Keis valstybinių pensijų tvarką: nukentėję asmenys dabar gauna 64, buvę sportininkai – 1762 eurus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ketina imtis dar iš sovietų laikų paveldėtos valstybinių pensijų skyrimo tvarkos. Mat dabartinė sistema turi trūkumų, o kai kurių išmokų dydis skiriasi daugiau nei 20 kartų – pavyzdžiui, nukentėję asmenys gauna apie 64 Eur, kai renta buvusiems sportininkams siekia 1762 Eur. Ekspertai tokį SADM žingsnį sveikina – pokyčių reikėję išties seniai, tačiau esą buvo bijoma jų imtis dėl galimų neigiamų visuomenės reakcijų.

SADM ketina imtis dar iš sovietų laikų paveldėtos valstybinių pensijų skyrimo tvarkos.<br>M.Patašiaus nuotr.
SADM ketina imtis dar iš sovietų laikų paveldėtos valstybinių pensijų skyrimo tvarkos.<br>M.Patašiaus nuotr.
R.Lazutka.<br>T.Bauro nuotr.
R.Lazutka.<br>T.Bauro nuotr.
I.Ruginienė.<br>Pauliaus Gvildžio nuotr.
I.Ruginienė.<br>Pauliaus Gvildžio nuotr.
SADM ketina imtis dar iš sovietų laikų paveldėtos valstybinių pensijų skyrimo tvarkos.<br>T.Bauro nuotr.
SADM ketina imtis dar iš sovietų laikų paveldėtos valstybinių pensijų skyrimo tvarkos.<br>T.Bauro nuotr.
SADM ketina imtis dar iš sovietų laikų paveldėtos valstybinių pensijų skyrimo tvarkos.<br>M.Patašiaus nuotr.
SADM ketina imtis dar iš sovietų laikų paveldėtos valstybinių pensijų skyrimo tvarkos.<br>M.Patašiaus nuotr.
SADM ketina imtis dar iš sovietų laikų paveldėtos valstybinių pensijų skyrimo tvarkos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
SADM ketina imtis dar iš sovietų laikų paveldėtos valstybinių pensijų skyrimo tvarkos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Apr 18, 2022, 5:58 PM, atnaujinta Apr 19, 2022, 7:09 AM

Išmokos skiriasi 20 kartų

Dabar galiojanti pensinio pobūdžio išmokų sistema turi trūkumų. Yra nevienodas, diferencijuotas pensinio pobūdžio išmokų skyrimo ir mokėjimo teisinis reguliavimas skirtingoms kategorijoms priklausantiems asmenims – yra 5 skirtingi baziniai dydžiai išmokoms apskaičiuoti, daugiau nei 20 kartų besiskiriantys išmokų dydžiai, skirtingos skyrimo ir mokėjimo sąlygos.

Pavyzdžiui, vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija 2021 m. sudarė 64,1 Eur, o renta buvusiems sportininkams – 1762 Eur.

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, Lietuvos Respublikos Prezidento sutuoktinio, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos, kai asmuo sulaukia senatvės pensijos amžiaus arba jeigu jam nustatomas atitinkamas darbingumo lygis.

O teisėjų valstybinės pensijos skiriamos tik sukakus senatvės pensijos amžiui, tačiau tokios sąlygos nėra skiriant ir mokant rentas.

„Taip pat tarp skirtingo pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto yra ir kitų skirtumų dėl skyrimo ir mokėjimo reglamentavimo. Ministerijos nuomone, fragmentuotas įstatymų keitimas lemia tai, kad turime nenuoseklią, diferencijuotą socialinių garantijų atskiroms asmenų kategorijoms sistemą“, – dabartinės sistemos trūkumus portalui lrytas.lt dėstė SADM.

R.Lazutka: pridaryta visokių kvailysčių, kurių nedrįstama judinti

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka džiaugiasi ministerijos ketinimais. Anot jo, dabartinę tvarką keisti reikėjo labai seniai, bet, nors partijos opozicijoje per kiekvienus rinkimus vis žada pokyčius, gavusios valdžią savo pažadus pamiršta.

Pasak R.Lazutkos, valstybinės pensijos dubliuoja „Sodros“ pensiją ir yra iš dalies paveldėtos iš sovietmečio. Anksčiau buvusios personalinės pensijos, skiriamos nusipelniusiems nomenklatūrininkams, nukentėjusiems karo dalyviams, pareigūnams, kariškiams, o po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos valdžia keitusi sistemą, bet vis tiek palikusi didelių trūkumų.

„Pridaryta visokių kvailysčių, bet niekas nedrįsta jų judinti dėl įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, teisėjų pensijos labai išsiskiria savo dydžiu, kai tuo metu mokslininkų mažos. Bet kuo daktaras prastesnis už teisėją?

Taip pat yra interesų grupės. Pabandyk pajudinti teisėjus – tai jie išaiškina, kad griaunama konstitucinė santvarka. Pasakyti ką nors apie tremtinių ir kitų nukentėjusių žmonių pensijas vėl nedrąsu, kadangi tuoj pat būsi išvadintas kremliaus pakaliku, pasisakančiu prieš nukentėjusius Lietuvos žmones.

Kai kurie kariškiai, policininkai sako, kad tik ir tarnauja dėl ankstesnės papildomos pensijos, o jei juos pajudinsi, grasina, kad jie visi išeis iš tarnybos. Todėl visos valdžios bijo kažką keisti. Duok Dieve, kad šita valdžia išdrįstų“, – kalbėdamas su portalu lrytas.lt karštai vylėsi profesorius.

Jis pažėrė kritikos ir mokslininkų pensijoms, esą šios padarytos labai kvailai: jos premjero Gedimino Vagnoriaus laikais pažadėtos norint patraukti neva nusenusius mokslininkus iš darbų, kad būtų vietos jaunimui. „Bet jaunimas nenori būti dėstytojais, mokslininkais ne dėl to, kad nėra vietos, o dėl to, kad mažos algos“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.

Valstybinės pensijos – tik elitui?

Vietoj valstybinių pensijų R.Lazutka labiau linkęs, kad nusipelniusiems asmenims būtų išmokėtos premijos, o nukentėjusiesiems – kompensacijos.

„Yra įvairių sričių Nacionalinės premijos, galima įsteigti dar kokias premijas teisėjams, kariškiams. Jei norime kažkaip išskirtinai apdovanoti asmenybes už nuopelnus, kokios nors nacionalinės vienkartinės premijos yra geros tuo, kad jas gavę žmonės gali iškart jomis naudotis.

Nes dabar, pavyzdžiui, tremtiniai, jeigu ilgai gyvena, gauna kompensaciją pensijos forma. Bet, jeigu tremtinys per gyvenimą labiau susigadino sveikatą ir greitai mirė, jis negauna jokios kompensacijos dėl tremties. O tie, kurie gyvena dvigubai ilgiau, gauna dvigubai – jeigu tremtinys, sulaukęs pensijos, gyveno 30 metų, galima paskaičiuoti, kad per tuos metus jis gauna krūvą pinigų.

O tada taip išeina, kad abu tremtiniai vertinami vienodai, bet vienas pasinaudoja valstybės išmokomis, o kitas – ne. Tad pensijos nėra adekvatus būdas teikti apdovanojimus už nuopelnus, kompensacijas už kančias. Apskritai pensija yra socialinės apsaugos dalykas, mes turime pagrindinę „Sodros“ pensijų sistemą, reikia tiesiog ją tvarkyti“, – aiškino profesorius.

Jo manymu, apskritai valstybines pensijas gauna vadinamasis „elitas“. „O tai yra blogai, tai vadinama „klientelizmu“. Jau turbūt kalbu kaip populistas, bet, kada elitas gauna didelę valstybinę pensiją, jiems jau nelabai rūpi įprasti žmonių rūpesčiai. Pavyzdžiui, teisėjams jau nelabai rūpi, kad „Sodros“ pensijos siekia 400 eurų – juk jie gauna 1,4 tūkst. eurų.

Didesnes pensijas gauna ir buvę ministrai, premjerai, nes paprastai komisijų būna pripažįstami kaip nusipelnę žmonės. Tada jie senatvėje gyvena iš 2 ar 3 pensijų ir nelabai rūpinasi, kad, pavyzdžiui, valstybės viešasis transportas yra pasenęs, nes patys važinėja automobiliais“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.

Siūlo mažinti atskirtį

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė ragina atkreipti dėmesį į visus senjorus. „Apskritai Lietuvoje atskirtis labai didelė. Jeigu mūsų pensininkai gautų normalias pensijas, net nebūtų diskusijų, kad kažkas gauna valstybinę pensiją, kažkokią premiją už nuopelnus.

Reikia, kad ir paprasti pensininkai gyventų oriai, ir tiems, kurie nusipelnė Lietuvai, būtų atsidėkota, kad jie būtų pagerbti. Be to, juk turime ir šiaip daug nusipelniusių žmonių, kurie, darydami gerus darbus, niekada neprašė įvertinimų“, – kalbėdama su portalu lrytas.lt pastebėjo ji.

Pasigirstančius nuogąstavimus, kad valstybinės pensijos, kurios gali būti skiriamos nuo skirtingo amžiaus, žmones gali paskatinti anksčiau išeiti į pensiją, LPSK pirmininkė nelinkusi laikyti pagrįstais.

„Nesu girdėjusi, kad žmonės Lietuvoje labai norėtų mesti darbą ir išeiti į pensiją. Čia galėtų būti tik tokiu atveju, jei žmogus gauna labai mažą atlyginimą, jau visai prastai gyvena, o jo pensija būtų didesnė. Bet tai vos keli atvejai“, – mano I.Ruginienė.

Pertvarką pradės nuo pareigūnų ir karių

Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje numatyta sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas.

Seimui iki 2023 metų II ketvirčio turi būti pateikti pasiūlymai dėl valstybinių pensijų ir kitų iš valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo. Nuo praeitų metų rugsėjo ministerija pradėjo konsultacijas su suinteresuotomis asmenų grupėmis.

„Atsižvelgiant į tai, kad papildomų pensinio pobūdžio išmokų sistema apima daug įvairių socialinių grupių, buvo apsispręsta diskusijas su profesinėmis sąjungomis bei suinteresuotomis institucijomis dėl galimų pokyčių valstybinių pensinio pobūdžio išmokų sistemoje pradėti etapais nuo pareigūnų ir karių grupės.

Kiti numatomi etapai: diskusijos dėl likusių pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto pertvarkos krypčių ir teisės aktų projektų rengimas.

Pertvarkos tikslas – pertvarkyti pensinio pobūdžio išmokų sistemą vadovaujantis socialinio teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo ir sistemiškumo principais nepažeidžiant asmenų teisėtų lūkesčių“, – pateikė planus SADM.

Šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos šios pensinio pobūdžio išmokos: pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, Lietuvos Respublikos Prezidento sutuoktinio, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų, karių, teisėjų ir mokslininkų valstybinės pensijos, kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, rentos buvusiems sportininkams.

Visos valstybinės pensijos ir rentos gali būti mokamos kartu su socialinio draudimo pensijomis – tai yra papildomos išmokos šalia pagrindinių socialinio draudimo pensijų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.