Kaip sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, siūlomu modeliu norima mažinti turtinę nelygybę, jis skatintų savivaldybes investuoti į savo regionų infrastruktūrą. Jo teigimu, NT mokestis turi būti progresyvus, aiškus, efektyviai administruojamas, socialiai teisingas.
NT mokestis, anot jo, turi būti vienodas visoje Lietuvoje ir progresyviai didėjantis. LB siūlymu turi būti apmokestinta turto suminė vertė, o ne atskiri objektai. Be to, LB siūlo NT tarifus visoje šalyje taikyti vienodus, kurie progresyviai didėtų, labiau apmokestinus didesnės vertės NT.
Bankas siūlo taikyti aštuonis NT apmokestinimo rėžius: nuo 0–10 tūkst. eurų vertės turtas apmokestinamas nebūtų, iki 10–25 tūkst. eurų vertės būstui būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, 25–50 tūkst. – 0,2 proc., 50–100 tūkst. – 0,3 proc., 100–150 tūkst. – 0,4 proc., 150–300 tūkst. – 0,5 proc., 300–500 tūkst. – 1 proc. tarifas. Brangesnis nei 500 tūkst. eurų turtas būtų apmokestinamas 2 proc. tarifu.
Pritaikius LB siūlomą modelį, G. Šimkaus pademonstruotu pavyzdžiu, už 60 tūkst. eurų vertės turtą kasmet reikėtų mokėti 95 eurus, 150 tūkst – 415 eurų, 300 tūkst. – 1165 eurų. Banko skaičiavimu, šis modelis generuotų 97 mln. eurų pajamų valstybės biudžetui.
Taip pat siūloma taikyti plačią mokestinę bazę, atsisakyti išimčių, tačiau kartu pritaikyti neapmokestinamąjį dydį – tai turėtų mažinti mokesčio naštą socialiai pažeidžiamiems gyventojams.
Be to, mokestį LB siūlo rinkti centralizuotai, vėliau jį paskirstant pagal objektyvius kriterijus.
„Pats mokestis, kaip ir ministerijos siūlymu, būtų skaičiuojamas ir renkamas centralizuotai, bet vėliau, atliepiant, kad mokestis skirtas savivaldybės infrastruktūros palaikymui, pagal objektyvius kriterijus būtų nukreiptas tai pačiai savivaldai“, – aiškino LB vadovas.
Banko siūlomas modelis, anot G. Šimkaus, „reikšmingai“ padėtų užtikrinti NT rinkos ir visos Lietuvos finansinį stabilumą.
LB taip pat pritaria, kad mokėtiną sumą turėtų apskaičiuoti Valstybinė mokesčių inspekcija, o turto vertės būtų perskaičiuojamos dažniau, į mokesčio bazę įtraukti ir nebaigtos statybos objektus.
„Ką visa tai duotų? Tai mažintų paskatas nekomercinį NT įsigyti investiciniais tikslais, spręstų turto nelygybės problemas, o plati mokestinė bazė (...) užtikrintų didesnes pajamas į biudžetą ir tos pajamos būtų nukreiptos būtent savivaldos objektams“, – LB pasiūlymo privalumus vardijo G. Šimkus.
Pasak G. Šimkaus, rizikos, kad dabartinis mokestis bus neefektyvus, kelia tai, kad ministerijos modelyje išskiriamas pagrindinis būstas, savivaldybėms leidžiama pasirinkti skirtingas NT verčių medianas – apmokestinti panašios vertės turtą skirtingais tarifais.
Pakomentavo Finansų ministerijos modelio trūkumus
Pasak G. Šimkaus, rizikos, kad dabartinis mokestis bus neefektyvus, kelia tai, kad ministerijos modelyje išskiriamas pagrindinis būstas, savivaldybėms leidžiama pasirinkti skirtingas NT verčių medianas – apmokestinti panašios vertės turtą skirtingais tarifais.
„NT vertės mediana nustatoma pagal atskiras savivaldybes, jos yra skirtingos atskirose savivaldybėse, o ne apmokestinama pagal visos šalies bendrą vertę. Tai reikštų, kad už tos pačios vertės NT Vilniuje ir mažesnėse regioninėse savivaldybėse būtų mokamos skirtingos sumos. Dažnai už tos pačios vertės NT objektą regioninėse savivaldybėse būtų mokama netgi ir daugiau“, – paaiškino G. Šimkus, pateikęs pavyzdį, jog pagal ministerijos siūlomą modelį 100 tūkst. vertės būstas Vilniuje galėtų kainuoti 42 eurus, Kaune 55 – eurus, o su Lenkija besiribojančiojoje Kalvarijos savivaldybėje – 90,34 euro.
Kitu pavyzdžiu LB valdybos pirmininkas paaiškino, jog ministerijos numatytais tarifais, kai kuriais atvejais už mažesnės bendros vertės, tačiau skirtingą turtą gyventojas sumokėtų mažiau nei vieną brangesnį turtą turintis asmuo.
„Jeigu asmuo turi 150 tūkst. eurų vertės butą, mokestis būtų beveik 84 eurai. Bet jeigu to asmens bendra turto vertė būtų 130 tūkst. eurų, iš jų 100 tūkst. eurų butas, o 30 tūkst. eurų vertė sodas, darant prielaidą, kad savivaldybė nustačiusi 0,3 proc. tarifą kitam NT, už 130 tūkst. vertės turtą tektų sumokėti beveik 132 eurus“, – dėstė G. Šimkus.
Jis įspėjo, kad taikant ministerijos modelį mokesčio pajamos gali būti nesurenkamos dėl politinės konkurencijos – savivaldybės taikytų žemiausią įmanomą tarifą. Be to, savivalda surinktų mažiau lėšų, kadangi regionuose vyrauja pagrindinis NT, mažiau būstų turima investicijoms.
„Tai vis tik yra mokestis rinkėjams. Politiniame procese politinė konkurencija lemtų, kad būtų konkuruojama dėl siūlomo mažesnio tarifo, kas būtų paskata, kad galiausiai turėtume daug kur pritaikytas šio pajamų mokesčio „grindis“. Antras dalykas, savivaldybėse yra mažiau investicinio turto, daugiau pagrindinio būsto. Tai vėlgi reikštų, kad regioninėse savivaldybėse pajamų surinkimas būtų mažesnis“, – teigė G. Šimkus.
ELTA primena, kad nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, pagal Finansų ministerijos siūlymą, būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.
Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.
