Svarsto, ar visi pensininkai taip blogai gyvena: gal jie pardavė NT ir leidžia dienas iš gautų pinigų

Statistikos departamento duomenimis, beveik trečdalis Lietuvos gyventojų yra pensijų gavėjai ir nemažai jų – žemiau skurdo ribos. Dalis net ir sulaukę pensinio amžiaus nusprendžia toliau dirbti, mat dar jaučiasi energingi ar jiems žūtbūt reikia prisidurti prie pensijos. Visgi nemažai yra ieškančių nekvalifikuoto darbo, o paieškas apsunkina viena aplinkybė.

Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų yra pensijų gavėjai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų yra pensijų gavėjai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų yra pensijų gavėjai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų yra pensijų gavėjai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų yra pensijų gavėjai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų yra pensijų gavėjai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų yra pensijų gavėjai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų yra pensijų gavėjai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų yra pensijų gavėjai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų yra pensijų gavėjai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jun 14, 2022, 7:03 PM

Ar tikrai gyvena skurde?

Pernai didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, nuo 2020 m. jis beveik nepasikeitė. Apie 38,8 proc. pensininkų yra žemiau skurdo ribos, o vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus mažesnė už skurdo rizikos ribą.

Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis tokią statistiką aiškina tuo, kad pensijų lygis Lietuvoje visada atsilieka nuo darbo užmokesčio augimo, kuris pastaraisiais metais kyla po 7–10 proc. kasmet.

Visgi, anot eksperto, ši statistika tikrosios tiesos neatskleidžia: „Tokie skaičiai parodo tik bendrą vaizdą iš paukščio skrydžio, o ne realybę. Gal tų žmonių pensijos mažos, bet mes nematome, ar jie nuomoja būstą, ar turi nekilnojamojo turto (NT), kurį saugo savo vaikams ar anūkams, o patys gyvena skurde. Gal tą NT jie jau pardavę ir gyvena iš jo, o gal jiems ir kas nors finansiškai padeda.“

Tačiau visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ gegužės 12–18 d. atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, apie 54 proc. vyresnių nei 70 metų ir pusė 60–69 metų apklaustųjų yra priversti taupyti maistui.

„Be abejonės, kad jie priversti labiau taupyti, nes priedai prie pensijų yra trigubai mažesni nei infliacijos lygis, todėl toliau klimpstama į skurdą.

Kartais norisi kokio deserto ar kuo kitu save palepinti, bet didžiajai daliai senjorų dabar tai neprieinama. Parduotuvėse akivaizdžiai matyti, kad daugiau jų būriuojasi prie paskutinės dienos prekių, anksčiau tai nekrisdavo į akis. Jiems tenka atidžiau studijuoti kainas ir keisti mitybos įpročius“, – naujienų agentūrai BNS sakė Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius.

Visgi, kad pensijas reikėtų didinti, pripažino ir B.Gruževskis. Jo manymu, jas vertėtų indeksuoti „reguliariai ir dosniau“, atsižvelgiant į ekonominius pokyčius.

„Bet atsiradus laikinoms problemoms, kaip, pavyzdžiui, dabar infliacija, indeksavimas netinka, nes dėl jo daugiau gauna turintys didesnes pensijas. Tokiais atvejais reikėtų taikyti tikslias pagalbos priemones, koncentruojantis į silpnesnes gyventojų grupes“, – portalui lrytas.lt kalbėjo B.Gruževskis.

Taip pat, jo manymu, gyventojams vertėtų pagalvoti ir apie investavimą į savo senatvę – ar tai būtų dalyvavimas antroje pensijų pakopoje, ar NT nuoma, pardavimas.

„Žmonėms pensijos galėtų padidėti, jei jie aktyviau dalyvautų antroje pensijų pakopoje. Bet per artimiausius 10 metų pensiniai fondai neturės didelės įtakos pensininkų pajamoms, juk buvo krizės, praradimai, o kaip bus po 10 metų, sunku pasakyti“, – kalbėjo B.Gruževskis.

Ieško nekvalifikuoto darbo

Sulaukę pensinio amžiaus nemažai lietuvių ir toliau dirba. „Sodros“ naujausiais duomenimis, šiuo metu tokių senatvės pensijos gavėjų yra apie 71,4 tūkst. – tai apie 11 proc. visų pensininkų. Iš jų – 29,7 tūkst. vyrų ir 47,7 tūkst. moterų.

„Sulaukę pensinio amžiaus dirbti dažniau lieka tie, kurie yra įgiję didesnį stažą ir tie, kurių senatvės pensija didesnė. Šiuo metu dirbančiųjų pensininkų vidutinis darbo stažas – 40,6 metų. Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai, o susirasti darbą gerokai sunkiau nekvalifikuotiems darbininkams“, – portalui lrytas.lt komentavo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

O štai Užimtumo tarnyboje šiuo metu užregistruoti apie 400 darbo ieškantys pensinio amžiaus asmenys. Pusė jų – beveik 53 proc. – ieško nekvalifikuoto ir tik kas ketvirtas – aukštesnės kvalifikacijos darbo.

Jie labiausiai pageidauja dirbti pagalbiniais darbininkais, valytojais, kiemsargiais, pakuotojais, automobilio vairuotojais, elektrikais, apsaugos darbuotojais, pardavėjais, pagalbiniais virtuvės darbininkais, budėtojais.

Pasak Mildos Jankauskienės, Užimtumo tarnybos atstovės spaudai, nemažai pensininkų nusprendžia dirbti, kad prisidurtų prie pensijos, kuri nedidelė. Tačiau kai kurie vedami ir kitų priežasčių.

„Vieni nenori sėdėti namie, ypač jei neturi hobio, asmeninių interesų, galbūt gyvena vieni ir jiems reikia socialinio gyvenimo. Kiti nori dirbti, nes jaučiasi energingi ir dar turintys sveikatos, be to, ir darbo užmokestis prie pensijos suteikia daugiau galimybių“, – portalui lrytas.lt vardijo ji.

Stabdo įsitikinimai

Darbo skelbimų portalo „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė atkreipė dėmesį, kad neretai sulaukę pensinio amžiaus kvalifikuotus darbus dirba tie, kurie lieka tose pačiose įmonėse ir užima vadovaujančias pareigas.

„O tiems, kurie atėjus laikui išeina į pensiją ir tik paskui pradeda ieškotis darbo, jau yra sudėtingiau. Nėra taip, kad vyresnio amžiaus darbuotojai laukiami išskėstomis rankomis“, – portalui lrytas.lt paminėjo pašnekovė.

Pasak jos, dažnai nekvalifikuoto darbo senjorai ieško todėl, kad supranta nebeturintys šiuo metu darbo rinkai reikalingų įgūdžių, taip pat nemato galimybių, o gal ir neturi motyvacijos persikvalifikuoti ir prisitaikyti prie situacijos.

„Tada jie renkasi paprastesnius darbus“, – sakė R.Karavaitienė.

B.Gruževskio teigimu, šiuo metu keliami dideli informacinio raštingumo reikalavimai, o dalis senjorų nėra linkę to mokytis arba jiems tai nepavyksta. Tada šie ieško mažiau atsakomybės reikalaujančių darbų, jiems prioritetu tampa vieta, tad patrauklesnis tas darbas, kuris yra arčiau namų, kelia mažiau įtampos, siūloma dirbti nepilną darbo dieną.

„Gal ir kai kuriose darbo vietose nėra galimybių ar neskiriama laiko nekvalifikuotiems žmonėms apmokyti“, – svarstė pašnekovas.

R.Karavaitienės pastebėjimu, neretai ir patys senjorai susikausto dėl savo amžiaus, o tai jiems tampa pagrindine kliūtimi greitai susirasti darbą.

„Jie taip mano, tiesiog patys yra įsitikinę, kad dėl amžiaus niekas nenorės jų įdarbinti. Bet jei žmogus turi kompetencijų, yra kvalifikuotas, kodėl gi ne? Ieškantiems darbo net patariame nerašyti savo amžiaus ar gimimo datos į CV, o susikoncentruoti į savo gebėjimus, patirtį ir įgūdžius.

Juk darbo skelbimuose nėra žymėjimo, kad jaunesni kandidatuoti gali, o vyresni – ne“, – atkreipė dėmesį įdarbinimo specialistė.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. išlaidos pensijoms, palyginti su 2020 m., padidėjo 295 mln. eurų ir sudarė 4 mlrd. eurų.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.