Paveikė ir karas
Baigiantis metams Lietuvoje dažnai mokamos metinės premijos ir papildomos išmokos, todėl gruodį fiksuojamos sumos visada būna kiek didesnės. Sausį paišlaidavus jos kiek smukteli ir nuo vasario vėl pradeda po truputį kopti aukštyn, o šis augimas įprastai tęsiasi visus metus.
Tačiau šįkart situacija kitokia. 2021 m. gruodį gyventojų indėliai siekė 20,87 mlrd. eurų ir jie mažėjo iki pat šių metų kovo, kai susitraukė iki 19,88 mlrd. eurų. Tik balandį suma ėmė augti ir pasiekė apie 19,99 mlrd. eurų.
Ekspertų teigimu, dėl visko kalta infliacija, tačiau yra ir kitų priežasčių.
„Prasidėjus karui buvo keletas dienų, kai gyventojai daugiau negu įprastai išsiėmė grynųjų pinigų, taip sumažindami sąskaitų likučius. Balandį ir gegužę tokio didesnio negu įprastai grynųjų pinigų išsiėmimo jau nebebuvo. Be to, balandį namų ūkių pajamų augimas nesulėtėjo, o vartojimas augo lėčiau“, – priežastis portalui lrytas.lt įvardijo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto finansų profesorius Rytis Krušinskas paragino nepamiršti, jog lietuviai dar ir nemažai aukoja Ukrainai.
„Tai, ką žmonės galėdavo atidėti taupymui, dabar skiria šiai nenumatytai situacijai. Tai kilnu, norima apsidrausti ateičiai, jaustis saugiai“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
O štai balandį išaugę gyventojų indėliai R.Krušinsko nė kiek nestebina, mat, kaip jis teigė, įmonės suvedė metinius rezultatus, pervedė dividendus ir išdalijo premijas už pirmąjį ketvirtį.
Pinigų sąskaitose augimas stoja
Tačiau ekonomistas Aleksandras Izgorodinas paskaičiavo, kad šį sausį, palyginus su praėjusių metų sausiu, gyventojų indėliai padidėjo 12 proc., o balandį – tik 6,7 proc. Tad nors balandį sumos ir pradėjo augti, tempas sulėtėjo beveik perpus. Anot jo, tam didžiausią įtaką turi infliacija.
„Dalį gaunamų pajamų žmonės iš karto skiria vartojimui. Tai pagrindinė priežastis, kodėl gyventojų indėlių augimas stoja.
Bet nereiškia, kad gyventojų finansinė situacija blogėja. Tiesiog žmonės, norėdami palaikyti esamą vartojimo lygį, turi išleisti vis daugiau pinigų“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Izgorodinas.
Vis dėlto jį nustebino Statistikos departamento naujausi vartotojų apklausos duomenys, kurie parodė, kad gegužę lietuviai vis dar buvo nusiteikę leisti pinigus stambesniems pirkiniams taip pat, kaip ir balandį.
„Šis ketinimo pirkti lygis praktiškai net siekia praėjusių metų liepos mėnesio aukštumas. Vadinasi, žmonės mano, kad tų prekių kainos toliau didės, todėl nori jas įsigyti dabar, kol šios nespėjo dar labiau pabrangti“, – aiškino ekonomistas.
Todėl, jo nuomone, gyventojų indėliai šiemet gali kiek stabilizuotis ir toliau smarkiai nekilti. O ir vasarą 20 proc. viršijanti infliacija yra neišvengiama, tad taupyti bus dar sudėtingiau.
Tam pritaria ir R.Krušinskas: „Kažkokį augimą galbūt galėsime matyti, bet santykinis prieaugis procentiniu dydžiu tikrai neturėtų atsverti infliacijos. Žmonės stengsis ir toliau atidėti dalį pinigų, bet ta dalis tiesiog bus mažesnė, o ir pajamų augimas bus suvalgytas infliacijos.“
Visgi profesorius atkreipė dėmesį, kad apskritai net ne visi yra pajėgūs taupyti. Pavyzdžiui, aukštesnes ar vidutines pajamas uždirbantieji gali dalį pinigų atidėti gavę atlyginimus, išmokėjus dividendus, o štai žemas pajamas skaičiuojantieji viską skiria maistui, būstui ir kitoms būtinosioms išlaidoms. Daugiau pinigų ir nebelieka.
Dalis netaupo ir net nesikalba
Tačiau pastebima, kad ne visi lietuviai tuos pinigus ir taupo. Vis dėlto, pasak „Vilnius Tech“ Verslo vadybos fakulteto prodekanės dr. Kamilės Taujanskaitės, finansinių įsipareigojimų neturinčiam asmeniui vertėtų sukaupti bent 3 mėnesių vidutinių pajamų dydžio rezervą, o vaikų turinčiai šeimai ar finansinių įsipareigojimų turinčiam asmeniui – bent 6 mėnesių rezervą. Turint tokią lengvai prieinamą pinigų sumą, nutikus įvairioms situacijoms, nelaimėms ar netekus darbo, visada galima jaustis kiek saugiau.
Tačiau psichologė Ugnė Juodytė pastebi, kad šeimoms neretai sukaupti rezervą išvis nėra taip paprasta, mat finansų tema partneriams kelia įtampą ir stresą, apie pinigus net vengiama kalbėti.
„Jeigu šeima nori turėti bendrus tikslus, viziją, turi apie juos kalbėtis. Negalima pradėti nuo kaltinimų, pavyzdžiui, dėl turimų skolų nesant galimybei įsigyti naujo telefono ar ko kito.
Dažnai nutinka ir taip, kad vasarai artėjant norima atostogų, bet šeima negali sau to leisti, nes finansų neplanuoja, gyvena čia ir dabar. Todėl reikia susigalvoti bendrus tikslus, susikurti planus metams, kalbėtis apie finansus“, – portalui lrytas.lt pasakojo specialistė.
K.Taujanskaitė pabrėžė, kad neretai sukauptus pinigus laikydami namuose žmonės jaučiasi ramiau, nes be jokių kliūčių juos gali pasiimti. Tačiau tokioje situacijoje kyla ir didelė pagunda juos išleisti, be to, tai nėra saugu. Tad verčiau sumas laikyti banko sąskaitose ar indėliuose.
Bet esant tokiai infliacijai kaupti pinigus ir nieko su jais nedaryti – taip pat nėra itin pravartu, mat pinigai nuvertėja, todėl dalį ji siūlo investuoti.
„Investavimo galimybės šiai dienai yra labai plačios: akcijos, obligacijos, taurieji metalai, nekilnojamasis turtas, išvestiniai finansiniai instrumentai, kriptovaliutos. Bet renkantis, kur investuoti, svarbu suvokti, kad riziką ir pelningumą sieja atvirkštinė priklausomybė. Vadinasi, kuo didesnis galimas pelnas iš investicijos, tuo didesnė rizika prisiimama.
Tad svarbu įsivertinti rizikos, pelningumo ir investicijos likvidumo santykį. Likvidumas – tai kaip greitai investiciją būtų galima parduoti su minimaliais nuostoliais ir atgauti bent jau tiek, kiek buvo investuota“, – paaiškino pašekovė.
O kad būtų išvengta konfliktų dėl pinigų panaudojimo – investavimo ar išlaidų, psichologė šeimoms patarė turėti atskirus biudžetus: vieną bendrą visos šeimos ir kiekvienam suaugusiam po atskirą.
„Tada patogiau tartis dėl bendro biudžeto, kaip jis kaupiamas ar kaip leidžiamas. Bet už savo asmeninio biudžeto išlaidas nereikia atsiskaitinėti, tada bus daugiau laisvės jausmo ir mažiau nesusipratimų.
Juk galbūt vyras galvoja, kad tai bereikšmis pirkinys, bet moteriai jis suteikia daug malonumo, o galbūt vyras nori nusipirkti papildomą įrankį ar išleisti pinigų sportui. Ir tai puiku, reikia turėti dalį savų pinigų“, – kalbėjo U.Juodytė.
Visgi, pasak jos, vis dar gajus emocinis pirkimas, dėl kurio sąskaitose pinigai greitai tirpsta. Žmonės, jausdami liūdesį, o galbūt nepasisekus darbe, vietoje to, kad savo emocijas išgyventų, jas suprastų ir priimtų, savo nuotaiką bando praskaidrinti apsipirkimu.
Taip pat gyventojus neretai stipriai paveikia ir reklamos, kurios skatina greitai ir daug pirkti. „Žmogus nusiperka ir tada klausia: o kam man tas šeštas laikrodis?“ – situacijos pavyzdį pateikė pašnekovė.
