„Pagal šios dienos tendencijas rinkose elektros kaina galėtų augti be jokių priemonių, kurios būtų įgyvendintos, apie 50 proc., gamtinių dujų atveju, pagal skirtingas grupes, galėtų augti nuo 100 iki apie 200 procentų“, – trečiadienį sakė R.Pocius.
Jis pripažino, kad šie skaičiai labiau skirti perteikti situaciją rinkoje ir vartotojų atžvilgiu bus teoriniai – jų praktiškai nepalies.
„Bet akivaizdu, kad konkretūs sprendimai dėl konkrečių tarifų bus tikrai kitokie, negu kad šiandien yra situacija rinkoje. Kiek konkrečiai, kokia apimtimi tai bus, šiandien pakankamai anksti pasakyti“, – sakė R.Pocius.
„Per paskutinius keletą mėnesių labai ženkliai išaugo elektros ir gamtinių dujų kainos – jų tokio drastiško augimo nebuvo prognozuota praėjusių metų pabaigoje. Pagal tas prognozes, kurias esame atlikę, preliminariai metų viduryje skirtumas tarp prognozuojamų ir faktinių elektros ir gamtinių dujų kainų galėtų sudaryti apie 378 mln. eurų“, – teigė VERT vadovas.
Vyriausybės ir Seimo atstovai svarsto, kaip galima būtų sumažinti tokį didelį kainų šuolį.
Pasak R. Pociaus, bus aiškinamasi, ar galima įgyvendinti įstatymo nuostatas, leidžiančias mokėjimus „Igničiui“ dėl išaugusių energijos kainų išdėlioti per ilgesnį laiką. Toks sprendimas pernai jau buvo priimtas dėl dujų, leidus mokėjimus išdėlioti per penkerius metus.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė komitete teigė, kad reikėtų keisti įstatymus, jei būtų nutarta nuo liepos mažiau didinti kainas gyventojams. Ji taip pat pranešė, kad Energetikos ministerija kartu su rinkos dalyviais svarsto, ar dar kartą atidėti elektros rinkos liberalizavimo antrąjį etapą.
R. Pociaus duomenimis, elektros kaina biržoje dabar siekia beveik 105 eurus už megavatvalandę, kai pernai tokiu pat metu ji buvo 52-60 eurų. Gamtinių dujų kaina Europos biržose dabar svyruoja apie 100–120 eurų antrajam pusmečiui ir daugiau negu 40 proc. viršija kainą, įskaičiuotą į tarifus buitiniams vartotojams.
R. Pociaus teigimu, „Ignitis“ esant tokiam skirtumui gali kreiptis į VERT ir siūlyti švelnesnį kainos augimą vartotojams, išdėliojant skirtumą tarp faktinės ir prognozuojamos kainos per penkerių metų laikotarpį: „Diskutuosime su „Ignitis“.
Pasak R.Pociaus, sprendimai, ar atidėti elektros rinkos liberalizavimą, turėtų būti priimti atsižvelgus į reguliuojamiems buitiniams vartotojams antrąjį pusmetį nustatomą tarifą.
„Jeigu vis tik tas tarifas būtų nustatomas laikantis principo, kad jame būtų įvertinta ir suskaičiuota elektros energijos kaina, kuri yra panaši į rinkos kainą, manau, kad šioje vietoje tikrai liberalizavimo atidėti nevertėtų, nes tokiu atveju reguliuojama kaina tikrai nebūtų ženkliai mažesnė arba mažesnė už nepriklausomų tiekėjų pateikiamus siūlymus“, – sakė R.Pocius.
Seimui pernai rudenį priėmus įstatymų paketą, skirtą amortizuoti drastišką energijos išteklių brangimą vartotojams, 1–5 tūkst. kWh per metus suvartojantys buitiniai vartotojai, kurių yra beveik pusė milijono, nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti pusmečiu vėliau – iki liepos 1 dienos.
Šiuo metu galutinė elektros rinkos liberalizavimo data numatyta 2023 metų sausį.
