Daugiau nei penktadalis milijono šeimų Lietuvoje – tarsi ant adatų: sprendimas Vokietijoje kirs per kišenę

Maždaug 200 tūkstančių Lietuvos namų ūkių su nerimu dairosi Frankfurto prie Maino link. Čia įsikūrusioje Europos centrinio banko (ECB) būstinėje vis atviriau kalbama apie neigiamų palūkanų eros pabaigą. O tai neabejotinai turės įtakos penktadaliui milijono mūsų šalies šeimų, kurios yra paėmusios būsto paskolas.

Tikėtina, kad nuo rugsėjo bus bent iki minus 0,25 proc. pakelta palūkanų už indėlius ECB norma.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tikėtina, kad nuo rugsėjo bus bent iki minus 0,25 proc. pakelta palūkanų už indėlius ECB norma.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tikėtina, kad nuo rugsėjo bus bent iki minus 0,25 proc. pakelta palūkanų už indėlius ECB norma.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Tikėtina, kad nuo rugsėjo bus bent iki minus 0,25 proc. pakelta palūkanų už indėlius ECB norma.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Tikėtina, kad nuo rugsėjo bus bent iki minus 0,25 proc. pakelta palūkanų už indėlius ECB norma.<br>V.Balkūno nuotr.
Tikėtina, kad nuo rugsėjo bus bent iki minus 0,25 proc. pakelta palūkanų už indėlius ECB norma.<br>V.Balkūno nuotr.
Tikėtina, kad nuo rugsėjo bus bent iki minus 0,25 proc. pakelta palūkanų už indėlius ECB norma.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Tikėtina, kad nuo rugsėjo bus bent iki minus 0,25 proc. pakelta palūkanų už indėlius ECB norma.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Tikėtina, kad nuo rugsėjo bus bent iki minus 0,25 proc. pakelta palūkanų už indėlius ECB norma.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tikėtina, kad nuo rugsėjo bus bent iki minus 0,25 proc. pakelta palūkanų už indėlius ECB norma.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tikėtina, kad nuo rugsėjo bus bent iki minus 0,25 proc. pakelta palūkanų už indėlius ECB norma.<br>J.Butkutės nuotr.
Tikėtina, kad nuo rugsėjo bus bent iki minus 0,25 proc. pakelta palūkanų už indėlius ECB norma.<br>J.Butkutės nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jun 1, 2022, 8:30 AM, atnaujinta Jun 1, 2022, 10:56 PM

ECB yra priverstas kone po dešimtmečio imtis tokio žingsnio, kad būtų bent šiek tiek suvaldytas infliacijos, kuri euro zonoje balandį siekė jau 7,5 proc., augimas. Tiesa, staigių judesių vargu ar bus. Banko vadovė Ch.Lagarde pripažino, kad pirmiausia turi būti nutraukta ECB iki šiol tęsiama obligacijų pirkimo programa, o to tikimasi nuo trečiojo ketvirčio.

Tikėtina, kad nuo rugsėjo bus bent iki minus 0,25 proc. pakelta palūkanų už indėlius ECB norma, šiuo metu siekianti minus 0,5 proc. Kitu atveju ji gali būti prilyginta ir nuliui. Šiaip ar kitaip, dėl to padidėtų EURIBOR palūkanų norma, atspindinti, už kiek procentų bankai skolina kitiems bankams. Šiuo metu ji yra neigiama, todėl turintiems būsto paskolas EURIBOR prilyginta nuliui.

Kas pasikeistų, jeigu jos reikšmė imtų augti? Pavyzdžiui, šeimai, kuri turėjo 15 proc. įnašą ir įsigijo 150 tūkst. eurų vertės būstą, o paskolos trukmė siekia 30 metų?

Lietuvos banko skaičiavimais, šiuo metu mėnesinė įmoka už tokią paskolą siekia 471 eurą. Jei EURIBOR norma pakiltų iki 0,5 proc., įmoka išaugtų iki 504 eurų. Atitinkamai normai padidėjus iki 1 proc. tektų mokėti jau 538 eurus, iki 2 proc. – 609 eurus, iki 3 proc. – net 684 eurus per mėnesį.

Šitokia našta būtų tikrai nemaža, tačiau tikimybė, kad bazinės palūkanų normos pakils iki 3 proc. ar dar daugiau, kol kas itin menka. Nors pavyzdžių yra.

Antai euro zonai nepriklausančios Lenkijos centrinis bankas jas padidino iki 5,75 proc., Čekijos – iki 5,25 proc. Jei taip pasielgtų ECB, būsto paskolų įmokos kone padvigubėtų.

Vis dėlto, kaip prognozavo ekonomistas Ž.Mauricas, Frankfurte esančioje būstinėje vargu ar kas nors ryšis tokiam žingsniui.

Mat nuo bazinių palūkanų normų priklauso ir visų regiono valstybių galimybės skolintis, o kai kurioms tai taptų tiesiog nepakeliama.

Antai Graikijos valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis siekia 193 proc., Italijos – 151 proc., Portugalijos – 127 proc.

Vien palūkanoms šios valstybės pernai išleido atitinkamai 2,5, 3,5 ir 2,4 proc. savo BVP. Normai išaugus iki 5,5 proc. ir refinansuojant ankstesnes paskolas mokėjimai kasmet didėtų po 1–2 proc. BVP, kol po dešimtmečio pasiektų net 10 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Antra vertus, tiek išaugus palūkanų normoms euro zonoje sprogtų būsto kainų, kurios jau ir taip yra pasiekusias neregėtas aukštumas, burbulas“, – tvirtino ekonomistas. Be to, tai esą taptų rimtu stabdžiu investicijoms į žaliąją energetiką ir energetinį saugumą, kuriems ES šiuo metu teikia pirmenybę.

Todėl tikėtina, kad palūkanos bus didinamos nuosaikiai, tačiau rinkos dalyviai jau nujaučia būsimą jų kėlimą.

Tad 6 mėnesių EURIBOR norma, kuri iš esmės atspindi bankų lūkesčius, nors ir neperžengė nulio, nuo praėjusių metų gruodžio pakilo gerokai – nuo minus 0,55 iki minus 0,076 procento. Vadinasi, vos įsigaliojus ECB sprendimams naujos paskolos jų gavėjams tikrai bus brangesnės nei dabar.

Atitinkamai pasikeis ir įmokos dabartiniams būsto kreditų turėtojams, nes didžioji dalis jų yra sudarę sutartis su kintamomis palūkanomis.

Lietuvos banko duomenimis, pernai vos 2,4 proc. naujų paskolų buvo taikomos ilgesnio negu vienų metų laikotarpio fiksuotos palūkanos.

Prieš dešimtmetį tokių paskolų dalis buvo 13 proc., tačiau ji nuosekliai mažėjo ir nuo 2018 metų svyruoja ties 3 proc. riba. Latvijoje tokių paskolų dalis siekia 4,2 proc., o Estijoje – 9,3 proc. viso būsto paskolų portfelio.

Tuo metu kitose euro zonos valstybėse dauguma naujų būsto paskolų suteiktos su daugiau nei 1 metų laikotarpio fiksuotomis palūkanų normomis. Pavyzdžiui, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose jų dalis netgi viršija 90 proc.

Priežasčių, kodėl egzistuoja tokie skirtumai, – ne viena. Tačiau bene pagrindinė ta, kad, palyginti su Vakarų šalimis, būsto paskolomis Lietuvoje naudojasi gerokai mažesnė dalis gyventojų, o pastaraisiais metais nulinės bazinės palūkanos daug kam buvo itin patrauklus variantas.

Norint palūkanas užfiksuoti 1–5 metams, sausį norma buvo didesnė vidutiniškai 1,47 procento, o 5–10 metų laikotarpiui – net 4,8 proc. nei kintamų palūkanų atveju.

„Kad palūkanos padidės 1 ar 2 proc., dažnai didelės įtakos Lietuvos namų ūkiui, kuris turi paskolų, nedaro. Bet, tarkime, Švedijoje, kurioje beveik visi gyventojai turi būsto paskolas ir jos yra didžiulės, bet koks palūkanų normų svyravimas turi didelę reikšmę.

Taigi tikriausiai tose šalyse, kuriose skolinamasi daug, žmonės, norėdami jaustis ramūs, yra labiau linkę imti paskolas su fiksuotomis palūkanų normomis, kad svyravimai neišmuštų jų iš finansinių rogių“, – aiškino ekonomistas T.Povilauskas.

Bet kuriuo atveju palūkanų augimas reiškia, kad diržus daugiau ar mažiau susiveržti teks visiems.

Ypač toms šalims, kurios smarkiai išlaidavo pandemijos metu.

„Kai pakils palūkanų normos, pamatysime, kas maudėsi be kelnaičių“, – įspėjo Ž.Mauricas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.