Didinti gali du kartus – rudenį ir žiemą
Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, ECB kol kas nusprendė nekeisti savo skatinimo planų ir palūkanų normų, nes karas Ukrainoje pakirto euro zonos ekonomiką.
Tačiau SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, tikėtina, jog šiemet ECB bazinę palūkanų normą vis tiek didins du, o kitąmet – net tris kartus po 0,25 proc.
Šiuo metu bazinė palūkanų norma siekia apie –0,5 proc., tad po dviejų padidinimų šis dydis metų pabaigoje jau siektų 0 proc. Jei ekonomisto prognozės pasiteisins, kitų metų pabaigoje matytume jau 0,75 proc. bazinę palūkanų normą.
Kaip portalui lrytas.lt sakė T.Povilauskas, šiemet ECB vadovai susitiks dar penkis kartus, tad didžiausia tikimybė sulaukti pirmojo palūkanų normų didinimo būtų rugsėjį, o antrojo – gruodį.
Tačiau bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, yra apstu priežasčių, kodėl bazinių palūkanų normų dar nereikėtų kelti.
Palūkanų normos keliamos norint atvėsinti kaistančią ekonomiką, pristabdyti infliaciją. Kaip sakė ekonomistė, baiminamasi JAV scenarijaus, tačiau šalių siunčiami signalai visai kitokie: Vokietijos įmonių lūkesčiai suprastėję, Vokietijos centrinio banko prognozės pesimistinės – manoma, kad šalies ekonomika gali patirti techninę recesiją.
Taip pat centrinės Rytų Europos valstybės susiduria su tiesioginėmis ir reputacinėmis grėsmėmis dėl Rusijos karo Ukrainoje, tad natūralu, kad lūkesčiai suprastėjo, įmonės ir gyventojai elgiasi atsargiai, stengiasi taupyti, susilaiko nuo investicijų ir laukia saugesnių, apibrėžtesnių laikų.
„Visa tai gesina nuogąstavimus dėl ekonomikos perkaitimo. O ir infliacija nėra nulemta paklausos veiksnių, kada auga vartojimas, gyventojai daugiau skolinasi, noriai išlaidauja. Bet šiuo metu infliaciją lemia importuojami veiksniai – stiprus žaliavų brangimas, jų trūkumas, sąnaudų pūtimasis.
Pažvelgus į Europos ekonominę sveikatą matyti, kad jai dar nereikia aukštesnių palūkanų normų, dalis valstybių net nespėjo atsigauti nuo pandemijos. Pavyzdžiui, Pietų šalys per pandemiją stipriai pasididino savo skolų kuprą, be to, aukšta infliacija reikalauja didesnių biudžeto išlaidų, o aukštesnės palūkanų normos apsunkintų jų galimybes pasiskolinti ir suvaldyti esamą sudėtingą ekonomikos etapą, joms dar tektų apsitarnauti savo skolą aukštesnėmis palūkanomis.
Tad manau, kad ECB dar neskubės užveržti palūkanų normų kilpos ant vangiai besikapanojančios euro zonos ekonomikos“, – su portalui lrytas.lt kalbėjosi I.Genytė-Pikčienė.
Vis dėlto jei ECB nuspręstų kitaip, ekonomistė spėja, kad bazinės palūkanų normos būtų keliamos mažais žingsneliais po 0,1 proc. „Šiemet tai galėtų būti tik rinkos ir ekonomikos dalyvių apšildymas, kad jie galėtų prisitaikyti prie aukštesnių palūkanų normų“, – teigė ji.
Dovydas Poderis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas, taip pat pabrėžė dėl Rusijos invazijos į Ukrainą prastėjančius lūkesčius dėl ekonomikos perspektyvos ir infliacijos augimą, kuri kovą euro zonoje siekė 7,5 proc.
„Naujausios kovo mėnesio Eurosistemos ekspertų prognozės rodo, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija nebus reikšmingai mažesnė nei 2 proc. infliacijos tikslas, o finansų rinkose įkainojami infliacijos lūkesčiai rodo, kad už kelių metų infliacija euro zonoje galėtų siekti apie 2,5 proc.
Taigi ateityje galime tikėtis pinigų politikos griežtinimo, tačiau palūkanų normos turėtų būtų didinamos ne iš karto. Kovo 10 d. ECB Valdančioji taryba nusprendė, kad palūkanų normos galėtų būti didinamos tik praėjus tam tikram laikui po to, kai bus baigti grynieji turto pirkimai, o juos numatyta vykdyti dar bent šių metų antrąjį ketvirtį“, – pasakojo D.Poderis.
Jis taip pat mano, kad šiemet palūkanų normos galėtų būtų keliamos du arba tris kartus po 0,25 proc.
Kaip keistųsi EURIBOR?
Tai atsilieptų paskolas turintiems gyventojams, nes nuo ECB keliamų bazinių palūkanų priklauso ir EURIBOR – kintamoji paskolų palūkanų normų dalis.
T.Povilauskas paaiškino, kaip šie dydžiai susiję: „EURIBOR stebi ir skaičiuoja prognozuojamas bazinių palūkanų normas. Gali stebėti trijų, šešių ar net dvylikos mėnesių lūkesčius.
Kadangi vyrauja lūkesčiai, kad bazinė palūkanų norma didės, EURIBOR skaičiai irgi kinta. Kuo EURIBOR apima didesnį laikotarpį, tuo ir jo palūkanų norma didesnė.
Pavyzdžiui, dažnai naudojamas 3 mėnesių EURIBOR, kol kas jis ir toliau stabiliai yra minuse, siekia apie –0,5 proc. Bet jei bazinės palūkanų normos šiemet būtų didinamos dukart, rugsėjį ir gruodį, drąsiai galima teigti, kad jau šių metų ketvirtą ketvirtį 3 mėn. EURIBOR išeitų į pliusą. Aišku, rinka į tai žiūri dar agresyviau ir mano, kad jau net šių metų trečią ketvirtį 3 mėn. EURIBOR gali tapti teigiamas.“
Šiemet pakilusi EURIBOR norma didelės įtakos gyventojams dar nepadarytų, bet plonėjančias pinigines piliečiai pajustų jau kitąmet. „Kitų metų pabaigoje 3 mėn. EURIBOR galėtų siekti ir 1,5 proc., o tai jau yra nemažai“, – teigė T.Povilauskas.
D.Poderis akcentavo, kad 6 mėn. EURIBOR, su kuriuo susieta dauguma Lietuvoje suteiktų būsto paskolų, 0 proc. ribą turėtų perkopti šių metų trečiąjį ketvirtį, tačiau tik EURIBOR perkopus 0 proc. gyventojai išvystų didesnes paskolų įmokas.
Visgi ilguoju laikotarpiu D.Poderis nesitiki itin didelio EURIBOR pakilimo.
„Nors prieš maždaug 15 metų EURIBOR buvo perkopęs 5 proc. ribą, šiuo metu finansų rinkose vertinama, kad artimiausią dešimtmetį EURIBOR palūkanų normos lygis neturėtų viršyti 2 proc. Vis dėlto karo sąlygomis finansų rinkose galimi reikšmingi svyravimai, todėl situacija gali pasikeisti“, – portalui lrytas.lt teigė jis.
Suskaičiavo, kiek didėtų paskolų įmokos
Palūkanų normoms išaugus, D.Poderio teigimu, dalis gyventojų, kurie iki šiol svarstė apie būsto paskolą, gali nuspręsti kol kas ir toliau būstą nuomotis. Visgi šiuo metu paskolos įmokos vis dar yra mažesnės nei nuomos kainos.
D.Poderis pateikė pavyzdį: Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose nuomos kaina už 2 kambarių butą siekia 340–540 eurų, kai 50 kv. metrų butą tuose rajonuose galima įsigyti už 80–150 tūkst. eurų. Įsigijus tokios vertės būstą su 30 metų trukmės ir 15 proc. pradinio įnašo paskola mėnesinė įmoka siektų 250–470 eurų. Tad paskolos našta gyventojams yra kiek mažesnė nei nuomos kaina.
Tačiau sparčiai augant būsto pardavimo kainoms gyventojams tenka imti ir vis didesnes paskolas, kurias ir aptarnauti tampa brangiau, net neatsižvelgiant į galimą palūkanų normų padidėjimą.
D.Poderis paskaičiavo, kad šiuo metu, jeigu būsto paskolos pradinis įnašas yra 15 proc., paskolos trukmė – 30 metų, paskola grąžinama anuiteto metodu, vadinasi, kas mėnesį mokant vienodo dydžio įmoką, šiuo metu palūkanų normai siekiant 2 proc. (2 proc. banko marža + 0 proc. kintama EURIBOR dedamoji), vidutinė mėnesio įmoka už 150 tūkst. eurų vertės būstą siekia 471 eurą.
Tačiau pasikeitus palūkanų normoms ši įmoka didėtų.
„EURIBOR nuo esamo lygio padidėjus 1,5 proc. p., t. y., iki 1 proc. (nekintant banko maržai), būsto palūkanos paaugtų iki 3 proc. Tokiu atveju, mėnesinė įmoka už 150 tūkst. eurų vertės būstą padidėtų 66 eurais – iki 538 eurų.
EURIBOR nuo esamo lygio padidėjus 3,5 proc. p., t. y. iki 3 proc. (nekintant banko maržai), būsto paskolų palūkanų norma išaugtų iki 5 proc. Tokiu atveju, mėnesinė įmoka už minimą būstą padidėtų 213 eurų ir siektų 684 eurus“, – suskaičiavo ekonomistas.
Pasak T.Povilausko, EURIBOR pokyčiai pasijus turintiems daugiausia paskolų ar neseniai jas pasiėmusiems asmenims.
Tačiau D.Poderis ramino – pagal Atsakingojo skolinimo nuostatus, teikiant būsto paskolą visada atliekamas jautrumo testas. Vertinama, ar palūkanų normai padidėjus iki 5 proc. vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis neviršytų 50 proc. Tad, anot ekonomisto, turintieji paskolas padidėjusias įmokas pajėgs išmokėti.
