„Prasidėjus karui Ukrainoje padaugėjo ilgo galiojimo prekių pardavimų. Išaugo bakalėjos prekių – konservų, cukraus, kruopų, druskos pardavimas. Druskos parduota 6 kartus daugiau, palyginti su normaliais laikais. Bet jau stebime, kad ta banga šiek tiek slūgsta, nes daug kas jau apsipirko“, – „Vakarų ekspresui“ sakė prekybos tinklą „Norfa“ valdančios bendrovės UAB „Norfos mažmena“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Tiesa, kai kurių maisto produktų pardavimas „Norfos“ parduotuvėse pradėtas riboti, kad žmonės be reikalo nekeltų panikos ir visi galėtų nusipirkti to, ko reikia. Maisto prekės brangesnės, bet parduotuvėse jų netrūksta.
Druskos pasaulyje yra daug
Pasak D. Ryliškio, 90 proc. druskos „Norfos“ parduotuvėse buvo ir kol kas yra ukrainietiška. „Vienas pagrindinių mūsų tikslų – užtikrinti, kad ilgo galiojimo prekių „Norfose“ netrūktų. Sandėliuose mes turime tų prekių, tarp jų ir druskos.
Kadangi paklausa yra žymiai padidėjusi, kartais būna taip, kad kai atvežame eilinę partiją, žmonės išperka ir kurį laiką iki kito atvežimo prekių gali nebūti. Bet šiaip jų yra ir panikuoti neverta. Žinoma, Ukrainoje yra logistikos sutrikimų druskos atgabenimo atžvilgiu, bet druskos pasaulyje yra daug, mūsų vadybininkai dirba ir apskritai paėmus druskos ir kitų prekių nepritrūks. Mes dirbame taip, kad pirkėjams kiltų kuo mažiau problemų“, – teigė „Norfos“ tinklo atstovas.
Įvesti protingi ribojimai
Paklaustas, ar labai brangsta maisto produktai „Norfos“ parduotuvėse, D. Ryliškis atsakė: „Lietuvoje yra rinkos ekonomika ir labai kainų neužkelsi. Žinoma, yra maisto produktų kainų augimo tendencija, ji seniai stebima ir dėl infliacijos, dėl pinigų spausdinimo, dėl kitų vadinamųjų makroekonominių veiksnių. Bet kad dar labiau augtų būtent dėl to dabartinio ažiotažo, apie kurį kalbame, nemanau. Nematau, kad taip būtų. Kažkiek gali dar pabrangti, bet tikrai ne itin.“
Ukrainietiška druska „Norfos“ parduotuvėse kainuoja 39 centus, jeigu perki du pakelius. Jeigu perki trečią pakelį, jau moki eurą ar daugiau. „Mes darome taip, kad visi žmonės galėtų nusipirkti druskos, o ne keli atvažiavę su vežimais viską susikrautų ir kitiems neliktų. Mes įvedėme protingus ribojimus“, – sakė pokalbininkas.
Prekių iš Rytų – tik iki 1 proc.
„Norfos“ parduotuvėse prekių iš Ukrainos buvo vežama labai nedaug. Rusiškų prekių irgi buvo labai mažai, o nuo karo pradžios jos iš viso nebeperkamos, užsakymai buvo sustabdyti nedelsiant. Pasak D. Ryliškio, ir iš Baltarusijos prekių buvo labai nedaug. Jų visai nebeliko nuo to laiko, kai Aliaksandro Lukašenkos režimas perėmė ir Minske nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, kad sulaikytų Baltarusijos opozicijos aktyvistą, tai yra nuo pernai gegužės 23 d.
„Iš Rytų prekių būdavo nedaug. Jos ir vieno procento turbūt nesudarydavo. Tikrai dėl jų nekyla kokia nors didžiulė problema ar kad pristigtų kokių nors maisto produktų“, – teigė „Norfos“ atstovas.
Neliko ukrainietiško šokolado
„Turgūs egzistuoja tūkstančius metų ir dar tūkstančius metų gyvuos. Pastaruoju metu mes nepastebėjome jokių priežasčių, kad mūsų pirkėjams reikėtų nerimauti dėl daržovių, mėsos produktų ar ko nors kitko trūkumo. Turgūs dirba įprastu režimu. Yra ir pirkėjų. Kol kas iš jų negirdime jokių nuogąstavimų.
Tai, kas Lietuvoje neužauginama, atsivežama iš Europos Sąjungos šalių, visų pirma iš Lenkijos, pavyzdžiui, obuoliai. Kiti vaisiai atvežami iš Argentinos, vynuogės atgabenamos iš Čilės. Ir saulėgrąžų aliejaus, ir visokių rūšių alyvuogių turime. Galiu visus nuraminti, kad turgams kol kas jokių einamųjų prekių netrūksta. Nepastebėjau, kad žmonės kokias nors prekes šluotų. Manau, turgams negresia jokie tiekimo sutrikimai“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Senojo ir Naujojo turgų direktorius Viačeslavas Karmanovas, šioje sferoje dirbantis jau 8 metus.
Paklaustas, ar dėl karo Ukrainoje sukeltos įtampos nedingo nuo prekystalių kokios nors prekės, V. Karmanovas atsakė, kad neliko šokolado, kuris būdavo atvežamas iš Ukrainos, t. y. iš šios šalies vežamų prekių. Beje, turguose nemažai lietuviškų maisto prekių.
Mėsos konservai – viena paklausiausių prekių
Pasak V. Karmanovo, viena iš paklausiausių prekių turguje šiuo metu yra konservai, kurie gerokai pabrango, ir lašiniai. Šių produktų pirkimas gerokai suaktyvėjo.
Druska turguje niekada nebuvo pardavinėjama. „Druskos visada būdavo parduotuvėje, iš jos biznio tikriausiai nepadarysi. Šiuo metu ji deficitas, bet žmonės niekada nevažiuodavo į turgų druskos pirkti“, – aiškino V. Karmanovas.
Jis neneigė, kad ir turguose kyla maisto produktų kainos. Prekybininkai sako, kad tiekėjai jas didina.
Direktoriaus teigimu, bulvės ir morkos nepabrango, o labiausiai pabrango vaisiai, nes jie atgabenami iš tolimų kraštų.
„Nemanau, kad dėl maisto produktų stygiaus mums reikėtų nerimauti. Kita problema – energetinių išteklių, elektros, dujų brangimas, kuris, be abejo, persikels ir į maisto produktų kainą. Natūralu, kad jų kaina augs, bet nemanau, kad jų trūks.
Tada dar nedirbau turguje, bet blokadą juk išgyvenome. Prisimenu degalų mėnesiui gaudavai 30 litrų. Sviestui, cukrui būdavo talonėliai, eilėse stovėdavome. Manau, kad mes jau atsparūs tokiems dalykams. Puikiai prisimenu, kai vyko pirmas kainų liberalizavimas prie Kazimieros Prunskienės Vyriausybės, buvo daug nepatenkintų, bet pripratome. Ir mes niekada nebuvome alkani“, – aiškino V. Karmanovas.
Nespėja paskui išaugusią paklausą
Maisto prekių pardavimų situaciją komentuoja Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.
– Ar jūsų parduotuvėse trūksta kokių nors prekių? Ar turite druskos, saulėgrąžų aliejaus, mėsos ir žuvies konservų, miltų ar kokių nors kitų prekių, ar yra tuščių lentynų?
Vasario 24 dieną sustojus druskos gamybai Ukrainoje, iš kurios atsiveždavome didelę savo druskos dalį, suradome alternatyvius tiekėjus kitose šalyse, tad druskos tiekimas nuolat vyksta, tačiau šiuo metu mes nespėjame paskui išaugusią paklausą.
Druskos paklausa yra 2–4 kartus didesnė nei įprastai. Per pirmas dešimt kovo dienų buvo parduotas toks druskos kiekis, kokį parduodavome per mėnesį. Esame pastebėję, kad druskos paletę, kurioje telpa apie 800 vienetų, pirkėjai nuperka per maždaug pusvalandį ar dar greičiau.
Kitų prekių trūkumas, jei ir būna, taip pat yra laikinas, nes išaugus paklausai ne visada spėjame papildyti lentynas. Dalyje lentynų atsirado tuščių vietų ir dėl to, kad pašalinome baltarusiškos bei rusiškos kilmės prekes ir ne visur jas užpildėme kitomis asortimento prekėmis.
Kvotų prekėms įvesti neplanuoja
– Ar prasidėjus karui Ukrainoje žmonės pirko daugiau ilgai negendančių produktų ir kokių? Ar įvedėte kokius nors parduodamo kiekio ribojimus kokioms nors prekėms?
Nuo vasario 24 dienos toliau stebime išaugusius ilgo galiojimo prekių pardavimus. Nors jie mažesni nei pirmomis keliomis dienomis, tačiau pirkėjai iki šiol daugiau perka kruopų, makaronų, aliejaus, druskos, konservų, acto. Kvotų prekėms šiuo metu įvesti neplanuojame.
– Ar sutriko jūsų maisto prekių tiekimo grandinė, sulėtėjo kokių nors prekių pristatymas dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, dėl prasidėjusio karo? Gal kokių nors prekių apskritai nebeliko?
Dar iki karo pradžios susidūrėme su ukrainietiškų prekių tiekimo iššūkiais. Nuo vasario 24 dienos dalies prekių tiekimas iš viso sustojo. Išėmus rusiškos ir baltarusiškos kilmės prekes, lentynose nebeliko rusiškos sodos, kuri sudarė didelę šios prekės asortimento dalį. Kol kas intensyviai ieškome alternatyvių tiekėjų, kad kuo greičiau soda pasiektų parduotuves.
– Ar dar turite sandėliuose Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos prekių?
Rusiškos ir baltarusiškos kilmės prekės iš prekybos buvo išimtos vasario pabaigoje, nauji jų užsakymai sustabdyti. Ukrainietiškomis prekėmis prekiaujame, kiek šiuo metu tai įmanoma dėl jų tiekimo. Visgi džiaugiamės galėdami pirkėjams pasiūlyti net tulpių iš Ukrainos.
– Kokios maisto prekės šiuo metu yra perkamiausios?
Vis dar populiarios yra jau minėtos ilgo galiojimo prekės – kruopos, aliejus, makaronai, konservai. Prekių populiarumui didelę įtaką daro ir akcijos, kurias atnaujiname kas savaitę, taip pat pamažu prasideda ir velykinių prekių pardavimas. Pirkėjai pasiilgę ir lietuviškų agurkų bei pomidorų, šviežias derlius jau mūsų parduotuvėse.
Būtiniausių prekių trūkumo neprognozuoja
– Kiek ir kokios prekės jau pabrango dabar ir kokios ir kiek gali brangti ateityje dėl kylančių elektros, dujų, degalų kainų?
Tikrai suprantame Lietuvos žmonių susirūpinimą dėl didėjančių maisto ir kitų prekių kainų ir stengiamės, kad mūsų pirkėjai, atėję į „Maximos“ parduotuves, kiekvieną dieną rastų prekių už gerą kainą ir patrauklių akcijų pasiūlymų.
Pastaruosius mėnesius didžiausią įtaką kainoms turėjo brangusios žaliavos ir augę gamybos kaštai, kuriuos didino pabrangusi elektra, dujos bei kylantis darbo užmokestis. Prasidėjęs karas Ukrainoje taip pat turės įtakos, nes tiek Ukraina, tiek Rusija buvo svarbių žaliavų tiekėjos, pavyzdžiui, grūdų ir pašarų. Prognozuoti, kokie maisto pasikeitimai laukia ateityje, yra sudėtinga.
– Ar Lietuvai artimiausiu metu gali pritrūkti maisto prekių?
Turime pavienių signalų, kad gamintojai gali susidurti su kai kurių maistinių žaliavų trūkumu, dėl ko tam tikrą laiką parduotuvėse gali nebūti kai kurių prekių ženklų. Jau dabar gamintojai ieško alternatyvų, kur pirkti žaliavas, tačiau prisitaikymas prie esamų aplinkybių gali užtrukti. Nepaisant to, dar kartą norime pabrėžti, kad būtiniausių prekių trūkumo neprognozuojame.
– Gal planuojate atsisakyti kokių nors prekių esant tokiam sudėtingam laikotarpiui?
Mūsų pagrindinis darbas – užtikrinti, kad atėję pirkėjai galėtų įsigyti būtiniausių prekių. Norime nuraminti pirkėjus ir paprašyti šiuo metu kuo mažiau vadovautis emocijomis bei kelti paniką. Iš savo pusės dirbame kasdien, kad prekių nepritrūktų, o ir iškilusius iššūkius sprendžiame operatyviai.
