Jis suskaičiavo, kad už maždaug 100 tūkst. eurų būsto paskolą, paimtą 30 metų laikotarpiui, kai paskola grąžinama anuiteto metodu, vadinasi, kas mėnesį mokama vienodo dydžio suma, o palūkanos – kintamos, paskolos įmoka šoktelėtų nuo 370 iki 700 eurų.
Vis dėlto Ž.Mauricas nemano, kad ECB ryšis tokiam žingsniui.
„Išaugus palūkanų normoms Pietų Europos šalys nebesugebėtų susimokėti palūkanų už savo milžiniškas valstybės skolas. Pavyzdžiui, Graikijos valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis siekia 193 proc., Italijos – 151 proc., o Portugalijos – 127 proc.
Palūkanų mokėjimui šios šalys 2021 m. išleido atitinkamai 2,5 proc., 3,5 proc. ir 2,4 proc. nuo BVP.
Bet jei bazinės palūkanų normos išaugtų iki 5,5 proc., palūkanų mokėjimai sudarytų vis didesnę dalį BVP, nes esamas skolas tektų refinansuoti didesnėmis palūkanomis. Palūkanų mokėjimai už valstybės skolą kasmet augtų po 1–2 proc. nuo BVP ir jau po 5 metų siektų apie 10 proc. nuo BVP.
Pavyzdžiui, Graikija 2011 m. už savo valstybės skolą, kuri tuo metu sudarė 175 proc. nuo BVP, mokėjo net 7,7 proc. nuo BVP siekiančias palūkanas, o tai yra daugiau nei Graikija skyrė sveikatos apsaugai (6,6 proc. nuo BVP), švietimui (4,5 proc. nuo BVP) ar krašto apsaugai (2,4 proc. nuo BVP)“, – rašė ekonomistas.
Antra priežastis – išaugus palūkanų normoms euro zonoje sprogtų būsto kainų, kurios jau ir taip yra pasiekusias neregėtas aukštumas, burbulas.
Kaip aiškino Ž.Mauricas, būsto kainų ir gyventojų pajamų santykis euro zonos šalyse yra pasiekęs visų laikų aukštumas ir yra 8 proc. didesnis nei 2007 m. būsto kainų burbulo metu.
„Vidutinio ploto (90 kv. m.) būsto įsigijimui įprastai pakakdavo 5 metų vidutinių šeimos pajamų, tačiau dabar šis rodiklis euro zonos šalyse yra pakilęs iki 9 metų, Vilniuje jis siekia 12 metų.
Būsto kainų ir būsto nuomos kainų santykis taip pat yra pasiekęs visų laikų aukštumas ir yra 11 proc. didesnis nei 2007 m. O būsto nuomos pajamingumas tesiekia 4 proc., tad jei bazinės palūkanų normos išaugtų iki 5,5 proc., indėlių laikymas bankuose duotų didesnę grąžą nei investicijos į NT.
Be abejo, tai nebūtų tvaru, tad būsto kainos turėtų kristi ir/arba nuomos kainos turėtų kilti“, – teigė Ž.Mauricas.
Išaugusios palūkanų normos Europos Sąjungoje stabdytų investicijas į žaliąją energetiką bei energetinį saugumą, atsisakant rusiškos naftos ir dujų importo, nes išaugtų investicijų į energetinį žalumą ir saugumą finansavimo kaštai. Tai, ekonomisto manymu, taip pat pristabdys ECB nuo drastiškų bazinių palūkanų normų kėlimo.
Tad kaip gali būti iš tiesų? Finansų rinkos tikisi, kad 3 mėn. EURIBOR šių metų pabaigoje sieks 0,7 proc., o 2023 m. pabaigoje – 1,8 proc., 2024 m. pabaigoje – 1,7 proc. Tačiau Ž.Maurico nuomonė kiek kitokia.
„Aš dėl anksčiau išvardintų priežasčių manau, kad palūkanos bus keliamos nuosaikiau ir vargu, ar EURIBOR kitais metais viršys 1 proc. Visgi vienaip ar kitaip palūkanų normų kilimui pasiruošti reikėtų.
Jei 3 mėn. EURIBOR pakils iki 1,8 proc. 2023 m. pabaigoje, minėtos 100 tūkst. eurų būsto paskolos mėnesinės įmokos išaugtų 26 proc., nuo 370 iki 466 eurų, t. y. 96 eurais, kurie sudarys 5 proc. vidutinių šeimos pajamų,
Prognozuojama, kad vidutinės šeimos pajamos Lietuvoje 2022 m. sieks 1850 eurų“, – įvardijo skaičius ekonomistas.
