SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad dar prieš kelias dienas jis būtų nesitikėjęs tokio dydžio ir plačios apimties siūlymų, tačiau kartu pažymi, jog šių priemonių poreikis yra pagrįstas.
„Sakyčiau, dydis ir aprėptis yra šiek tiek didesnė, negu tikėtasi, bet visos priemonės logiškos ir racionalios. Prisiminkime, kad jau nuo praėjusių metų vėlyvo rudens Europos šalyse matome tikrai begalę įvairiausių sprendimų ir džiazavimo su įvairiomis vienkartinėmis ir nevienkartinėmis priemonėmis. Tai Vyriausybė sugebėjo iki balandžio atsilaikyti“, – Eltai sakė T.Povilauskas.
Ekonomistas pažymi suprantąs, kad valdantieji susilauks kritikos, jog į paketą nebuvo įtrauktos tokios priemonės, kaip akcizų kurui ar pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas, tačiau Vyriausybė, jo vertinimu, išlaiko jos užsibrėžtą gyventojų pajamų didinimo kryptį.
„Iš esmės pajamos bus didinamos tiems žmonėms, kurių pajamos mažiausios, kurių krepšelyje energetikos ir maisto išlaidos yra didžiausios. Tai būtent tiems žmonėms bus labiausiai padidinama. Tai aš manau, kad čia yra normalūs, logiški pasiūlymai“, – įsitikinęs jis.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas pozityviai atsiliepė apie siūlymus kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) bei pensijų ir išmokų indeksavimą, nes, pasak jo, tokios lygio infliacijos reikalauja padidinti pajamas tiems žmonėms, kuriems yra sunkiausia šiuo momentu. Investicijų į energetinę nepriklausomybę didinimo kryptį ekonomistas taip pat laiko tinkama.
„Taip pat ypač teigiamai vertinčiau energetinio nepriklausomumo projektus, tai yra vėjas, saulė, akumuliatoriai ir visa kita. Gali būti, kad dalis tų projektų buvo iš anksčiau projektuoti, tiesiog jie priskiriami šiam planui, bet kokiu atveju tai yra gerai, nes šiuo metu mes negaminame energijos arba gaminame labai mažai. Jeigu taptume nepriklausomi, galėtume nesirūpinti dalimi problemų, kurios šiandien mums yra aktualios“, – Eltai teigė M.Dubnikovas.
Finansų analitikas pabrėžė, kad ypač reikėtų skatinti gyvenamųjų pastatų renovaciją, nes, kol šildome orą ir švaistome energiją, apie energetinę nepriklausomybę ar saugumą labai sunku kalbėtis.
„Pats efektyviausias – energijos apskritai nevartoti, tada jos kaina nebetampa aktuali. Neigiamai vertinu šildymo kainų amortizacijas, ypač Vilniuje, nes sostinė turi didžiausias problemas dėl to, kad neūkiškai tvarkė savo šildymo padalinius“, – aiškino ekonomistas.
Siūlomos priemonės gali prisidėti prie tolesnio kainų augimo
Tačiau M.Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad, nors šios priemonės dabar yra skirtos amortizuoti infliaciją, bet ilguoju periodu pinigai vis tiek cirkuliuos ekonomikoje ir vėl prisidės prie žmonių išlaidavimo. Pasak jo, ilguoju periodu gali kilti tam tikrų problemų su aukšta infliacija, bet yra viliamasi, kad situacija per kelis mėnesius ar bent jau šiemet išsispręs.
„Aš matyčiau kitą riziką, ar ne per anksti tokio dydžio paketą siūlyti. Manau, kad būtų gerai jį pasidaryti, ištirti, perskaičiuoti efektus, rizikas įvertinti ir t. t. bei luktelėti dar bent porą mėnesių, pasižiūrėti, kokia yra situacija, ar nereikės kažkokio kitokio paketo modelio, didesnio, mažesnio ir panašiai, nes situacija kare trunka tik virš mėnesio, ir ji nuolat keičiasi. Galbūt šiandien kai kuriems sprendimams yra per anksti, ypač kainų fiksacijai ir pan.“, – nuogąstavo ekonomistas.
Nors T.Povilauskas pripažįsta, kad papildomos biudžeto išlaidos gali dar labiau paskatinti infliacijos tempą, tačiau kartu jis akcentavo, jog veikiausiai ,įgyvendinus šias priemones, brangesnių produktų ar paslaugų kainų augimą tai paveiktų menkai.
„Aišku, vartojimui tai yra teigiama įtaka. Jeigu vartojimui yra teigiama įtaka, tai infliacijai irgi yra teigiama įtaka. Tik aš įtarčiau, kadangi pajamos didinamos mažiausiai gaunantiems žmonėms, kurie daugiau išleidžia maistui, energetikai, toms labiau importuojamoms prekėms, mažiau naudoja tų paslaugų, kurios yra viduje pagaminamos, vidaus infliacija, tai, sakyčiau, infliacijai turės teigiamą įtaką, bet to kažkaip nedramatizuočiau“, – aiškino jis.
M.Dubnikovas: klausimas, ar šių šovinių neverta pasilikti ateičiai
SEB ekonomistas taip pat pažymi, kad maždaug pusė šio paketo lėšų anksčiau ar vėliau ir taip būtų pasiekusios ekonomiką, kadangi tai yra pinigai iš Europos Sąjungos (ES) finansavimo šaltinių. Tuo metu fakto, kad dar 1,1 mlrd. eurų reikės skirti iš valstybės biudžeto lėšų, taip didinant neigiamą valstybės pajamų ir išlaidų balansą, ekspertas sako nesureikšminantis, kadangi panašia kryptimi taip pat pasirinko eiti daugelis kitų šalių.
„Turbūt tokiame kontekste, kai kitos šalys tai daro grubesniu būdu ir tam skolinasi, tai normalu, kad šita Vyriausybė irgi negalės to išvengti, kad sulauksime tokių priemonių ir pasiūlymų, kurie tą biudžeto deficitą padidins. Bet vėlgi, tas deficito dydis nėra kažkoks labai dramatiškas“, – mano T.Povilauskas.
Vis tik M.Dubnikovas sako matąs tikimybę, kad ateityje, prireikus įvesti papildomas priemones, tai padaryti gali būti sunku.
„Faktas, kad tai kainuos biudžetui ir kitoms finansavimo priemonėms. Ar šių šovinių neverta pasilikti ateičiai, nes mes nežinome, kiek laiko problemos apskritai tęsis ir kokio dydžio jos bus, nes situacija keičiasi“, – svarstė M.Dubnikovas.
N.Mačiulis: šis paketas pakels BVP augimą
Ekonomistas Nerijus Mačiulis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje taip pat išreiškė palaikymą planui. Anot jo, sprendžiama problemos esmė, o ne dalinami populiarūs saldainiukai – vienkartinės išmokos ar vartojimo mokesčių lengvatos, kurios nebūtinai pasiektų tuos kuriems labiausiai reikia pagalbos. Pajamos padidinamos keliant NPD ir pensijas, o patys gyventojai gali nuspręsti kur tuos pinigus išleisti.
„Žinoma, tuoj išgirsime, kad NPD didėja tik 80 eurų (arba grynos pajamos į rankas tik 16 eurų), bet priminsiu, kad jau šių metų pradžioje NPD didėjo 60 eurų. Tad NPD pokytis nuo metų pradžios +35 proc., o pensijos didėja daugiau nei 15 proc.
Sudėtingiausias ir brangiausias sprendimas – dujų ir elektros kainų lubų nustatymas. Skirtumas tarp to ką mokės vartotojai ir rinkos kainos – daugiau nei pusė milijardo eurų – bus kompensuojamas iš valstybės biudžeto. Normaliomis aplinkybėmis toks sprendimas būtų sunkiai suprantamas, bet karo ir Europos energetinės krizės kontekste – labai sveikintinas.
Iš kur tie pinigai? Lietuvos valstybės skola vos viršija 40 proc. BVP ir yra viena mažiausių ES. Tokios sumos skolintis nereikės, nes dalis yra paankstinamos ES išlaidos, o nemaža dalis bus viršplaninės biudžeto pajamos. Vien per pirmus du šių metų mėnesius centrinės valdžios balansas buvo 600 mln. eurų didesnis nei pernai.
Biudžeto pajamas papildo ir sparčiai augęs (ir tebeaugsiantis) vartojimas, ir ta pati infliacija. Surenkama pinigų daug daugiau nei planuota, jie išdalinami, viskas gerai. Dėl šio plano biudžeto deficitas padidės tik apie 1 proc. BVP – peanuts.
Manau, kad šis paketas pakels BVP augimą – tiesiogiai, per lūkesčius bei multiplikatorius – maždaug 2 procentiniais punktais. Ekonomikos nuosmukis ar stagnacija tampa daug mažiau tikėtini. Nelengva užduotis opozicijai, reikės padirbėti ieškant sliekų ant asfalto“, – rašė jis.
Vyriausybė siūlo didinti NPD, pensijas, investuoti į energetinės nepriklausomybės stiprinimą
ELTA primena, kad, reaguojant į tolesnį kainų augimą, Vyriausybė penktadienį pristatė 2,26 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą, kuriuo siekiama stiprinti gyventojų perkamąją galią bei didinti energetinę nepriklausomybę. Siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), senatvės pensijas, šalpos išmokas ir vaiko pinigus, plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą.
Taip pat Ministrų Kabinetas siūlo subsidijuoti dalį dujų ir elektros kainų tiek žmonėms, tiek verslui, o siekiant išsaugoti verslo konkurencingumą, rengiamos pagalbos schemos pagal Europos Komisijos patvirtintą komunikatą.
Pasak finansų ministrės, siūlomoms priemonėms finansuoti iš valstybės biudžeto bus skiriama 1,03 mlrd. eurų, dar 782,2 mlrd. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos (ES) finansavimo šaltinių, dar 400 mln. eurų – iš suformuotų finansinių priemonių, o 53,9 mln. eurų – iš „Sodros“ biudžeto.
Padarinių dėl išaugusių energijos išteklių kainų švelninimui Vyriausybė siūlo skirti 832 mln. eurų. Tuo metu žmonių pajamų didinimui būtų skiriami 315,3 mln. eurų. NPD siūloma didinti iki 540 eurų, o tam prireiktų 103 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Minimalią mėnesinę algą gaunantiems pajamos dėl šio siūlymo turėtų augti papildomai 16 eurų.
Taip pat siūloma 30,3 mln. eurų skirti didinant šildymo kompensacijų išmokas, taip išplečiant ir jų gavėjų ratą. Šalpos ir valstybės pensijų padidinimui būtų skiriama 75,72 mln. eurų, dėl to senatvės pensijos turintiems būtinąjį stažą augtų maždaug 24 eurais per mėnesį.
Investicijoms į šalies energetinės nepriklausomybės didinimą numatyta skirti 1,1 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis numatyta renovacijų investicijų platformai (275 mln. eurų) ir subsidijoms „žaliajai renovacijai“ (277 mln. eurų).
Energetinei nepriklausomybei stiprinti taip pat siūloma skirti 192,8 mln. eurų valstybės projektams. Iš šių lėšų 200 MW galios energijos baterijų parkų plėtrai būtų skirta 100 mln. eurų, o viešųjų pastatų renovacijai – 40 mln. Dar 30 mln. eurų būtų skirta saulės ir vėjo elektrinėms visuomeniniuose pastatuose.
Biudžeto projekto pakeitimus, finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, planuojama pateikti Vyriausybei, o balandžio 14 d. – Seimui. Ministrė tikisi, kad parlamentarai pakeitimus priims gegužės viduryje.
