielsenIQ“ nuotr.
I.Lepp.<br>„NielsenIQ“ nuotr.
Dėl karo Ukrainoje ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl karo Ukrainoje ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl karo Ukrainoje ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dėl karo Ukrainoje ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dėl karo Ukrainoje ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl karo Ukrainoje ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl karo Ukrainoje ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dėl karo Ukrainoje ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dėl karo Ukrainoje ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis.<br>T.Bauro nuotr.
Dėl karo Ukrainoje ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis.<br>T.Bauro nuotr.
Dėl karo Ukrainoje ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dėl karo Ukrainoje ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Mar 13, 2022, 2:10 PM, atnaujinta Mar 14, 2022, 10:04 PM

Infliacija viršys 15 proc.

Prasidėjus karui visos ankstesnės ekonominės prognozės subliūško ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES), portalui lrytas.lt sakė „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros vadovė Jekaterina Rojaka. Anot jos, apskritai dabar nebegalima nieko prognozuoti – beliko tik bandyti spėlioti, kas bus ateityje, žiūrint į dabartinę situaciją.

„Karo poveikis ekonomikai priklausys nuo jo trukmės ir įsitraukimo į jį. Nerimo visame pasaulyje dabar yra gerokai daugiau nei karo pradžioje. Jau iki karinių veiksmų pradžios buvo padidėjusi įtampa pagrindinėse rinkose, o dabar, padidėjus eskalavimui, tas nerimas užgožia daugelį sektorių ir daugelio verslininkų galvose dabar sukasi tik dvi mintys: kaip padėti Ukrainai ir kaip išgelbėti savo verslą“, – kalbėjo ji.

Ekspertės teigimu, nors prieš karą buvo tikimasi, kad infliacijos tempai turėtų silpnėti nuo antro metų ketvirčio, bet dabar, kadangi Rusija buvo viena pagrindinių energetinių išteklių ir žaliavų, o Ukraina – viena pagrindinių grūdų eksportuotojų pasaulyje, jau pradedame matyti šių prekių kainų augimą rinkoje. O tai sukelia domino efektą, mat paskui jas auga ir mėsos produktų kainos.

Dėl to, pasak „Swedbank“ ekonomisto dr. Nerijaus Mačiulio, šio karo didžiausia pasekmė yra infliacijai ir kainoms. „Labai tikėtina, kad infliacija Lietuvoje artimiausias mėnesiais viršys 15 proc. Paslaugų kainos irgi kils – brangsta ištekliai, darbo sąnaudos, bet tikėtina, kad šiemet, kitaip nei praėjusiais metais, prekės brangs sparčiau nei paslaugos“, – portalui lrytas.lt kalbėjo N.Mačiulis.

„Infliacijos slopimo šiais metais tikėtis ne tik kad neverta, bet ji bus dar didesnė negu kad buvo prognozuojama anksčiau“, – įsitikinusi ir J.Rojaka.

Ragina skubiai mažinti PVM maistui

Tačiau didėjanti infliacija atitolins ir Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimus dėl palūkanų kėlimo. „Palūkanų normų kėlimas infliacijos nesumažintų. Euro zonoje infliacija yra sukelta išorinio šoko, energetinių išteklių, kitų žaliavų kainų pakilimo. Jeigu ECB ir taip jau kenčiantiems vartotojams ir įmonėms dar užkrautų didesnes pinigų sąnaudas, didesnes palūkanas, tai visą euro zoną galėtų nustumti į recesiją.

Tad dabar kaip tik reikia išlaikyti labai skatinančią pinigų politiką, kad vyriausybės turėtų išteklių skolintis už nulines-neigiamas palūkanas ir galėtų padėti labiausiai nukentėjusiems gyventojams ir įmonėms“, – sakė N.Mačiulis.

Todėl, tikina jis, Lietuva labai skubiai turėtų apsvarstyti PVM lengvatą maisto produktams, nes matysime dar daug socialinių įtampų ir kyla rizika, kad augs skurdas. „Dabar yra geras metas nevilkinti šio klausimo“, – įsitikinęs ekonomistas.

Savo ruožtu J.Rojaka įspėjo, kad Lietuvoje infliacinės žirklės visada pasireikšdavo gerokai anksčiau ir stipriau, tad tikėtina, kad ir šį kartą Lietuvoje pajusime gerokai didesnę infliaciją nei kitos ES šalys.

„Tai reiškia, kad reikia sustiprinti pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių apsaugą, o tai iš Lietuvos biudžeto pareikalaus papildomų lėšų. Nesitikiu, kad šias lėšas bus bandoma surinkti apmokestinant verslą – tikrai ne šiuo metu, ne dabar. Bet, ilgalaikėje perspektyvoje, tam tikro balanso reikės ieškoti“, – svarstė ji.

Atlyginimai augs lėčiau

Karo poveikis darbo rinkai bus gana ribotas, svarsto J.Rojaka: „Jis didelio poveikio užimtumui neturėtų turėti, nes Lietuvoje nėra tokių verslo gigantų, kurie čia pagamintą produkciją tiektų Rusijai, taip pat ir Rusijos kapitalo Lietuvoje yra tikrai nedaug, kaip ir Ukrainos. O Ukrainos kapitalo didžioji dalis yra susikoncentravusi paslaugų, statybos, transporto sektoriuje ir didžioji dalis jo yra smulkusis verslas“.

Tačiau darbo užmokesčio augimas Lietuvoje galėtų būti pristabdytas, mat gyventojai pradėjo atsargiau vertinti bet kokius pokyčius – keisti darbą šiuo metu, kai yra labai didelis nerimas, žmonės nelinkę, mano ekspertė. Taip pat, jos manymu, kai kurių įmonių galimybės kelti darbo užmokestį šiuo metu gali būti apskritai ribotos.

„Jeigu anksčiau buvo prognozuojama, kad, nepaisant didelės infliacijos, perkamoji gyventojų galia bus vis dar stipresnė dėl spartaus darbo užmokesčio augimo, tai šiemet perkamoji galia bus mažesnė jau ne tik pirmą, bet greičiausiai ir antrą, ir trečią ketvirtį. Tačiau viskas dar priklausys nuo to, kaip greitai pavyks prieiti prie karo atomazgos“, – sakė J.Rojaka.

Jei atlyginimų augimas nuo 10 proc. sulėtėtų iki 7 proc., tai nebūtų labai dramatiškas scenarijus, mano N.Mačiulis. „Aišku, tada daugelis dirbančiųjų patirtų perkamosios galios sumažėjimą, tad šie metai nebus visuotinio klestėjimo metai, kada visi viską pirko ir nesidomėjo kainomis, o pagrindinė problema daugeliui viduriniosios klasės atstovų buvo eilės ir nepakankamas prekių ir paslaugų kiekis. Dabar tikėtina, kad bus daugiau racionalumo ir atsargumo.

Lietuvoje turime darbo sąnaudų brangimo problemą. Galbūt ji dabar šiek tiek atslūgs prastėjant ekonominėms perspektyvoms ir gyventojų lūkesčiams. Tai svarbi sąnauda, kelianti daugelio prekių ir paslaugų kainas“, – svarstė jis.

Dėl karo Lietuvoje taip pat mažės ir investicijos, mat jos niekada neauga, kai yra labai daug nerimo, kurio dabar yra su kaupu, teigia J.Rojaka. „Akivaizdu, kad dideli investiciniai projektai galėtų būti stabdomi arba bent jau taip aktyviai nebevykdomi, o tai vėl gali turėti neigiamą poveikį visam ekonomikos augimui. Matant viską, kas dabar vyksta, galima būtų prognozuoti, kad ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti perpus mažesnis“, – perspėjo ji.

Atsisako ne pirmo būtinumo prekių

Tuo metu „NielsenIQ Baltics“ vadovė Ilona Lepp pastebi, kad pandemijos faktorius vartotojų elgesiui nors ir turėjo labai stiprų poveikį, bet į antrą vietą jį dar prieš Rusijai pradedant karą Ukrainoje nustūmė infliacija.

Lietuvos verslo forume praėjusią savaitę apžvelgusi I.Lepp atkreipė dėmesį, kad didžiausią įtaką vartojimui šalyje tuo metu darė du veiksniai: COVID-19 ir infliacija. Ji neabejoja, kad dėl karo neįtikėtinu mastu keičiamos ekonominio bendradarbiavimo taisyklės ir beprecedentis Rusijos izoliavimas kainų veiksniui leis dominuoti išties ilgai.

„Kaip bebūtų, karas yra tai, kas dabar labiausiai keis vartotojų elgesį: jų baimes, nerimą, lūkesčius, todėl neverta abejoti, kad būtent tai bus nauja mūsų realybė“, – pastebėjo ji.

Todėl šiuo metu gyventojai sako, kad daugiau pinigų išleis maistui ir pirmo būtinumo prekėms, komunalinėms paslaugoms, teigia I.Lepp. Potencialiai labiausiai vartotojai metų pradžioje dėl kainų kilimo buvo pasiruošę apleisti pramogas ne namuose, kadangi kylant kainoms lieka mažiau pinigų linksmintis ne namuose.

„Esame linkę pradėti taupyti, nes maža kas gali atsitikti ateityje. Daliai pasaulio koronaviruso infekcijos plitimas išliks svarbus, tačiau Europos regione ima dominuoti kitas – šalia prasidėjusio karo – veiksnys“, – sako mažmeninės prekybos rinkos ekspertė.

Savo ruožtu N.Mačiulis, kalbėdamas apie asmeninių finansų valdymą, pataria elgtis taip, kaip ir visada. „Reikia elgtis konservatyviai, dešimtadalį savo pajamų taupyti, nuolat investuoti ir nekaitalioti savo strategijos priklausomai nuo to, kas vyksta aplinkui – bandant įšokti / iššokti iš traukinio, atspėti, ar kils, ar kris akcijų rinkos, žmonės dažniausiai patiria nuostolius. Dabar reikia itin vengti godumo, euforijos ir baimės, į viską reikia žiūrėti labai racionaliai“, – aiškino jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.