Penki mitai ir faktai apie nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą: svarsto, galbūt tai įneš šiek tiek aiškumo

Dėl veiksnių pasaulinėse išteklių rinkose bei Rusijos pradėto karo Ukrainoje išaugusios elektros kainos daliai gyventojų iškėlė klausimų apie elektros rinkos liberalizacijos procesą bei pasėjo nepagrįstų mitų ir abejonių. Įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pateikia penkis dažniausius su reforma susijusius mitus ir faktus.

Suerzinti išaugusių kainų dalis gyventojų savo nepasitenkinimą projektuoja ir į elektros rinkos liberalizacijos procesą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Suerzinti išaugusių kainų dalis gyventojų savo nepasitenkinimą projektuoja ir į elektros rinkos liberalizacijos procesą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Suerzinti išaugusių kainų dalis gyventojų savo nepasitenkinimą projektuoja ir į elektros rinkos liberalizacijos procesą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Suerzinti išaugusių kainų dalis gyventojų savo nepasitenkinimą projektuoja ir į elektros rinkos liberalizacijos procesą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Suerzinti išaugusių kainų dalis gyventojų savo nepasitenkinimą projektuoja ir į elektros rinkos liberalizacijos procesą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Suerzinti išaugusių kainų dalis gyventojų savo nepasitenkinimą projektuoja ir į elektros rinkos liberalizacijos procesą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Suerzinti išaugusių kainų dalis gyventojų savo nepasitenkinimą projektuoja ir į elektros rinkos liberalizacijos procesą.<br>D.Umbraso nuotr.
Suerzinti išaugusių kainų dalis gyventojų savo nepasitenkinimą projektuoja ir į elektros rinkos liberalizacijos procesą.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 11, 2022, 1:55 PM

„Natūralu, kad suerzinti išaugusių kainų dalis gyventojų savo nepasitenkinimą projektuoja ir į elektros rinkos liberalizacijos procesą. Vis dėlto dereguliavimo nauda abejonių nekėlė daugeliui pažangių šalių – didžioji dalis Europos Sąjungos yra jau seniai liberalizavusios mažmenines elektros rinkas, siekiant panaikinti konkurencijos ribojimus ir iškraipymus.

Tenka apgailestauti, kad įpusėjusi reforma tam tikra prasme tapo išaugusių elektros kainų ir nepagrįstų mitų įkaite“, – pastebi Paulius Kalmantas, ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas.

1 mitas: reali konkurencija tarp tiekėjų neegzistuoja

Pasak P. Kalmanto, dalis gyventojų linkę manyti, kad realios konkurencijos tarp tiekėjų nėra, nes jie – tik tarpininkai tarp elektros gamintojų ir pirkėjų, o jų darbas tėra išrašyti sąskaitas klientams. Tačiau toks įsivaizdavimas, ESO atstovo teigimu, yra visiškai klaidingas, mat viena pagrindinių nepriklausomų elektros tiekėjų funkcijų yra geriausiomis įmanomomis sąlygomis įsigyti elektros energiją regiono rinkose.

Norėdami įgyti konkurencinį pranašumą prieš kitus ir pasiūlyti kuo geresnę kainą klientams, elektros tiekėjai sudarinėja tiesiogines elektros įsigijimo sutartis su saulės, vėjo parkų, hidroelektrinių savininkais ir kitais elektros gamintojais visame regione. Savo konkurencingumą tiekėjai gerina ir kitomis priemonėmis – naudoja išvestines finansines priemones, investuoja į klientų aptarnavimo efektyvumą ir kokybę.

2 mitas: liberalizacijos procesas vartotojams nenaudingas

Abejojantiems, ar tokia reforma apskritai reikalinga, P. Kalmantas pateikia telekomunikacijų sektoriaus pavyzdį. Jis primena, kad prieš daugiau nei 20 metų telekomunikacijų srityje Lietuvoje egzistavo pora tiekėjų ir jokios realios konkurencijos. Mažmeninė šalies elektros rinka taip vis dar atrodė vos prieš dvejus metus.

„Mažmeninėje elektros rinkoje atsiranda reali konkurencija – šalyje veikia 6 nepriklausomi tiekėjai, kurie gali pirkti elektros energiją iš šimtų elektros gamintojų regione. Daugėja ir gyventojų, kurie patys ant savo namų stogų turi saulės elektrines, netrukus jie galės ne tik patenkinti savo poreikius, bet ir parduoti sugeneruotos energijos perteklių kitiems vartotojams.

Ne mažiau svarbu paminėti ir tai, kad daugelis pažengusių šalių elektros rinkos liberalizavimo naudą įvertino jau seniai. Štai Estijoje rinka liberalizuota dar 2013 m., Latvijoje – 2015 m., Švedijoje – 1996 m., Suomijoje – 1997 m.“ – pažymi P. Kalmantas.

3 mitas: nepriklausomi tiekėjai – nekeliantys pasitikėjimo verslai

Kai kuriems gyventojams mažiau girdėti nepriklausomų elektros tiekėjų vardai kelia klausimą dėl jų patikimumo, pastebi P. Kalmantas. Jis atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis nepriklausomų elektros tiekėjų yra didžiausių regione elektros gamintojų, susikūrusių dar prieš daugybę metų, dukterinės įmonės.

ESO atstovas pažymi, kad kai kurie nepriklausomi elektros tiekėjai šalyje veikia jau ne vienerius metus.

4 mitas: visiems būtų geriau, jeigu nereikėtų rinktis tiekėjų

Nemaža dalis gyventojų laikosi nuomonės, kad būtų geriau, jei elektros tiekimą visiems užtikrintų visuomeninis tiekėjas, nes jo kaina – mažiausia. Tačiau, pasak P. Kalmanto, svarbu pastebėti, kad visuomeninio tiekimo kaina iki liepos 1 d. yra dirbtinai sumažinta, Vyriausybės siūlymu Seimui nusprendus praėjusių metų gale prasidėjusį elektros kainų augimą išdėstyti per 5 metus.

Toks kainų augimo paskirstymas per laikotarpį sudaro klaidingą įspūdį, kad visuomeninis elektros tiekimas yra pigesnis. Ir nors toks sprendimas leido visuomeniniam tiekėjui išlaikyti žemas kainas gyventojams, jis transformavosi į 215 mln. eurų įmonės skolą, kuri vis dar auga.

Kainų skirtumą tarp visuomeninio tiekimo ir nepriklausomų tiekėjų lemia ir tai, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina nustatoma pusmečiui į priekį, o nepriklausomų elektros tiekėjų sąskaitos ir pasiūlymai atspindi kiekvieną mėnesį elektros rinkoje besiformuojančias elektros kainas.

5 mitas: esant aukštoms elektros kainoms reikėtų stabdyti reformą

Pasigirsta ir kalbų, kad būtų geriau, jei dabartiniame aukštų elektros kainų laikotarpyje būtų dar pusmečiui ar ilgiau atidedama elektros rinkos liberalizavimo reforma. Pasak P. Kalmanto, tai galėtų būti tinkama priemonė trumpuoju laikotarpiu, jei būtų pagrindo manyti, kad elektros kainos biržoje artimiausioje ateityje mažės. Tačiau, kad ir kaip būtų gaila, tokių prognozių nėra.

ESO atstovas atkreipia dėmesį, kad jei gyventojų netenkina nepriklausomo tiekėjo teikiamos paslaugos, jie turi teisę bet kada vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, ir per dvi savaites pasirinkti kitą elektros tiekėją.

„Tiesa, svarbu pastebėti be papildomų mokesčių sutartį galima nutraukti tuomet, jei jos sudarymo metu nebuvo pritaikytos nuolaidos planui. Kitu atveju nuolaidų sumą reikėtų grąžinti, jei nusprendžiama sutartį nutraukti prieš pasibaigiant jos laikotarpiui“, – pažymi P. Kalmantas.

Palyginti tiekėjų pasiūlymus gyventojai gali Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skaičiuoklėje skaiciuokle.vert.lt, informaciją apie nepriklausomų elektros tiekėjų standartinių planų kainas ir kaip jos keitėsi laike skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Atsakymų į klausimus, kylančius dėl nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo rasti galima svetainėje pasirinkitetiekeja.lt.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.