Dalis užsieniečių bijo ir atvykti nebeplanuoja
Pasak Neringos mero Dariaus Jasaičio, iki pandemijos užsienio turistai sudarydavo apie 80 proc. kurorto poilsiautojų, daugiausia jų atvykdavo iš Vokietijos. Tačiau dėl pandemijos pastaruosius dvejus metus jų sulaukta vos apie 10 proc. Šiemet jų taip pat nepadaugės – užsieniečius baimina karas.
„Jau ne viena užsienio turistų grupė dėl karo atšaukė poilsį Neringoje. Esame labai arti Rusijos, veiksmo zonos, šalia Kaliningrado, kuriame yra nemažai kariuomenės, dėl to europiečiams neramu“, – teigė D.Jasaitis.
Visgi jis viliasi, kad kurortas su nuostoliais nesusidurs ir lietuviai užims visas apgyvenimo paslaugų verslų siūlomas vietas, kaip tai nutiko per dvejus pandemijos metus.
„Aišku, jeigu lietuviai liks ir atostogaus Lietuvoje, nes jeigu jie rinksis užsienį, žinoma, bus mažiau poilsiautojų. Bet Lietuvos kurortai labai priklauso ir nuo oro.
Kainų, kiek girdėjau, bent kol kas verslininkai nedidino, o ir priglaudėme žmonių iš Ukrainos, jie bus įdarbinti, kai kurie jau dirba paslaugų srityje. Tad jei lietuviai ilsėtųsi Lietuvoje, ne tik mokesčiai liktų mūsų šalyje, bet ir ukrainiečiai būtų paremti“, – portalui lrytas.lt sakė Neringos meras.
Šiemet Neringos ekologinis mokestis nesikeis. Nuo birželio iki rugsėjo vidurio už lengvojo automobilio įvažiavimą į Kuršių Nerijos nacionalinį parką teks mokėti 30 eurų.
Skyrė vietą ukrainiečiams, tad nuomoti neplanuoja
Palangoje situacija kiek kitokia. Atšaukta tik viena kita vokiečių rezervacija.
„Neringos pagrindiniai klientai – vokiečiai, Palangos kažkada buvo rusai ir baltarusiai, iki pandemijos atvykdavo ir vokiečiai, latviai, estai, prancūzai. Bet jų jau seniai nebėra ir viską užpildo lietuvaičiai. Todėl kol kas didelių pasekmių dėl karo Ukrainoje nematome. Situacija įtempta, bet rezervacijos tikrai nėra masiškai atšaukiamos“, – portalui lrytas.lt sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė.
Poilsio vietas vasarai Palangoje žmonės po truputį jau rezervuojasi, bet tai daro vėliau nei ankstesniais metais. Anot I.Valaitienės, tai – pandemijos pasekmė. Kadangi viskas greitai keičiasi, lietuviai suskuba ieškotis vietos likus dviem savaitėms ar mėnesiui iki atostogų, kai anksčiau tai darydavo bent prieš du mėnesius.
Tai pastebėjo ir portalų „Priejūros.lt“ ir „Prieežero.lt“ vadovas Laurynas Šertvyčius: „Pirmosiomis karo savaitėmis mūsų portalų lankomumas buvo žymiai kritęs. Bet tai normalu, juk žmonės keldavosi ir užmigdavo su naujienomis apie karą Ukrainoje. Žmonių mintys buvo visai kitur.
Bet pastarosiomis savaitėmis lankomumas jau sugrįžta į įprastą režimą, rezervacijos po truputį vykdomos. Tad kai anksčiau žmonės aktyviai pradėdavo rezervuotis vietas vasario antroje pusėje ar kovo pradžioje, šiemet viskas vyksta mėnesiu vėliau.“
Jis paminėjo, kad yra tokių žmonių, kurie į savo nuomojamas patalpas, esančias prie jūros ar ežero, priėmė šeimas iš Ukrainos, tad kol ukrainiečiai neišsikraustys, neplanuoja vasarą nuomoti šių vietų poilsiautojams.
L.Šertvyčius taip pat kol kas nepastebėjo augančių nuomos kainų, bet su laiku jos gali kiek didėti, juk brangsta visa energetika.
„Aišku, nereikia tikėtis, kad jei elektra pabrangsta dvigubai, tai ir nuomos kaina bus dviguba. Tiek tikrai nedidės. Bet kainų mažėjimas irgi nenusimato“, – portalui lrytas.lt sakė pašnekovas.
Nebenori tik gulėti po palme
Kurortų atstovai teigė, jog dar per anksti spręsti, ką šiemet lietuviai rinksis atkyviau – poilsį Lietuvoje ar, laisvėjant pandemijos ribojimams, užsienį. Tačiau kelionių organizatoriaus „Makalius“ vadovas Rimvydas Širvinskas patikino, jog susidomėjimas kelionėmis į užsienį šiemet – didžiulis.
„Žmonės yra išsiilgę atostogų užsienyje, galbūt anksčiau neturėjo galimybės keliauti, bijojo dėl pandemijos ar nebuvo imunizuoti, o dabar yra pasiryžę keliauti“, – teigė jis.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje rezervacijų tempas buvo kiek sulėtėjęs. „Dėmesys buvo nukreiptas kitur, taip ir turėjo būti. Bet dabar jau nemažai žmonių atostogas susiplanavo, įsigijo bilietus ir ramiai laukia vasaros“, – kalbėjo R.Širvinskas.
Pasak jo, nors poilsinės kelionės nepraranda populiarumo, stipriai auga susidomėjimas pažininėmis kelionėmis tiek autobusais, tiek lėktuvais. Gyventojai nebenori sėdėti vienoje vietoje, nori ir ką nors pamatyti, nuveikti, todėl aktyviai renkasi net žygius į kalnus.
Tokios kelionės, eksperto teigimu, yra brangesnės, bet žmonės pasiryžę už jas mokėti. Tačiau net ir poilsinėms kelionėms lietuviai šiemet pinigų negaili.
„Gal žmonės užsisėdėjo namuose, ilgai neatostogavo, todėl dabar poilsiui kelia aukštesnius reikalavimus: nori apsistoti geresniame viešbutyje, nori ilsėtis daugiau dienų“, – paaiškino R.Širvinskas.
Dėl tokių norų ir vidutinis keliautojo krepšelis šiemet išaugo – lietuviai poilsiui skiria apie 650–680 eurų, kai ankstesniais metais suma nesiekdavo 600 eurų.
Visgi pažvelgus į pačias populiariausias atostogų kryptis, pokyčių nedaug. Viena iš geidžiamiausių krypčių ir šiemet – Turkija.
„Per tiek daug metų lietuviai įprato vykti į šią šalį, ten puikus kainos ir kokybės santykis. Ir galiu prognozuoti, kad kelionių kainos Turkijoje išliks geros, nebrangs taip stipriai, nes Turkija prarado nemažai Rusijos ir Ukrainos keliautojų, o šie jai buvo itin svarbūs“, – portalui lrytas.lt paminėjo R.Širvinskas.
Taip pat daugelis ir toliau renkasi Graikiją. Ją mėgsta ir pats R.Širvinskas, prisipažįstantis, kad stengiasi ten nuvykti kasmet.
„Šią šalį ir jos salas pasiekti lengva. Taip pat graikai nuo pandemijos pradžios sakė, kad priims visus sveikus keliautojus ir nebūtinai pasiskiepijusius. Priėmė ir persirgusius, ir turinčius neigiamą koronaviruso testo rezultatą. Graikija labai greitai prisitaikė prie reikalavimų, įvestų pandemijos metu, viešbučiai buvo pertvarkyti, jie staiga pasikeitė, ir todėl Graikija per pastaruosius metus dar labiau išpopuliarėjo“, – pasakojo jis.
Lietuviai renkasi ir Bulgariją, Ispaniją, Italiją, Kroatiją, Juodkalniją, o viena iš naujesnių krypčių – Albanija. Kaip teigė R.Širvinskas, šią šalį matė dar nedaug lietuvių, o kadangi keliautojai jau yra lepesni, jie vis nori ko nors naujo. Tad šiemet ir kelionės Albanijon sulaukė susidomėjimo.
„Prisipažinsiu, nesu joje buvęs. Galvoju, kad šiemet man reikia ten nuvykti ir viską ištyrinėti“, – paminėjo jis.
Galima pakeliauti už nedidelę sumą
Anot R.Širvinsko, Lietuvos kurortuose vasarą visada bus brangu, bet tai normalu, juk verslininkai turi vos du gerus mėnesius užsidirbti, kai, pavyzdžiui, Turkija turi apie 7 mėnesių vasaros sezoną.
Jis neneigė, kad brangsta ir kelionės į užsienį. Ekspertas pastebi 8–10 proc. pabrangimą, atsiradusį kelionių organizatoriams ėmus taikyti degalų mokestį.
„Bet viešbučiai taiko įvarius specialius pasiūlymus, geras kainas, siekdami susigrąžinti keliautojus į jų šalis. Tad tai atsvers skrydžių pabrangimą“, – patikino pašnekovas.
Tačiau, kaip alternatyvą, jis įvardijo trumpas savaitgalio išvykas į užsienį, pavyzdžiui, automobiliu ar autobusu, kurios kišenės taip nedraskys.
„Galima susidėti daiktus į automobilį ir išvažiuoti. Sienos jau laisvos, Europos Sąjunga vasarą žada visišką laisvę, kalbant apie pandemiją. Tad galima drąsiai nulėkti į Latvijos ar Lenkijos pajūrį.
Taip pat galima rinktis keliones autobusu, pernai jos buvo labai populiarios, šiemet irgi, o ir nėra brangios. Praleisti savaitgalį Lenkijoje ar Baltijos šalyse galima už mažiau nei 100 eurų žmogui. Įskaičiuota ir kelionė, ir nakvynė, ir pažintinė programa. Jeigu būtų norima keliauti 4 dienas, suma siektų apie 120–140 eurų asmeniui. Mano manymu, tai daugeliui lietuvių prieinama kaina.
Taip pat tuoj viena pigių skrydžių bendrovė ims skraidinti iš Vilniaus į Gdanską ir gana nebrangiai. Tai gali tapti puikiu ilgojo savaitgalio planu“, – vardijo R.Širvinskas.
O norintieji ilgesnių atostogų užsienyje visada sutaupys, jei rinksis rinksis paskutinės minutės pasiūlymus, taip pat, jei keliaus ne populiariausiu metu – liepą ar rugpjūtį –, o balandį, gegužę ar vasaros sezono pabaigoje, rudens pradžioje.
Visgi nors yra svarstančių, kaip sutaupyti, nes infliacija spaudžia, R.Širvinskas pastebėjo, kad dalis lietuvių ruošiasi atostogauti ne po vieną kartą. Jei ruošiasi ilsėtis kurį laiką vasarą, vėliau dar planuoja savaitgalį autobusu nuvykti į Lenkiją, Slovakiją, Čekiją, Austriją ar kitas Baltijos šalis.
Itin patrauklūs tapo ir kruizai Baltijos jūra iki Stokholmo ir atgal. „Kai kuriomis dienomis tenka net pridėti po antrą autobusą, nes labai daug žmonių nori savaitgalį praleisti kitur, ne Lietuvoje“, – teigė pašnekovas.
