LB siūlo indeksuoti socialinės paramos išmokų bazinius dydžius, pavyzdžiui, valstybės remiamas pajamas (VRP), kurios dabar siekia 129 eurus, taip pat 267 eurus siekiantį minimalių vartojimo poreikių dydį. Nuo šių dydžių priklauso įvairios socialinės išmokos. Mažiausiai uždirbantiems LB siūlo padidinti NPD, siekiantį 460 eurų, ir svarstyti galimybę jį ilgainiui prilyginti minimaliai mėnesio algai (MMA) – 730 eurų.
Seimas kovo pradžioje jau priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą didinti NPD iki 510 eurų, bet nepritarė, kad projektas būtų svarstomas skubos tvarka.
Be to, centrinis bankas siūlo pritaikyti šildymo kompensacijos schemą ir dujoms ar elektrai, taip pat svarstyti galimybę subsidijuoti viešąjį transportą ir taip pasekti Vokietijos pavyzdžiu, kur viešasis transportas yra nemokamas.
LB įspėja, kad kainų didėjimas skatina taupyti – mažiau naudoti energijos išteklių, degalų, todėl valstybės taikomos antiinfliacinės priemonės neturėtų šių paskatų panaikinti.
Šiuos siūlymus LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas trečiadienį pristatė Seimo Biudžeto ir finansų komitete.
Be to, LB siūlo pagal infliaciją indeksuoti socialinės paramos išmokų bazinius dydžius, labiau automatizuoti kompensacijų ir socialinės paramos mokėjimą bei spartinti visas energetinį efektyvumą ir nepriklausomybę nuo iškastinio kuro didinančias priemones, pavyzdžiui, spartinti pastatų renovaciją ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą.
LB departamento vadovas A.Dabušinskas sako, kad PVM lengvatos ir elektros bei dujų kainų „lubos“ būtų mažai efektyvios ir daug kainuojančios: „Jos mažiau priimtinos“.
Anot jo, akcizus degalams sumažinus iki minimalaus ES leidžiamo dydžio, valstybės pajamos sumažėtų 127 mln. eurų, PVM degalams sumažinimas nuo 21 proc. iki 9 proc. balandžio-gruodžio mėnesiais – 140 mln. eurų, prezidento siūlomos vienkartinės 100 eurų išmokos labiausiai pažeidžiamiems gyventojams – 103,4 mln. eurų, nes ji būtų skiriama neatsižvelgiant į žmonių pajamas.
A.Dabušinskas sako, kad akcizų degalams sumažinimas infliaciją apkarpytų tik 0,2 proc., o PVM mažinimas – 0,5 proc.: „Tai santykinai nedidelis poveikis esant dabartiniam infliacijos lygiui“.
„Yra rizika, kad vienas prie vieno tokios priemonės greičiau nenueitų į kainas. Jos nueitų į maržas ir pelnus“, – pridūrė A.Dabušinskas.
LB sako nevertinęs, kokią įtaką biudžeto pajamoms turėtų elektros ir dujų kainų „lubos“ bei PVM maisto produktams sumažinimas nuo 21 proc. iki 9 proc.
„Tai nebūtų tinkama priemonė, sukeltų daug rizikų biudžetui, fiskališkai brangu ir sunkiai suvaldoma“, – nurodė A.Dabušinskas.
A.Dabušinskas sako, kad Lietuva gerai atlaikė šoką 2020 metais dėl koronaviruso pandemijos, nes šalies ekonomika beveik nesusitraukė ir todėl dabar turi stiprią paklausą.
„Į popandeminį atsigavimą atėjome su santykinai stipria paklausa ir tai sukuria tam tikrą aplinką, matome, kad darbo rinkoje yra spaudimas sparčiai augti darbo užmokesčiui. Ta sukuriama aplinka santykinai palanki kelti kainas tiek, kiek jos ateina iš žaliavų ir energijos brangimo, tiek papildomas veiksnys yra darbo kaštai ir darbo užmokestis“, – komitete kalbėjo LB atstovas.
Jis pabrėžė, kad beveik 20 proc. mažiausiai pasiturinčių namų ūkių pajamų dabar sudaro socialinės išmokos.
„Šitų išmokų bazės ar rodiklių rinkinys, jų dinamika, jų eiga laike buvo panaši, kaip ir valstybės remiamos pajamos, tai yra, lyginant su infliacijos ir darbo užmokesčio augimo dinamika, VRP didėjo santykinai mažai. Čia yra rizika ir norisi atkreipti dėmesį, kad ši pajamų dalis galimai keliama per mažai. Dabartinėje aplinkoje čia galimai yra ta vieta, kurią reikia pasikoreguoti“, – teigė A.Dabušinskas.
LB duomenimis, nuo 2015 metų vartotojų kainos vidutiniškai padidėjo 20 proc., tačiau vidutinės pajamos per tą patį laiką padidėjo gerokai daugiau: vidutinė nedarbo išmoka – 2,3 karto, minimalus mėnesio uždarbis – 1,6 karto, vidutinis darbo užmokestis – 1,9 karto, o vidutinė senatvės pensija – 1,7 karto. Tuo metu valstybės remiamos pajamos didėjo tik 25 proc.
„Šita vieta yra šiek tiek įtartina ta prasme, kad valstybės remiamos pajamos priklauso rodikliams, kurie yra socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai, kitas rodiklis yra minimalių vartojimo poreikių dydis ir šio rodiklio dinamika rodo, kad tam tikros socialinės paramos bazės judėjo gerokai lėčiau į viršų negu rinkos į viršų stumiamas darbo užmokestis ar „Sodros“ išmokos“, – tvirtino A.Dabušinskas.
