Seimas ketvirtadienį pritarė pensijų papildomam indeksavimui. Už balsavo 119 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė vienintelis „valstietis“ Arvydas Nekrošius. Seimas kartu priėmė patikslintą 2022 metų „Sodros“ biudžetą.
„Infliacija veikia visų žmonių pajamas, dėl to ir priimami šitie sprendimai. Šitas specialiu įstatymu pensijų kėlimas nėra vienintelė priemonė – jau nuo pat sausio pensijos didėjo labiau nei numato teisės aktai – 12 proc., tai dabar šitas papildomas indeksavimas tik padidins pensininkų pajamas“, – sakė Monika Navickienė.
„Apibendrinti, kad infliacija veikia visų žmonių pajamas, taip, galime, bet turime vertinti, kad eilė sprendimų buvo priimta, kad pagal savo valstybės biudžeto išgales padėtume tiems, kuriems reikia labiausiai – ir pensijų, ir atlyginimų kėlimas, ir šildymo kompensacijos išplėtimas – buvo tie sprendimai, kurie padėjo žmonėms kovoti su kylančiomis kainomis“, – pridūrė ji.
Ministrės teigimu, pensijų indeksavimo mechanizmas nesikeis, o abi pensijų dalys – bazinė ir individuali – kils vienodai.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžė, kad indeksavimas nebus „vienkartinis pabarstymas“.
Jis anksčiau teigė, kad indeksavimas yra tvarus, nepaisant to, kad dėl tikslinimų „Sodros“ biudžete atsiras beveik 115 mln. eurų išlaidų: valstybinių pensijų indeksavimui numatyta skirti 4,5 mln. eurų, o senatvės – 108 mln. eurų.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Rima Baškienė sakė pritarianti Lietuvos banko išvadai, kad numatyto indeksavimo nepakaks infliacijai amortizuoti.
„Gal buvo galima daugiau indeksuoti, didesniu procesu. Gal dar pavyks mums sugrįžti prie pensijų didinimo ir tai padarysime ženkliau“, – Seimo posėdyje teigė ji.
Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad papildomas pensijų indeksavimas turėtų aplenkti sparčiai augančią infliaciją.
„Nuo metų pradžios pensijos buvo jau indeksuotos 12 proc. dabar yra papildomas indeksavimas, kas reiškia, kad metinė indeksacijos suma, įvertinant pagrindinį indeksavimą, kuris prasidėjo nuo sausio 1 d. ir šitą papildomą, tikrai turėtų aplenkti infliaciją, net ir tą nemalonią prognozę, kurią dabar esame nustatę“, – sakė premjerė.
Pasak jos, dabartinis Vyriausybės siūlymas yra nuosaikus, bet pakankamas siekiant kompensuoti išaugusias kainas.
„Pensijų indeksavimas nuo metų pradžios buvo nemažas ir dabar siūlomas nuosaikus, bet pakankamas papildomas indeksavimas, turint minty, kad pensininkų krepšelyje maisto produktai ir energetikos produktai paprastai sudaro didžiąją išlaidų dalį“, – sakė I. Šimonytė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad senjorai gaus vidutiniškai šeštadaliu didesnes pensijas nei pernai.
Vidutinė senatvės pensija nuo birželio didės maždaug 22 eurais ir sieks apie 482 eurus, o turint būtinąjį stažą – 25 eurais iki 510 eurų. Vidutinės netekto darbingumo pensijos, priklausomai nuo jo lygio, papildomai didės 10–21 euru. Bazinė pensija sieks 225,84 euro.
Valstybinių pensijų indeksavimui numatyta skirti 4,5 mln. eurų, o senatvės – 108 mln. eurų.
Tam pritarė ne visi
Opozicijos atstovai kritikavo papildomo pensijų indeksavimo naudą. Frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis sakė, kad papildomas pensijų indeksavimas nesprendžia mažiausias išmokas gaunančių žmonių problemos.
„Praėjusiais metais Seimas pritarė skirtingam pensijų dalių indeksavimui: bazinė dalis indeksuojama 8 proc., o individuali pensijos dalis – apie 12 proc. Tai 5 proc. padidinimas reiškia, kad į rankas gaus daugiau tie, kurie turi didesnes pensijas, jiems bus didesnė pagalba kovoti su infliacija, o ne tiems, kurie turi mažąsias pensijas“, – Seime sakė L. Kukuraitis.
„Indeksavimas yra geras sprendimas, bet kadangi priešistorė tokia, kad indeksavimo sistema pakeista, gaunasi, kad didesnes pensijas gaunantis gaus didesnes išmokas. Tokiame infliacijos lygyje yra ne visai tinkamas sprendimas“, – pridūrė jis.
„Vardan Lietuvos“ frakcija siūlė skirti vienkartines išmokas mažiausias pajamas gaunantiems.
Socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad valstybinės pensijos yra atgyvena, kitose ES valstybėse tokių pensijų nėra.
„Yra profesiniai pensijų fondai, kuriuose dalyvauja darbdavys ir darbuotojas ir iš ten jie gauna papildomas pensijas prie socialinio draudimo. Lietuvoje tas ratas gaunančių vis priimamas – turbūt jau keturi Seimo nutarimai priimti, kad peržiūrėsim ir mažinsim, deja, tas ratas nemažėja, o plečiasi ir kitų mokesčių mokėtojų pinigais mes kažkam dar papildomai sumokame valstybines pensijas prie socialinio draudimo pensijos“, – sakė A. Sysas.
„Socialiai tai nėra labai teisinga. Turi būti vieninga sistema socialinio draudimo, turėtų būti didesnės pensijos visiems, o ne kažkas dar papildomai gauna kokią nors valstybinę pensiją už tai, kad laiku buvo kažkur“, – pridūrė jis.
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus yra sukritikavęs Vyriausybės iš dalies politiškai motyvuotą pensijų didinimą, kuris jo teigimu, nukrypsta nuo įstatyme įtvirtintos pensijų indeksavimo sistemos.
