Klaipėdos miesto tarybos pavedimu sudarytai darbo grupei iki gegužės 1-osios reikės pateikti savo beveik dviejų mėnesių darbo rezultatus, paruošti rekomendacijas, išvardyti problemas. Per šį laikotarpį aplankytos 7 Savivaldybei ar jai pavaldžioms įstaigoms priklausančios priebėgos.
Paskutinioji šių specifinių ir dešimtmečius nebenaudojamų objektų revizija išsiskyrė tuo, jog pirmą kartą buvo patekta į po daugiaaukščiu, gyvenamuoju namu įrengtą priebėgą. Iki tol lankytasi įmonių teritorijose.
Nutinkavo sienas
Kovo 10 d. Klaipėdos miesto Tarybos pavedimu speciali darbo grupė sudaryta reaguojant į brutalų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą karą prieš taikią ir suverenią Ukrainą, kuri didvyriškai okupantams priešinasi iki šiol.
Valdininkų, politikų, įvairių sričių specialistų užduotis: inventorizuoti istorines, uostamiestyje esančias slėptuves, įvertinti jų būklę, nubrėžti gaires dėl reikiamo finansavimo priebėgas remontuoti, jų įrangai ir aprūpinimui karinės krizės atveju.
Uostamiestyje viso suskaičiuota 40 įvairiose vietose esančių, Šaltojo karo laikus menančių slėptuvių, iš kurių pusė priklauso privačioms bendrovėms, o kita dalis – Klaipėdos miesto savivaldybei arba jai pavaldžioms įstaigoms. Tačiau tik 7 iš valdiškųjų yra ne mažesnės nei 200 kv. m. ploto.
Jau apžiūrėtos apie 600 kv. m ploto priebėga Dubysos g. 39 (apsemta vandens), puikiai išlikusios AB „Klaipėdos energija“ priklausančios slėptuvės Danės g. 8 (po kaminu), Šilutės pl. 26 (po kieme esančiu žemės sampilu), Lypkių g. 13 (po administraciniu pastatu).
Energetikų slėptuvėse išlikusi ir inžinerinė įranga, oro ventiliavimo sistemos, baldai, veikia elektra, teka vanduo, patalpose sukrautos neišpakuotos dujokaukės su filtrais, kabo įvairiausi pirmosios pagalbos ir elgesio pavojaus atveju plakatai ir kt.
Penktadienį apsilankius kitos municipalinei valdžiai priklausančios bendrovės – „Klaipėdos vandens“ – teritorijoje Ryšininkų g. 11/Paryžiaus Komunos g. 23 (buv. II-oji vandenvietė), teko aplankyti dvi kardinaliai skirtingas slėptuves. Abi įrengtos po žemių sampilais.
Viena – avarinės būklės, be durų, o prie įėjimo kabojo skardinė lenta su rusiškais įrašais apie priebėgą nr. 2 ir paaiškinimu, kur yra raktai (šiuo atveju – valdymo pulte), kokiu telefono Nr. skambinti (2-03-13). Po žeme pasitiko drėgmė, surūdijusi inžinerinė įranga, nuniokotas sanitarinis mazgas su saudaužytu klozetu. Akivaizdu, kad šiai priebėgai būtų būtinas remontas.
Kita slėptuvė – jau geriau prižiūrėta, su rakinamu įėjimu, ir joje pasitiko iki tol nematytos hermetinės durys, kurių vidinės pusės – išgaubtos. Po žeme – apie 80 kv. m patalpa, galinti laikinai priglausti apie pusšimtį žmonių.
Palyginti sausoje slėptuvėje veikė elektra, tvarkingai sudėti gulėjo suolai, stalai, ant sienų kabojo seni radiatoriai. Hermetinės durys turėjo ir rankenas, ir rato formos užsukamą uždarymo mechanizmus.
Keisčiausia buvo savo išvaizda su niekuo nesulyginama patalpa, kurios paskirties kol kas nepavyko išsiaiškinti. Ties grindų lygiu sienoje žiojėjo apie 1 m aukščio ir 80 m pločio anga su itin storomis, hermetinėmis durelėmis. Pro angą patenkama į 1x1 m pločio erdvę, virš kurios – aukšta, apvali šachta, išeinanti į lauką.
Tačiau išlipti – neįmanoma, nes nėra jokių kopėčių. Jei tai – vėdinimo sistemos dalis, kodėl tuomet įstatytos sunkiausios, storiausios durys? Kiti atsarginiai išėjimai turėjo į viršų vedančias kopėčias.
Šios slėptuvės vidinės sienos prieš dešimtmetį buvo naujai nutinkuotos, tad priebėgos būklė – ne iš prasčiausių.
Po daugiabučiu
Bene daugiausiai intrigų kėlė priebėga, įrengta tiesiog po gyvenamuoju namu Danės g. 25. Šis keturaukštis pastatas suręstas tuo pačiu metu, kaip ir Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: 1963 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis „Vakarų ekspresui“ paaiškino, kad patalpos (nepaisant to, kad yra po gyvenamuoju daugiabučiu namu) priklauso savivaldybei.
Į jas darbo grupės nariai pateko pro laiptinės įėjimą, šonines duris, kurias pradarius nusileidžiama ne į žmonių rūsius, o tiesiai prie hermetinių durų su keturiomis rankenomis. Prie kiekvienos iš jų rusiškai parašyta „ЗАК“ (liet. uždaryti) ir „ОТК“ (liet. atidaryti).
Raktus nuo durų į priebėgą turėjo namo administratorės UAB „Mano būstas“ darbuotojas, kuris negalėjo atsakyti, nei kokio ploto yra slėptuvė, nei kiek joje žmonių tilptų. Greta šio kampu pastatyto namo, Danės g. 23 stūkso kone analogiškas keturaukštis (tik tiesus), kuris statytas 1958 m., ir jame buvo įrengta 60 butų. Priebėgoje po Danės g. 25 namu su bent septyniomis nedidelėmis patalpomis (įskaitant ir pagalbines) vargu, ar tilptų daugiau, nei 40-50 žmonių.
Nepaisant to, po žmonių butais įrengta slėptuvė Danės g. 25 – pakankamai gerai išlikusi, sausa, šilta, yra ir įvairiausios inžinerinės įrangos. Šioje vietoje apsilankę smalsuoliai, matyt, netvėrė noru palikti savo pėdsaką, tad ant 1974 m. datuojamos, metalinės statinės su skaičiais 546 kg šalia rusiško, gamyklinio žodžio „воздуха“ (liet. oro) ranka parašyta „сегодня небудет“ (liet. šiandien nebus).
M.Poimanskis nesiryžo prognozuoti, ar penktadienį aplankytos priebėgos – jau paskutiniosios, tačiau įvertinus tai, jog darbo grupei reikia parašyti ataskaitą už nuveiktą darbą iki gegužės 1-osios, panašių išvykų bent jau artimiausiu metu gali ir nebebūti.
Žinoma, Šaltojo karo slėptuvių Klaipėdoje yra ženklai daugiau: didelė jų dalis – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, kurioje žemę nuomojasi privačios bendrovės. Yra ir po daugiabučių namais, tačiau kai kuriais atvejais komplikuota į jas patekti nežinant, kas turi raktus nuo durų, nepavykstant nustatyti šio turto šeimininko (pvz., Liepų g. 21, Liepų g. 25) ir pan.
Be kita ko, tris kartu vykusios slėptuvių revizijos jas apžiūrint vietoje nelabai domino eilinius Klaipėdos miesto tarybos narius. Pavyzdžiui, minėtą darbo grupę pasiūliusi sudaryti Tarybos narė Nika Puteikienė nesilankė nė karto.
„Esu toje darbo grupėje, o išvykose į slėptuvių apžiūras nedalyvavau dėl to, kad dirbu kitus darbus: mano pagrindinė darbovietė – Lietuvos jūrų muziejuje. Negalėdavau skirti laiko išvykoms.
Kita vertus, ne politikams reikia apžiūrinėti slėptuves, o atsakingiems asmenims iš administracijos. Politikų darbas – konstatuoti problemas ir suformuluoti užduotis valdininkams, specialistams, kurie ir vertino tas slėptuves“, – „Vakarų ekspresui“ sakė ji, tačiau nenuneigė, kad būtų buvę įdomu aplankyti Šaltojo karo priebėbėgas.
Iš Tarybos narių slėptuvėse lankėsi Klapėdos vicemeras Arūnas Barbšys (dvejose išvykose), Tarybos nariai Arvydas Vaitkus (vienoje išvykoje), Alvidas Šimkus (dvejose išvykose).
