Degalų kainos dar nustebins
Finansų analitikas paklaustas, ar dyzelio ir benzino kainai artėjant prie dviejų eurų tai yra objektyvi kaina, o ne verslo proga užsidirbti, M.Dubnikovas patikino, kad tokia kaina yra visiškai pagrįsta.
Televizijos laidos pašnekovas aiškino, kad padidėjo akcizai, padidėjo naftos kaina. Pastaroji pakilo ne keliais procentais, o ženkliai daugiau.
„Jei prisimintume, kai buvo pandemijos pradžia, tai nafta kaina siekė 20 JAV dolerių už barelį, kai šiuo metu kainuoja 120 dolerių už barelį“, – atkreipė dėmesį pašnekovas. Kaip dėstė M.Dubnikovas, tiek dyzelio, tiek benzino sudėtyje naftos yra apie 30–35 proc., priklausomai nuo rūšies.
Vien šešis kartus padidėjusi naftos kaina bei dar vieno kintamo dydžio, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didėjimas, taip pat prisidėjo prie aukštos kainos. Tai yra kaina, kurią mokame dėl karo, teigė jis. Tai būtų apie 30–40 proc.
M.Dubnikovas paragino pagalvoti, kad norint užpildyti 50 l talpos baką – tie keliasdešimt centų nuo litro ir sudaro didžiules sąskaitas vairuotojui.
Ekonomisto vertinimu, ateities tendencijos kol kas nieko gero nežada – naftos kainos kyla, karas vis dar tęsiasi, tad panašu, kad galėsime pasiekti naujas aukštumas.
Pašnekovas lygino kovo ir gegužės paskutinių dienų kainas: pavasario pradžioje, kai naftos kaina buvo pike, ji siekė 125 JAV dolerių už barelį, kai dabar – 120 JAV dolerių. Finansų analitikas nenustebtų, kad degalų kainos galėtų pasiekti dar didesnes aukštumas, o kainos perliptų virš 2 eurų.
Prisiminęs laikotarpį, kai dyzelio kainos aplenkė benzino, pašnekovas tokį reiškinį aiškino tuo, jog turint omeny, kad rusiškos naftos pasaulio tiekime yra 6 proc., bet dyzelio – 17 proc.
„Rusija išsiskiria tuo, kad daug naftos perdirba ir daug dyzelio eksportuoja, kas sudaro didelę rinkos dalį. Tuomet buvo baiminamasi dėl embargo ar nepirkimo, dėl to kaina šoktelėjo aukštyn“, – sakė jis. Kadangi buvo suprasta, kad dyzelio nepritrūks, baimė aprimo ir pasaulis toliau mokosi gyventi be Rusijos, teigė M.Dubnikovas.
Laidos svečio nuomone, vertėtų nepamiršti, kad vykdoma ir ekologijos politika, todėl reikia suvokti, kad dyzelio kainos ir toliau artės link benzino, tačiau tokių staigių šokų turėtų nebebūti.
Daugiau išleidžia, nei uždirba
BNS užsakyta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad lietuviai suvokia, kad laikas riboti išlaidas, tačiau, anot M.Dubnikovo, užuot taupę, ir toliau beatodairiškai švaistosi banko kortele.
40 proc. žmonių išlaidas riboja maistui, 50 proc. laisvalaikiui ir pramogoms, tiek pat atostogoms kelionėms ir daiktams. Visgi 23 proc. žmonių dėl infliacijos apskritai neribojo išlaidų.
„Pagrindinė priežastis yra ta, kad žmonių santaupos mažėja, bankų indėliai arba pinigų sąskaitose mažėja. Žmonės greičiausiai bando nupirkti daiktus ir apsaugoti pinigus, infliacija artėja prie 20 proc. ir bandoma išsaugoti vertę, tai turbūt pats pagrindinis pirkinys NT tiems, kas turi pakankamai daug santaupų“, – patikino jis.
Galima sakyti, kad žmonės daugiau išleidžia, nei uždirba, sakė pašnekovas. Tai reiškia, kad padidėjus kainoms, lietuviai savo įpročių nemažina – toliau perka pirkinius ar paslaugas, tačiau jau didesnėmis kainomis.
Kaip pasakojo M.Dubnikovas, bankų duomenys taip pat rodo, kad žmonių išlaidos didėja vartojime, kas yra susiję su kainų didėjimu. Vis tik svarbu suprasti, kad apklausų duomenys nėra tikslūs – žmonės viena gali sakyti, o kita daryti, sakė jis.
Finansų analitikas pabrėžė ir tai, kad žmonės virš dviejų metų gyveno karantino sąlygomis, tad atostogų užsienyje jie ištroškę. Tačiau pakilus kainoms jie suvokia, kad reikia riboti tokią pramogą, bet vis tiek yra pasiruošę išleisti 2–5 tūkst. eurų kelionei visai šeimai.
