Kainų analitikai paskelbė, kad kovo mėnesį, palyginti su vasariu, vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse pabrango 6,4 proc., o per metus jo kaina pašoko 16,2 proc. Lyginant su pernykščiu kovu, iš stebėtų 95 maisto produktų pabrango 79, atpigo 14, o dviejų kainos išliko stabilios.
Aišku, pirkėjams atrodo, kad viskas tik brango. Vis dėlto per metus atpigo kai kurių rūšių obuoliai, 3–4 proc. – pomidorai, karpiai, narvuose laikomų vištų kiaušiniai ir apie 2 proc. galvijų nugarinė.
Žinoma, šis kainų mažėjimas toks menkas, kad žmonės jo nepastebi. Mat brango visi 20 būtiniausiais laikomų produktų. Pavyzdžiui, beveik 64 proc. pabrango saulėgrąžų aliejus, grikių kruopos – kone 50 proc., už grietinę pirkėjai moka maždaug 40 proc., o už pieną – arti trečdalio daugiau nei prieš metus.
Gyventojai jau ima taupyti maisto sąskaita, nors mažmeninė prekyba vis dar auga. Bet neatsižvelgiama į tai, kad pernai dėl karantino buvo uždaryta nemažai prekybos vietų. Be to, įvertinus išaugusias kainas šį vasarį, lyginant su pernykščiu, prekyba realiai susitraukė beveik 5 proc.
Bankai praneša, kad gyventojai taupo ir dažniau vykdami pirkti maisto į Lenkiją. Banko kortelių duomenų analizė, atsižvelgus, kad jomis apmokama apie 40 proc. pirkinių, leidžia daryti išvadą, kad per ketvirtį lietuviai kaimyninėje šalyje išleidžia apie 140 mln. eurų – du kartus daugiau nei ankstesniais metais.
Spartus maisto produktų kainų augimas gali išsilaikyti bent jau kelis artimiausius mėnesius ir tai daugiau lems padėtis pasaulio rinkose nei pačioje Lietuvoje.
Maistas iš dalies brangsta dėl bendro aukšto infliacijos lygio pasaulyje. Lietuvoje šis rodiklis praėjusį mėnesį viršijo 15 proc. ir buvo bene aukščiausias ES, o euro zonos vidurkį pranoko dvigubai.
Komercinių bankų analitikai spėja, kad infliacijos pikas Lietuvoje bus pasiektas gegužės ir birželio mėnesiais, o vėliau kainų augimas turėtų pamažu lėtėti, bet vis vien visai nesustotų.
Todėl šįmet prognozuojama labai aukšta – per 13 proc. – vidutinė metinė infliacija.
Priežastys, kodėl taip įsisuko kainų augimo spiralė, matomos plika akimi. Pirmiausia labai pabrango energijos ištekliai. Tai lėmė po pandemijos atsigavusi gamyba ir išaugusi žaliavų paklausa, trūkinėjusios logistikos grandinės ir galimai Rusijos politiniai žaidimai ribojant dujų ir naftos tiekimą ES.
Lietuva nuo Rusijos dujų, taip pat ir naftos tiekimo gerokai mažiau priklausoma nei Vokietija, Austrija ar Italija, bet kuro kainoms įtaką darė vis stiprėjančios sankcijos Baltarusijai ir Rusijai, nes nutrūko ir šildyti naudojamos medienos, kaip ir visų kitų žaliavų, tiekimas.
Matyt, tuo, taip pat ir sparčiau nei daugelyje kitų ES šalių augusiais atlyginimais, ir galima paaiškinti, kodėl Lietuvoje infliacija kone didžiausia Europoje.
Aukštas bendras infliacijos lygis neišvengiamai turėjo atsiliepti ir maisto kainoms – didesnes išlaidas kurui, trąšoms, žaliavoms, darbo užmokesčiui gamintojai ir prekybininkai perkelia ant vartotojų pečių.
Tai jau įvyko, manoma, kad kuro kainos jau neturėtų labai kilti, bet ėmė vis smarkiau atsiliepti kitos priežastys, kurios gali skatinti tolesnį maisto brangimą. Tai pirmiausia karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai bei Baltarusijai ilgalaikės pasekmės.
Rusija ir Ukraina – vienos didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų. Jų augalininkystės kultūros labai plačiai naudojamos ir pašarų gamybai.
Ukrainoje dėl karo šių metų derlius gali būti daug žemesnis nei įprastai ir šalis stengsis pirmiausia tenkinti savo poreikius, o ne eksportuoti. Be to, Ukrainos eksportui kilo milžiniškos kliūtys dėl užimtų uostų, Rusijos blokuojamų jūrų.
Rusijos grūdų dėl sankcijų Vakarų šalys pačios atsisako. Tiesa, tiek ES, tiek JAV ir Kanada pajėgios pačios apsirūpinti maisto gamybai reikalingomis žaliavomis, bet trūkčiojant logististikos grandinėms, stingant trąšų gali būti nelengva išlaikyti net esamą gamybos lygį. Žaliavų rinkų reakcija aiški – toliau turėtų brangti maistas.
Visa tai kelia daug nerimo pasaulyje. Vakarai įstengs aprūpinti savo gyventojus maistu, nors ir didelėmis kainomis, bet prognozuojama, kad šįmet pirmiausia Afrikai gali labai stigti maisto, o kai kuriems regionams gresia badas.
Sunki padėtis numatoma ir neturtingose Azijos šalyse. Vadinasi, vėl gali plūstelėti į ES migrantų lavina.
Lietuvai maisto nepristigs, kviečių mūsų šalis užsiaugina daugiau, nei reikia vidaus rinkai, ir didžiąją dalį šalyje užaugintų javų eksportuoja.
Vis dėlto karas Ukrainoje kels maisto produktų kainas ir mūsų parduotuvėse, nes brangstantys pašarai didins ir mėsos, ir pieno savikainą, o už tai sumokės vartotojas.
Taigi tikėtis, kad bent sustos augti maisto kainos, matyt, neverta. Tiesa, šįmet galbūt ne taip smarkiai brangs šildymas, degalai, paslaugos.
Tačiau lengviau atsikvėpti vartotojai galės ne anksčiau nei kitais metais, bet ir tai tik tuo atveju, jei į Ukrainą ateis taika.
