Pažėrė kritikos bankams
Portalo lrytas.lt pakalbintas Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidentas Marius Jansonas šyptelėjo, kad bankai ir turi sakyti, jog neverta anksčiau grąžinti paskolų – esą jeigu visi jas grąžins, jie neuždirbs pinigų. „Bet visgi kiekvienas žmogus tokį klausimą turi spręsti individualiai.
Jeigu turėdamas sąskaitoje 10 tūkst. eurų žmogus gali iš jų atiduoti paskolą, tai gal geriau taip ir padaryti? Nes, pavyzdžiui, nuo praeitų iki šių metų gegužės tokia suma nuvertėjo 1,5 tūkst. eurų – o tai reiškia, kad žmogui praeitąmet buvo geriau greičiau grąžinti kreditą ir sutaupyti palūkanas. Kvaila tiesiog laikyti sąskaitoje pinigus, kai infliacija tokia didelė“, – kalbėjo jis.
Pasak FIKVA prezidento, negrąžinti paskolos verta nebent verslininkams, investuotojams, kurie žino, ką daryti su tokiomis turimomis didesnėmis sumomis, kaip išvengti infliacijos, investuoti į savo verslą. Tačiau didžioji dauguma lietuvių, apgailestavo jis, finansiniu raštingumu nepasižymi.
Apskritai, jeigu žmogus turi pinigų ir nežino, ką su jais daryti, pirmiausia visada reikia grąžinti skolas, tikina M.Jansonas. „Žinoma, tai nereiškia, kad reikia atiduoti visus pinigus – visada kažkokią dalį reikia pasilikti rezerve tam atvejui, jei kažkas nutiktų. Kad jei žmogus prarastų darbą ar sušlubuotų sveikata, turėtų iš ko mokėti bankui toliau. Nes juk jei vėluojama sumokėti 3 mėnesius, pagal įstatymą bankas gali nutraukti kredito sutartį“, – įspėjo ekspertas.
Taip pat dalį pinigų jis siūlo laikyti terminuotuose indėliuose, kredito unijose, kur už indėlius duodama bent 2–2,5 proc. „Bet žmonės dažnai santaupas laiko skandinaviškuose bankuose už 0 proc., nes net nepasidomi kitomis galimybėmis. O kai taip nieko nedaroma, infliacija „suvalgo“ pinigus“, – komentavo M.Jansonas.
Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka sakė nesiimsiąs patarinėti, kaip elgtis turintiems paskolų, mat kiekvieno situacija esanti skirtinga. „Čia yra tas pats, kas patarinėti, ar važiuoti į kelionę, pirkti automobilį ar remontuoti būstą – kiekvieno žmogaus vis kitokia situacija.
Žinoma, jeigu žmogus sąskaitoje laiko pinigus, tai jie dabar nuvertėja dėl didelės infliacijos, tad, jei galima grąžinti paskolą, kodėl gi jos negrąžinus? Bet, kita vertus, svarbu, kokios žmogaus išlaidos ir pajamos bus ateityje? Tad kiekvienas žmogus geriausiai žino savo situaciją ir tai, kas jo laukia – ir kur kas geriau, negu koks nors banko ekspertas ar ekonomistas“, – portalui lrytas.lt kalbėjo profesorius.
Visgi R.Lazutka taip pat, kaip ir M.Jansonas, pažėrė kritikos bankams. „Apskritai, reikia pasakyti, kad bankų ekspertai yra suinteresuoti šitaip kalbėti. Ne šiaip sau jie nuolat rodosi žiniasklaidoje – jiems gerokai sumokama. Bet viskas tik tam, kad jie dirbtų bankams – juk bankas nemokės pinigų ekonomistams, kad jie šiaip sau kalbėtų, ką nors rašinėtų ir vaidintų daug išmanantys.
Juk alga kiekvienam mokama už konkretų darbą, kuris įmonei naudingas, reikia vykdyti tam tikrus įmonės iškeltus uždavinius. Todėl manau, kad visi tie ekspertai tiesiog reklamuoja bankus“, – aštriai kirto jis.
Grąžinti paskolą anksčiau bankai nerekomenduoja
„Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė kalbėjo, kad, nors į kiekvieną atvejį bankas žiūri individualiai, visgi dažniausiai sprendimo grąžinti paskolą anksčiau nerekomenduoja. Anot jos, pirmiausia dėl to, kad itin dažnu atveju būsto paskola yra vieni pigiausių pinigų, kuriuos galima pasiskolinti rinkoje.
Taip pat svarbu įsivertinti ir infliacijos lygį: kadangi kreditas imamas ilgam laikotarpiui, pinigai per jį linkę nuvertėti. Tai, banko ekspertės teigimu, reiškia, kad šiandien asmens mokami pinigai yra vertingesni, nei bus už, pavyzdžiui, 10 metų. Tad kuo ilgesnį terminą mokamos paskolos įmokos, tuo lengviau jas susimokėti bus ateityje, nes tikėtina, kad jos sudarys vis mažesnę dalį asmens pajamų.
„Be to, ne kartą esame stebėję situacijas, kai anksčiau laiko grąžinti paskolą pasiryžę asmenys po kelių mėnesių vėl kreipiasi į banką, nes susiduria su finansiniais sunkumais ir prašo atidėti kredito įmokas. Tad visada būtina turėti bent trijų mėnesių finansinį rezervą ir nepamiršti, kad šeimos ar asmens finansinė situacija visada gali keistis.
Todėl atiduoti paskutinių savo santaupų ir rizikuoti savo gerove, kad paskola galimai būtų grąžinta šiek tiek anksčiau, tikrai neverta“, – tikino Ž.Rakauskaitė.
Taip pat prieš priimant sprendimą dėl priešlaikinio paskolos grąžinimo reikėtų įsivertinti, kaip EURIBOR padidėjimas darytų įtaką mėnesinei įmokai. Pasak ekspertės, jei paskolos suma, pavyzdžiui, yra 90 tūkst. eurų, o likęs mokėjimo terminas – 20 metų, EURIBOR reikšmei padidėjus 1 proc., mėnesinė įmoka preliminariai galėtų padidėti 70–80 eurų per mėnesį.
Priėmus pagrįstą sprendimą kreditą grąžinti anksčiau, tai padaryti galima dviem būdais. Pirmasis variantas – sumažinti paskolos likutį nekeičiant mokėjimo termino ir atliekant vienkartinę įmoką. Šią procedūrą galima kartoti visą paskolos mokėjimo laikotarpį, kol ji yra pilnai grąžinama.
„Klientas bankui paprasčiausiai perveda norimą sumą pinigų ir tokiu būdu banke sumažina paskolos likučio dydį. Perskaičiavus kredito kainą, automatiškai sumažėja ir mėnesinė įmoka. Paskolą su kintamomis palūkanomis pasiėmę gyventojai šia paslauga gali naudotis nemokamai, tačiau kreditą su fiksuotomis ar terminuotai nekintančią palūkanų normą turintiems žmonėms taikomas išankstinio grąžinimo mokestis“, – teigė specialistė.
Antrasis variantas – sutrumpinti mokėjimo laikotarpį, kartu padidinant mėnesines įmokas. Pasak Ž.Rakauskaitės, kiekvieną tokį atvejį bankas vertina individualiai.
„Klientui sutrumpinus mokėjimo terminą, jo mokumas vertinamas iš naujo. Kaip ir imant kreditą, taip ir keičiant paskolos sutartį, bendra mėnesio įmokų suma negali viršyti 40 proc. šeimos ar žmogaus mėnesio pajamų“, – sakė ji.
