Lietuviai iš daugiabučių bėga į sodus: patarė, kaip išsirinkti sklypą ir nepaleisti pinigų vėjais

Atėjus pavasariui ir atšilus orams, išaugo sodų pardavimai. Lietuviai ne tik nori juose statyti šiltnamius ir auginti daržoves, tačiau ir apskritai keltis ten gyventi dėl mažesnių pragyvenimo kaštų. Visgi ekspertai pataria neapsigauti – kai kada investuojant į sodą galima prarasti visas lėšas.

Gyventojų soduose daugėja greičiau negu sodininkų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gyventojų soduose daugėja greičiau negu sodininkų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
M.Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
Gyventojų soduose daugėja greičiau negu sodininkų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojų soduose daugėja greičiau negu sodininkų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojų soduose daugėja greičiau negu sodininkų.<br>D.Umbraso nuotr.
Gyventojų soduose daugėja greičiau negu sodininkų.<br>D.Umbraso nuotr.
Gyventojų soduose daugėja greičiau negu sodininkų.<br>D.Umbraso nuotr.
Gyventojų soduose daugėja greičiau negu sodininkų.<br>D.Umbraso nuotr.
Gyventojų soduose daugėja greičiau negu sodininkų.<br>D.Umbraso nuotr.
Gyventojų soduose daugėja greičiau negu sodininkų.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 24, 2022, 8:30 PM, atnaujinta May 25, 2022, 8:37 AM

„Capital“ nekilnojamojo turto (NT) brokerio Gedimino Jankausko teigimu, šiemet, kaip ir kiekvieną pavasarį, vėl suaktyvėjo tiek žemės sklypų, tiek sodų pardavimai. Jis pastebi, kad, jei sklypas yra buvusiuose sodų masyvuose, kur aplink jau pristatyta gyvenamųjų namų, klientai jį perka ketindami statyti namą.

„Ypač daugelis šalia Vilniaus buvusių sodų masyvų jau yra užstatyti gyvenamaisiais namais. O jei namų aplink mažiau, tada paprastai žmonės sodą perka tiesiog norėdami praleisti jame vasaras, pasistatyti šiltnamį, auginti agurkus, pomidorus“, – portalui lrytas.lt pasakojo brokeris.

„Capital Team“ NT brokeris Marius Samuolis taip pat pastebi išaugusius pardavimus. Ir, jo teigimu, dauguma klientų sodus perka ne norėdami užsiimti sodininkyste, bet juose gyventi. „Tie, kurie ieško sodo gyvenimui, ieško jo arčiau Vilniaus, o tas, kas poilsiui – toliau nuo Vilniaus, šalia upės, ežero, kad poilsis būtų kokybiškesnis“, – portalui lrytas.lt aiškino M.Samuolis.

Brokerio teigimu, sklypo vertė priklauso nuo to, ar jame stovi pastatas, ar ne, taip pat ar sutvarkyta aplinka – ar nugenėti medžiai, ar išpjauti vietą užimantys ir vaizdą gadinantys nenaudingi krūmokšniai. „Apskritai svarbu nusipjauti žolytę ir padaryti gražų paveiksliuką“, – svarstantiems apie sodo pardavimą su šypsena aiškino jis.

Jam antrino ir G.Jankauskas – vertingiausi sodai esą gražiose vietose: šalia upės, miško, ežero, o kiekvienas sutvarkytas daiktas apskritai visada yra vertingesnis negu nesutvarkytas.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis taip pat portalui lrytas.lt sakė pastebįs, kad gyventojų soduose daugėja greičiau negu sodininkų. „Žmonės iš butų į sodus bėga nuo šildymo kainų, bėga iš miegamųjų rajonų, nes ten nėra kur pastatyti automobilio.

Pastaruoju metu ieškoma ir sodų, kuriuose būtų galima komfortiškai gyventi žiemą, taip pat dauguma nori namų, kuriuose jau iškart galėtų gyventi. Dar žmones turbūt vilioja ir NT kainų skirtumas gyvenvietėse: suformuotuose naujuose sklypuose kai kur reikia vien už žemę sumokėti tiek, kiek sodų bendrijose sumoki už sklypą su nedideliu nameliu“, – priežastis, kodėl ne vienas nusprendžia keltis gyventi į sodą, vardijo J.Ravinis.

Pasak jo, renkantis sklypą gyventojams svarbiausia vieta: kad būtų geras privažiavimas, tvarkinga bendrija.

O ruošiantis parduoti sodą, pataria pirmininkas, reikėtų jo neužleisti, nes vėliau tvarkymas nemažai kainuoja. Parduodant sklypą taip pat svarbi ir namo būklė – nors kai kurie pirkėjai įsigiję sklypą griauna viską, kas ten yra, ir statosi savo, visgi sodo kaina dažnai priklauso ir nuo namo būklės.

Finansų analitiko Mariaus Dubnikovo teigimu, jeigu nėra kitų alternatyvų, kur dėti pinigus, kad jie nenuvertėtų – o jie šiame amžiuje, anot jo, nuvertėja rekordiškai greitai – tada NT nėra bloga investicija, nes ji išlaiko perkamąją galią.

„Žinoma, butas už sodą geresnis tuo, kad jį galima nuomoti ir gauti pajamas – ypač didmiesčiuose, ypač Vilniuje, nes paklausa didelė. O ką daryti su sodu? Jeigu jį tiesiog nusipirkęs laikysi, tai, priklausomai nuo vietos, jis gali išlaikyti savo perkamąją galią. Bet jo likvidumas mažesnis, jį gali būti sunkiau parduoti“, – atkreipė dėmesį finansų analitikas.

M.Dubnikovo teigimu, jeigu butas nuomojamas, jo perkamoji galia yra išlaikoma ir dar gaunamos nuomos pajamos. „O jei perki sodą, tikėtina, kad jį bus labai sunku išnuomoti, todėl lieka grąža tik iš perkamosios galios kompensavimo.

Kadangi nuomos pajamų negaunu, tokios investicijos metinė grąža ilguoju periodu sumažėja iki 4-5 proc., tad tokia investicija nelabai atsiperka, nes ji neturi pagrindinės – nuomos – grąžos, kaip kad butas“, – portalui lrytas.lt dėstė jis.

Finansų analitikas taip tvirtino, kad viso NT svarbiausia savybė – vieta. Jei sodas bus perkamas rekreacinės paskirties zonoje, prie miško, ežero ar upės, jo vertė bus didelė. „Bet, jei sodas bus perkamas viduryje 500 sklypų kvartalo, kur susisiekimas, infrastruktūra tragiška, tai nebus investicija. Bus net atvirkščiai – galima prarasti lėšas“, – įspėjo M.Dubnikovas.

Visgi, jeigu pirkėjui įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, keltis gyventi į sodą nėra bloga idėja, aiškino jis, mat pragyvenimo kaštai bus gerokai mažesni negu gyvenant mieste ar jo prieigose.

Registrų centro duomenimis, nuo 2021 m. pradžios iki šių metų gegužės visoje Lietuvoje buvo įsigyta 1,2 tūkst. sodo namelių.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.