Ji sutiko, jog būtų efektyvu mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, suradus modelį, kaip užtikrinti, kad lengvatos naudą pajustų galutinis vartotojas.
„Žinome, kad Lietuvoje išlaidos maistui yra didesnės, nei vidutiniškai ES, ir sudaro maždaug penktadalį visų išlaidų. Jei kalbėtume apie pažeidžiamiausias grupes, jų individuali infliacija maistui dar didesnė. Todėl jau dabar reikia galvoti apie sisteminius sprendimus dėl pagalbos žmonėms susidorojant su maisto kainomis“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I.Segalovičienė.
„Viena iš galimų priemonių yra PVM lengvatos maistui ar tam tikroms produktų grupėms“, – tikino ji.
Pasak Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos ekonomikos ir socialinės politikos klausimais, mažesnis PVM maistui galioja daugelyje ES šalių, lengvata pritaikoma greitai ir galutinis vartotojas ją pajustų. I.Segalovičienė vis tik pripažino, kad visa lengvatos nauda gyventojams gali ir neatitekti, todėl ją svarstant kartu būtina numatyti saugiklių.
„Ji greitai pritaikoma, gali turėti tikrai didelę naudą vartotojui. Tačiau tam tikras trūkumas yra taiklumas, todėl reikėtų ieškoti tokio modelio, kad būtent PVM lengvata visa atitektų galutiniam vartotojui – žmogui“ , – kalbėjo prezidento patarėja.
Anot jos, kokiems maisto produktams galėtų būti pritaikytas mažesnis PVM, pasakyti sunku, tačiau, patarėjos teigimu, tikslinga jį mažinti tiek visiems, tiek daliai maisto produktų. Svarbiausia, I.Segalovičienės įsitikinimu, kad lengvata galiotų būtiniausioms prekėms.
„Visų pirma kalbame apie būtiniausias prekes. Ir čia išanalizavus pažeidžiamiausių žmonių vartojimo krepšelius turbūt surastume tuos atsakymus“, – tikino ji.
Antrąja priemone maisto kainų augimui švelninti I.Segalovičienė įvardijo trumpųjų maisto grandinių kūrimą.
„Dėl kurių mažėja atstumas nuo ūkininkų, gamintojų iki galutinių vartotojų. Čia irgi yra rezervo padirbėti ir ieškoti tų sprendimų“, – paaiškino ji.
I.Segalovičienė taip pat neatmetė, kad priėmus kainų augimui sušvelninti skirtų priemonių paketą ir patikslinus biudžetą, nederėtų „užmigti“ ir būti pasirengus jį tikslinti ir rudenį.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad ne vieną siūlymą mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams, kurui ir kitoms būtiniausioms prekėms opozicinės parlamento frakcijos teikė jau ne kartą, tačiau pritarimo nesulaukdavo.
Savo ruožtu „Sodrai“ paskelbus, kad pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei gyventojų pajamų augimas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė siūlo skubiai peržiūrėti antiinfliacinių priemonių paketą.
Vyriausybė raginama taikyti PVM lengvatą maistui, taip pat neapmokestinamą pajamų dydį prilyginti minimaliai algai.
Pasak V.Blinkevičiūtės, naujausia informacija apie gyventojų pajamas „dar kartą liudija kad priemonės, kurias pasirinko Vyriausybė, buvo nepakankamos ir pavėluotos“.
Statistikos departamento duomenimis, šį balandį, lyginant su pernykščiu, infliacija siekė 16,8 proc. Metinei infliacijai didžiausią įtaką turėjo degalų ir tepalų, šilumos, kuro, pieno ir grūdų produktų, daržovių, mėsos, maitinimo paslaugų ir kt. kainos.
Vidutinė metinė infliacija balandį siekė 9,2 proc., o mėnesio – 1,9 proc.
