Europos Sąjungos statistikos tarnyba skelbia, kad balandį Europoje infliacija pasiekė 7,5 proc.
Graikijoje pastaraisiais metais dujų kaina pašoko daugiau kaip 122 proc., elektros – beveik 90 proc.
Balandį Danijoje fiksuota didžiausia per keturis dešimtmečius infliacija, drastiškai augo energijos ir maisto kainos.
Škotijos energijos tiekėjas perspėja, kad ateinantį spalį sąskaitos gyventojams gali išaugti iki beveik 3 tūkst. svarų (apie 3,5 tūkst. eurų). Skaičiuojama, kad mažiausiai 10 mln. namų ūkių ateinančią žiemą neišgalės mokėti už šildymą.
Siekdamas suvaldyti augančią infliaciją ir kainas Jungtinės Karalystės bankas padidino bazinę palūkanų normą iki 1 proc. ir neatmetė galimybės artimiausiu metu ją didinti dar labiau.
Ekonomistai vieningai sutaria, kad infliaciją suvaldyti gali tik palūkanų normų didinimas. Šią priemonę įveda vis daugiau nacionalinių bankų.
ECB vadovė Christine Lagarde konferencijoje Liublianoje (Slovėnijoje) užsiminė, kad bazinės palūkanų normos gali būti pakeltos jau šių metų liepą.
„Visų pirma, turime baigti obligacijų supirkimo programą. Mano vertinimu, sprendimas turėtų būti priimtas trečiojo ketvirčio pradžioje“, – sakė ji.
Palūkanos būtų keliamos pirmą kartą per dešimtmetį. Dabar palūkanų normos yra istorinėse žemumose, EURIBOR norma – neigiama, vadinasi, skaičiuojant paskolas privatiems klientams ji prilyginama nuliui.
„Tarptautinės ekonomikos perspektyvos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą buvo žymiai apkarpytos. Krizė pradėjo vystytis, kai pasaulinė ekonomika dar nebuvo atsigavusi po pandemijos.
Prieš karą infliacija daugelyje šalių augo dėl pasiūlos ir paklausos disbalanso, pandemijos metu taikytos politikos, kai buvo skatinama taupyti“, – teigė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vyriausiasis ekonomistas Pierre'as-Olivier'as Gourinchas.
Bazinės palūkanų normos keliamos ir JAV. Visgi Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius sako, esą dar nežinoma, ar bazinių palūkanų normų keitimas iš tiesų įvyks.
„ECB niekaip nesufleruoja, kad jis tikrai įvyks. Sako, kad įvyks, jeigu duomenys rodys, kad tai daryti reikia. Bet rinkos ECB kalbas verčia į lūkesčius ir šiemet ima tikėtis 1 proc. pakilimo, kitąmet – dar 1 proc.“ – aiškino jis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovo Mykolo Majausko skaičiavimais, jeigu kitais metais palūkanos didėtų iki 2 proc., vidutinė paskolos įmoka išaugtų 92 eurais.
Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus, palūkanų normų didinimas nekilnojamojo turto rinkai didelės įtakos nepadarytų, nes, pavyzdžiui, tik kas ketvirtas investicijai skirtas būstas įsigyjamas su paskola, o ir paskolos suma nėra maksimali.
Šiuo metu Lietuvoje būsto paskolas turi apie 200 tūkst. namų ūkių.
