Su visuotiniu NT mokesčiu bus daugiau vargo nei naudos – jis valstybei gali būti netgi nuostolingas

Finansų ministerijai siūlant šalyje įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, ekonomistai tokią iniciatyvą linkę vertinti skeptiškai. Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad pats noras didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą sveikintinas. Tačiau pritaikius būtent tokį mokesčio modelį ekonominio išsivystymo atotrūkis tarp regionų gali netgi išaugti, pažymi ji.

Finansų ministerija siūlo šalyje įvesti visuotinį NT mokestį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Finansų ministerija siūlo šalyje įvesti visuotinį NT mokestį.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Finansų ministerija siūlo šalyje įvesti visuotinį NT mokestį.<br>V.Balkūno nuotr.
Finansų ministerija siūlo šalyje įvesti visuotinį NT mokestį.<br>V.Balkūno nuotr.
 Finansų ministerija siūlo šalyje įvesti visuotinį NT mokestį.<br>I.Danieliūtės nuotr.
 Finansų ministerija siūlo šalyje įvesti visuotinį NT mokestį.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jun 4, 2022, 10:56 AM

„Mokesčio pajamos ilgainiui tik didintų savivaldybių finansinę atskirtį, nes didžiosios savivaldybės, kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda turėtų galimybę rinkti pajamas ne tik nuo didesnių verčių, bet ir galėtų lengvai apmokestinti NT aukštesniais tarifais.

Tuo tarpu mažos, beišsivaikštančios savivaldybės, kuriose mažėja gyventojų skaičius, būtų priverstos taikyti pačius žemiausius tarifus nuo NT verčių, kurios yra itin žemos ir tų pajamų į savivaldybių biudžetą dydis būtų labai nedidelis“, – naujienų agentūrai „Elta“ kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.

Ji taip pat pažymėjo, kad mokesčio visuotinumas reiškia ir tai, jog mokesčio surinkimo kaštai taip pat gali būti gan dideli.

„Kadangi tai yra naujas mokestis visiems, visuotinis mokestis, savivaldybėms kainuos administruoti tas mokesčių pajamas, kurios yra labai nedidelės“, – pridūrė ji.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat akcentuoja, kad toks NT mokestis, kokį dabar pasiūlė ministerija, veikiausiai gali atnešti tik nedidelę finansinę grąžą į savivaldybių biudžetus, tačiau sukurtų papildomų keblumų.

„Tokio mokesčio nauda labai abejotina: jeigu vidutinis mokesčio tarifas per metus bus tik 13 eurų, klausimas, ar tas mokestis valstybei apskritai nebus nuostolingas. Gali būti taip, kad mokesčio administravimas tiesiog kainuos panašiai, kiek valstybė surenka pinigų iš jo. Pajamų prasme mokestis jų atneš mažai, išlaidų prasme tą mokestį vis tiek reikės administruoti“, – tvirtino A.Izgorodinas.

Būsto rinkos NT mokestis neatvėsins, tačiau gali išauginti šešėlį

Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl nedidelio mokesčio tarifo ši iniciatyva nepasieks nė vieno iš deklaruojamų tikslų. Finansų ministerija akcentuoja papildomas savivaldybių pajamas, tuo tarpu Lietuvos bankas jau kelerius metus kalba apie tai, kad visuotinis NT mokestis leistų vėsinti kaistančią būsto rinką. Tačiau A.Izgorodino vertinimu, rinką slopinančio poveikio tai veikiausiai taip pat neduos.

„Kyla klausimas, kam apskritai reikia įvedinėti tokį mokestį. Arba mes jį įvedame pakankamai didelį, kad jis galėtų kilstelėti valstybės pajamas, arba norime sureguliuoti NT rinką, ją kažkaip atvėsinti. Bet vėlgi, tada tas mokestis turi būti didesnis, nes 13 eurų mokestis per metus neatbaidys pirkėjų nuo būsto pirkimo, pardavimo“, – svarstė jis.

Galimybėmis šiuo mokesčiu atvėsinti kaistančią būsto rinką sako abejojanti ir I.Genytė-Pikčienė. Ekspertės vertinimu, norint pasiekti tokį rezultatą, rinkos šaldymo sprendimus reikėjo priimti gerokai anksčiau. Tačiau, pasak jos, įvedant šį mokestį kyla rizika, kad pritaikius ganėtinai aukštą tarifą nuomojamam būstui išaugs mokesčius slepiančių asmenų skaičius.

„Reikėtų pagalvoti ir apie šešėlio grėsmes, nes būsto nuomos rinka vis dar labai šešėlinė. Po truputėlį ji skaidrėja. Tad, jeigu antras, trečias būstas, sakykim, Vilniaus mieste būtų apmokestintas aukščiausiais tarifais, tai ne itin didelė grąža, kurią generuoja būsto nuoma, bus sukramtoma mokesčių, ir tai tikrai paskatins užsiimančius nuoma lįsti į šešėlį“, – akcentavo ekonomistė.

Ji taip pat pažymėjo, kad Finansų ministerijos siūlomame modelyje yra išimčių, kurios leistų išsisukti nuo prievolės mokėti visuotinį NT mokestį.

„Bet kokios išimtys – ar tai būtų senjorai, ar kitos pažeidžiamos grupės – atveria erdvę piktnaudžiavimui. Todėl atleidus senjorus nuo šio mokesčio būtų atveriama galimybė pasinaudoti niša. Visi pultų perrašinėti NT pensininkams ir atitinkamai atsivertų erdvė mokesčio vengimui“, – tvirtino I.Genytė-Pikčienė.

Ekonomistai sutaria: laikas tokio mokesčio įvedimui netinkamas

Apskritai, „INVL Asset Management“ ekonomistė sako abejojanti, kad šį mokestį bus linkę palaikyti Seimo nariai. Jos vertinimu, geopolitinių įtampių ir sparčiai augančios infliacijos aplinkoje itin sudėtinga priimti sprendimus dėl naujų mokesčių įvedimo.

„NT mokestis pateiktas svarstymui tokiu metu, kuris labai komplikuoja diskusijas. Panašu, kad politikai, norėdami įsiteikti rinkėjams ir turėdami visą bendrą kontekstą galvoje, t.y. sparčiai kylančias energetikos kainas, neapibrėžtumą, tikrai vengs platesnio gyventojų sąlygų bloginimo tam tikrais papildomais naujais mokesčiais. Panašu, kad ši iniciatyva bus gana greitai užgesinta“, – prognozuoja I.Genytė-Pikčienė.

Panašios pozicijos laikosi ir A.Izgorodinas, akcentuojantis, kad šalies ekonomika jau artimiausiu metu gali patirti recesiją, todėl toks metas naujų mokesčių įvedimui, jo požiūriu, nėra tinkamas.

„Lietuva, euro zona ir pasaulis gyvena ties ekonomikos augimo ir kritimo sankirta. Labai tikėtina, kad šių metų ketvirtas ketvirtis arba kitų metų pirmas ketvirtis jau bus gerokai prastesnis, negu metų pradžia. Galbūt ir dėl šito konteksto būtų nelogiška įvedinėti naujus mokesčius, kad ir kokie jie būtų maži. Aš nė vieno teigiamo argumento dėl šito mokesčio įvedimo nematau“, – tikino jis.

Vienintelis pozityvus aspektas, kurį kalbėdamas apie visuotinio NT mokesčio modelį įžvelgė ekonomistas – gyventojų perkamosios galios toks pokytis veikiausiai nepablogintų.

„Lietuvos gyventojų indėliai ir santaupos bankuose nuo koronaviruso pradžios pakilo 5 mlrd. eurų. Manau, kad statistinis gyventojas tikrai puikiai galės pakelti nedidelį mokestį, kurį reikės mokėti kartą per metus. Tad gera naujiena tai, kad tas mokestis nepakirs Lietuvos vartotojų perkamosios galios, bet, kita vertus, jis taip pat nesulėtins ir NT rinkos plėtros“, – pažymėjo A.Izgorodinas.

„Elta“ primena, kad NT mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, pagal Finansų ministerijos siūlymą, būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės NT vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Savivaldybės turėtų teisę apmokestinti komercinės paskirties būstą nuo 0,1 proc. iki 3 proc. tarifu.

Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.