Seimas antradienį priėmė tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 93 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 8 susilaikė.
Padidinus NPD gyventojai, kurių pajamos siekia minimalią algą, kas mėnesį „į rankas“ gautų papildomai 16 eurų, o uždirbantys 1 tūkst. – 12 eurų daugiau.
Dėl to šių metų biudžetas neteks maždaug 103 mln. eurų. VDU 2021 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė maždaug 1679 eurus.
Nuo sausio dabar taikomas 460 eurų NPD perskaičiuojamas ir 540 eurų NPD bus taikomas deklaruojant visų 2022 metų pajamas ir apskaičiuojant pajamų mokestį. Dėl to gyventojai 2023 metais iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gaus didesnes išmokas.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pabrėžė, kad didinant NPD visų pirma augs mažiausiai uždirbančių žmonių pajamos.
Pasak jo, tokiu būdu žmonės yra skatinami dirbti, iš dalies amortizuojami infliacijos padariniai, mažinama socialinė atskirtis, didinamas mokesčių progresyvumas, lengvinama našta verslui ir sudaromos galimybės žmonėms pasirinkti, kur jie norėtų išleisti šias papildomas pajamas.
Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narys Petras Gražulis apgailestavo, kad valdantieji neatsižvelgė į opozicijos siūlymus, kad minimali alga nebūtų apmokestinta gyventojų pajamų mokesčiu.
I. Šimonytė: NPD prilyginimas MMA šiuo metu kainuotų apie 300 mln. eurų
Premjerė Ingrida Šimonytė kritiškai vertina siūlymus neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesinei algai (MMA). Pasak jos, reikia užduoti klausimų, ar pinigai turėtų būti skirti pensijų, papildomų įvairių socialinių išmokų indeksavimui, energetikos kainų augimo apribojimui, ar panaudoti šiam konkrečiam pasiūlymui.
„Būti geriems už svetimus pinigus yra turbūt politiko darbo dalis ir buvo daug pasiūlymų, kad NPD turėtų būti prilygintinas minimaliai mėnesinei algai, gal taip ir galės kada nors būti, bet tikrai ne šiuo metu, nes mes kalbame apie kokius 300 mln. eurų“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Reikia balansuoti priemones, kurios yra skirtos konkrečioms socialinėms grupėms ir toms priemonėms, kurios yra horizontalios ir visko vienu metu vis tiek nepadarysi“, – pridūrė ji.
Ministrė pirmininkė aiškina, kad NPD logika Lietuvoje yra tokia, kad neapmokestinamų pajamų dydis mažėja didėjant pajamoms ir vėliau išnyksta iš viso, tad uždirbant tam tikras pajamas jau nėra jokio NPD. Anot jos, absoliučiai didžioji dalis dirbančiųjų yra iki tos ribos, kur yra taikomas NPD ir todėl į ten naudą ir reikia koncentruoti.
„Kuo didesnės pajamos, tuo papildoma iš NPD didinimo yra mažesnė, ten jau mes kalbame apie eurą, du, kur tikrai žmonėms finansiškai didelio skirtumo nėra, bet tas pačias lėšas pakreipus taip, kad didesnė nauda tektų žmonėms su mažesnėmis pajamomis, mes galime padėti tiems žmonėms, kuriems sunkiausia, lengviau atremti augančias kainas“, – sakė I. Šimonytė.
