Katino dienos baigėsi: paskolų turėtojams ateina neramūs laikai

7 metus, nuo pat 2015 metų, neigiamo EURIBOR 6 mėnesių (kuris dažniausiai naudojamas būsto paskoloms) katino dienos baigėsi, savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Paskolų turėtojams ateina neramūs laikai.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Paskolų turėtojams ateina neramūs laikai.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Paskolų turėtojams ateina neramūs laikai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Paskolų turėtojams ateina neramūs laikai.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 7, 2022, 4:10 PM, atnaujinta Jun 7, 2022, 4:48 PM

„Jis vėl teigiamas ir pradės valgyti skolininkų pinigus. Iš pradžių po truputį, o vėliau vis stipriau. Baigėsi ilgalaikė tendencija, ją keičia kita. Naujoms būsto paskoloms jau įsijungs EURIBOR skaitiklis, o senas turintys jau mokės 0,5 proc. daugiau, nes dar metų pradžioje EURIBOR sumažindavo pinigų kainą puse procentinio punkto“, – teigia M.Dubnikovas.

„Sveiki sugrįžę į teigiamų palūkanų normų pasaulį! Vakar 6 mėn. EURIBOR po 6 metų ir 7 mėnesių pertraukos vėl tapo teigiamas.

Teigiamos palūkanos reiškia, kad brangs paskolos, tad dabar drąsiai galime sakyti, kad Lietuvoje brangsta viskas: nuo 2021 m. gruodžio mėn. Lietuvoje nebėra nei vienos vartojimo prekių ir paslaugų kategorijos (iš 43-jų) (pagal trečio lygio individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorių (COICOP), kurioje kainos mažėtų“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Jo teigimu, labiausiai paskolų didėjimo naštą pajus būsto paskolas turintys gyventojai (didžioji dauguma būsto paskolų Lietuvoje turi kintamas palūkanų normas, kurios yra susietos su EURIBOR svyravimais).

„Finansų rinkų dalyviai tikisi, kad EURIBOR šių metų pabaigoje pakils iki 1,0 proc., o kitų metų pabaigoje – net iki 2,0 proc.. Jei lūkesčiai išsipildys, standartinės būsto paskolos (100 tūkst. eurų dydžio, 30 metų trukmės, anuiteto mokėjimo būdas) mėnesinė įmoka iki šių metų pabaigos išaugtų nuo 370 iki 422 eurų (+14 proc.), o iki 2023 metų pabaigos – iki 477 eurų (+29 proc.).

Turint omenyje, kad 2022 metais vidutinės disponuojamosios šeimos pajamos Lietuvoje siekia ~1,6 tūkst. eurų, palūkanų kilimas būsto paskolą turinčių šeimų disponuojamas pajamas gali vidutiniškai sumažinti ~7 proc. – nėra labai dramatiškas pokytis, bet reikėtų tam pasiruošti iš anksto (dramatiškas pokytis būtų, jei tarpbankinės palūkanos kiltų kaip Lenkijoje iki 6,6% – tuomet būsto paskolos įmoka išaugtų daugiau nei dvigubai (nuo 370 iki 780 eurų), kas sudarytų net 26 proc. vidutinių šeimos pajamų ).

Visgi manau, kad Europos Centrinis Bankas nesiryš ženkliau kelti palūkanų normų dėl 1) susiformavusio būsto kainų burbulo euro zonos šalyse ir 2) didelio Pietų Europos šalių įsiskolinimo lygio, tad EURIBOR vargu ar perkops 1,0 proc. ribą“, – mano Ž.Mauricas.

Portalas lrytas.lt jau anksčiau rašė, kad Europos centrinio banko (ECB) būstinėje vis atviriau kalbama apie neigiamų palūkanų eros pabaigą. O tai neabejotinai turės įtakos penktadaliui milijono mūsų šalies šeimų, kurios yra paėmusios būsto paskolas.

ECB yra priverstas kone po dešimtmečio imtis tokio žingsnio, kad būtų bent šiek tiek suvaldytas infliacijos, kuri euro zonoje balandį siekė jau 7,5 proc., augimas. Tiesa, staigių judesių vargu ar bus. Banko vadovė Ch.Lagarde pripažino, kad pirmiausia turi būti nutraukta ECB iki šiol tęsiama obligacijų pirkimo programa, o to tikimasi nuo trečiojo ketvirčio.

Tikėtina, kad nuo rugsėjo bus bent iki minus 0,25 proc. pakelta palūkanų už indėlius ECB norma, šiuo metu siekianti minus 0,5 proc. Kitu atveju ji gali būti prilyginta ir nuliui. Šiaip ar kitaip, dėl to padidėtų EURIBOR palūkanų norma, atspindinti, už kiek procentų bankai skolina kitiems bankams.

Šiuo metu ji yra neigiama, todėl turintiems būsto paskolas EURIBOR prilyginta nuliui. Kas pasikeistų, jeigu jos reikšmė imtų augti? Pavyzdžiui, šeimai, kuri turėjo 15 proc. įnašą ir įsigijo 150 tūkst. eurų vertės būstą, o paskolos trukmė siekia 30 metų?

Lietuvos banko skaičiavimais, šiuo metu mėnesinė įmoka už tokią paskolą siekia 471 eurą. Jei EURIBOR norma pakiltų iki 0,5 proc., įmoka išaugtų iki 504 eurų. Atitinkamai normai padidėjus iki 1 proc. tektų mokėti jau 538 eurus, iki 2 proc. – 609 eurus, iki 3 proc. – net 684 eurus per mėnesį.

Šitokia našta būtų tikrai nemaža, tačiau tikimybė, kad bazinės palūkanų normos pakils iki 3 proc. ar dar daugiau, kol kas itin menka. Nors pavyzdžių yra. Antai euro zonai nepriklausančios Lenkijos centrinis bankas jas padidino iki 5,75 proc., Čekijos – iki 5,25 proc. Jei taip pasielgtų ECB, būsto paskolų įmokos kone padvigubėtų.

Bet kuriuo atveju palūkanų augimas reiškia, kad diržus daugiau ar mažiau susiveržti teks visiems. Ypač toms šalims, kurios smarkiai išlaidavo pandemijos metu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.