Siūlo su nepriklausomu elektros tiekėju sudaryti kuo trumpesnes sutartis: iš kai kurių labirintų išeiti gali būti sudėtinga

Lietuvoje nuo 2020 m. prasidėjo elektros rinkos dereguliavimo projektas – visi gyventojai turi pasirinkti savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Artėjant antrojo etapo pabaigai, kai vartotojai turės pateikti savo apsisprendimą dėl elektros tiekėjo, dažnai kyla klausimų dėl skirtingų siūlomų kainų ir kainodaros skirtumų, specialiųjų pasiūlymų.

Lietuvoje nuo 2020 m. prasidėjo elektros rinkos dereguliavimo projektas – visi gyventojai turi pasirinkti savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvoje nuo 2020 m. prasidėjo elektros rinkos dereguliavimo projektas – visi gyventojai turi pasirinkti savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją.<br>V.Balkūno nuotr.
R.Budbergytė.<br>T.Bauro nuotr.
R.Budbergytė.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvoje nuo 2020 m. prasidėjo elektros rinkos dereguliavimo projektas – visi gyventojai turi pasirinkti savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją.<br>Lrytas.lt koliažas
Lietuvoje nuo 2020 m. prasidėjo elektros rinkos dereguliavimo projektas – visi gyventojai turi pasirinkti savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją.<br>Lrytas.lt koliažas
Lietuvoje nuo 2020 m. prasidėjo elektros rinkos dereguliavimo projektas – visi gyventojai turi pasirinkti savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje nuo 2020 m. prasidėjo elektros rinkos dereguliavimo projektas – visi gyventojai turi pasirinkti savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje nuo 2020 m. prasidėjo elektros rinkos dereguliavimo projektas – visi gyventojai turi pasirinkti savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvoje nuo 2020 m. prasidėjo elektros rinkos dereguliavimo projektas – visi gyventojai turi pasirinkti savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvoje nuo 2020 m. prasidėjo elektros rinkos dereguliavimo projektas – visi gyventojai turi pasirinkti savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje nuo 2020 m. prasidėjo elektros rinkos dereguliavimo projektas – visi gyventojai turi pasirinkti savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje nuo 2020 m. prasidėjo elektros rinkos dereguliavimo projektas – visi gyventojai turi pasirinkti savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje nuo 2020 m. prasidėjo elektros rinkos dereguliavimo projektas – visi gyventojai turi pasirinkti savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

May 29, 2022, 11:44 AM, atnaujinta Jun 1, 2022, 1:13 PM

Šalies gyventojai pasirinkti tiekėją turi suskubti iki birželio 18 d., kai baigsis jau vieną kartą pusmečiui pratęstas antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas. Nors terminas sparčiai artėja, bet nemažai žmonių to dar nepadarė: ESO skelbia, kad iš 750 tūkst. jų klientų tiekėjo neturi dar 350 tūkst. – beveik kas antras klientas.

Apie šią aktualiją „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ plačiau kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Rasa Budbergytė, kuri ypač kritiškai atsiliepia apie tokius privalomus pokyčius.

– Pagal kokius kriterijus rinkotės savo elektros tiekėją?

– Nesu ekspertė ir negaliu patarti. Tačiau to konsultavimo, informavimo mūsų vartotojams labai stinga. Tik kai prasidėjo toks didesnis dėmesys šioms temoms viešojoje erdvėje iš žiniasklaidos, atsirado ir daugiau tų patarimų įstaigų, kurios yra atsakingos už energetikos politikos srities įgyvendinimą, internetiniuose puslapiuose.

– Į ką svarbu atkreipti dėmesį?

– Ar renkiesi dviejų tarifų – dieninį, naktinį – planą, ar fiksuotą tarifą, ar su kintama dalimi. Viskas iš tiesų priklauso nuo to, koks žmogus yra vartotojas – kaip jis gyvena, kokie jo poreikiai. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad internetinėse svetainėse prie patarimų ir skaičiuoklių yra labai daug žvaigždučių.

Prie žvaigždučių yra paaiškinimai smulkiomis raidėmis, į kuriuos gyventojai dažnai neatkreipia dėmesio ir taip žmonės būna nuvedami į įvairiausius labirintus, iš kurių išeiti vėliau sudėtinga.

– Kiek svarbu atkreipti dėmesį į kainą? Dabar elektros kaina kompensuojama – jeigu viršija 23 ct už kWh, tai valstybė padengs tą skirtumą? Tai taip išeina, kad praktiškai visi tiekėjai siūlys elektrą už tą pačią 23 ct/kWh kainą?

– Tai niekas to ir negali suprasti. Šiandien, kiek žinau, Vyriausybė yra apsisprendusi netvirtinti tos kompensavimo tvarkos. Todėl dabar tai tėra būrimas iš kavos tirščių. Tačiau vieną dalyką suprantu labai aiškiai – visiems tiekėjams bus taikoma vienoda kompensacija, vartotojai gaus vienodą kompensacijos dalį.

Bet dar kiekvienas tiekėjas gali pasiūlyti tą kitą kainą, kuri yra nekompensuojama, tai ta vadinamoji elektros kaina, kuri susidarys, kai tiekėjas pirks elektrą iš biržos (aš taip suprantu, kad visi tiekėjai elektrą pirks toje pačioje elektros biržoje) ir prie jos pridės kažkokias savo sąnaudas – ir tada išeis ta vadinamoji tiekimo kaina. Ir čia tada bus tas didžiausias žaidimas „konkurencija laisvoje rinkoje, kuri gali nustatyti pačią geriausią kainą vartotojui“.

– Jūs nelabai tikite, kad konkurencija šiuo atveju yra įmanoma?

– Aš taip suprantu, kad tie 6 tiekėjai, kuriuos turime rinkoje, elektrą pirks toje pačioje biržoje. Ar vieni padarys ten kokius nors „ateities sandorius“, ar dar kažką, negaliu paaiškinti, tačiau abejoju, ar turime pakankamą konkurenciją savo mažoje rinkoje. Juk vis tiek visi perkame praktiškai iš to paties šaltinio.

Tai nėra didelė ES rinka, kur vienas koks nors protingesnis tiekėjas galėtų gauti elektrą pigiau ir dėl to pardavinėti ją už mažesnę kainą. Manau, kad ten viskas yra be galo sudėtinga. Tuo labiau, kad Lietuvoje elektros kaina 30 proc. priklauso nuo dujų, nes yra gaminama iš dujų, o šių kainos yra beprotiškai svyruojančios dėl geopolitinių iššūkių.

Įdėmiai nagrinėjau įvairių tiekėjų kainas. Pavyzdžiui, vieno tiekėjo didesnė rytinė kaina, kito tiekėjo – naktinė. Ir matau, kad tas žaidimas centais net labai gerai išsimokslinusiam ir įsigilinusiam į visą tą sudėtingą aritmetiką vartotojui yra labai nelengvas, sunku paskaičiuoti ir žinoti, ar jis nepermokės. Todėl mano patarimas žmonėms – bent kol kas sudaryti sutartį kuo trumpesniam laikui, kad neprisiimtumėte ilgalaikių įsipareigojimų.

– Kokia šios reformos esmė? Kokia jos nauda paprastam vartotojui?

– Gal tolimoje ateityje tos naudos ir bus. Konkurencija svarbus dalykas. Jeigu ji yra, rinka yra skaidri, veikia priežiūros institucijos, tai vartotojas tokiame gerai sustyguotame mechanizme turėtų laimėti. Tačiau klausimas, ar mes jau esame pasiruošę veikti tokios vartotojui nešančios naudą liberalizacijos sąlygomis?

Valstybė nėra padariusi visų namų darbų ir neturi visų priežiūros instrumentų, kad tikrai būtų rami, jog konkurencija vyksta, kad nėra baimių, jog gali įvykti kažkokie susitarimai – juk rinkoje tėra 6 tiekėjai. Tad ar tikrai galime pasitikėti, kad priežiūros institucijos įdėmiai seks ir galės užtikrinti, kad neatliekamos manipuliacijos? Ir šitaip kalba ne tik politikai, bet ir dalis energetikos ekspertų.

– Siūlėte dar pratęsti terminą, kada galima pasirinkti tiekėją, bet Vyriausybė nuėjo kitu keliu. Praėjusių metų rudenį, kai baiginėjosi pirmasis terminas ir Vyriausybė priėmė sprendimą jį pusmečiui pratęsti, energetikos ministras Dainius Kreivys aiškino, kad tai daroma dėl įtemptos situacijos energetinių žaliavų rinkoje ir galimo kainų šoko. Tai čia ar per tą pusmetį tas šokas jau praėjo, viskas pasikeitė?

– Šokas tikrai nepraėjo, dėl to ir siūlome dar pusmečiui atidėti tą terminą, gal iki to laiko tas šokas praeis. Dar tas karas Ukrainoje padarė didelę įtaką viskam. O tas pirmasis atidėjimas buvo dėl to, kad šiaip Europoje jau buvo stojusi energetikos krizė ir buvo labai sukilusios kainos.

– Kodėl dar tiek daug žmonių nėra pasirinkę elektros tiekėjo? Kas juos stabdo?

– Neaiškumas. Dar galbūt viltis, kad valdantieji išgirs tą nerimą ir Vyriausybė ryšis priimti sprendimą teikti siūlymą Seimui atidėti projektą. Socialdemokratai taip pat yra įregistravę įstatymo projektą dar pusei metų atidėti pasirinkimą.

Taip pat žmonės galbūt nesupranta, kad, jei nepasirinks tiekėjo iki birželio 18 d., jiems bus taikomas garantinis elektros tiekimas, kur jiems reikės mokėti 25 proc. daugiau už elektros energiją.

Apskritai tai yra visiškas visuomenės neinformuotumas, nepaisant to, kad europinės direktyvos, kurios liepė šalims narėms liberalizuoti energetikos rinką, pirmiausia kalba apie tai, kad žmonėms turi būti labai aiškiai viskas išdėstyta, kad jie turi būti konsultuojami, informuojami. O to nėra.

– Panašu, kad žmonės šiandien dar netiki rinkos liberalizavimo nauda?

– Taip. Dar prognozuojama, kad dalis gyventojų tiesiog rinksis mūsų iki šiol buvusį monopolininką „Ignitis“, nes buvome pripratę, kad jis vienas vienintelis rinkoje ir tėra. Ir dabar duomenys rodo, kad daugiausia žmonių yra pasirašę sutartis su juo, nors tai nereiškia, kad jo kaina bus sąžiningesnė ar mažesnė, juk jis irgi yra rinkos žaidėjas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.