Nežinojo ir nieko nebegali padaryti
Artėjant pasirinkimo kaupti antroje pensijų pakopoje laikotarpio pabaigai į portalą lrytas.lt kreipėsi Ieva ir priminė savo istoriją. Ji paragino visus pasitikrinti savo „Sodros“ paskyras, kad nenutiktų tokia situacija, su kokia susidūrė ji.
Ilgą laiką dirbusi pagal individualios veiklos pažymą Ieva jau dvejus metus kaupia pinigus antroje pensijų pakopoje, tačiau, kaip sakė, pirmuosius metus apie tai nė nežinojusi.
„2021 m. gavau „Luminor“ banko laišką, kuriame buvo parašyta, kiek sukaupiau pensijai. Nesupratau, kas vyksta. Mano bankas net ne „Luminor“. Tada pirmąkart apsilankiau „Sodros“ internetinėje svetainėje ir pamačiau, kad kaupiu antroje pakopoje.
Aišku, kad tuo metu nesidomėjau pensijomis, juk dar esu jauna. Ir jokio paprasto popierinio laiško nebuvau gavusi. Jei bent tokį būtų atsiuntę ir pranešę, kad esu įtraukta į kaupimą, būčiau atsisakiusi. Net nežinau, ar iki pensijos aš išgyvensiu, tai kam kaupti. Dabar man tų pinigų tikrai labiau reikia, bet nieko nebegaliu padaryti, negaliu atsisakyti“, – piktinosi mergina.
Tačiau „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič pabrėžė, kad įtrauktiems į pensijų kaupimą gyventojams „Sodra“ siunčia net kelis priminimus į jų asmenines paskyras. Jei šie yra nurodę el. pašto adresą ar telefono numerį, informacija turėtų juos pasiekti ir šiais kanalais. O tiems, kurie pranešimų neperskaito, siunčiami registruoti laiškai tuo adresu, kuris nurodytas Gyventojų registre, tad Ieva tokį laišką turėjo gauti.
Pasak M.Kozič, į „Sodrą“ kasmet kreipiasi apie 900 žmonių, praleidusių pasirinkimo terminą ir norinčių iš kaupimo pasitraukti. Tik apie 20 proc. prašymų patenkinami.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad kalbama apie termino praleidimą, vadinasi, žmogus nematė nei asmeninėje paskyroje, nei el. paštu, nei registruotu laišku siunčiamų pranešimų, ir pirmą ar antrą mėnesį po įtraukimo pastebėjo, kad nuo atlyginimo nuskaičiuojamos įmokos.
Tada žmogus dažniausiai pagrindžia, dėl kokių priežasčių per pusmetį neperskaitė pranešimo. Pavyzdžiui, visą tą laiką gyveno užsienyje arba ilgai gulėjo ligoninėje.
Jei žmogus jau kurį laiką dalyvavo kaupime ir dėl asmeninių priežasčių norėtų pasitraukti, šiuo metu įstatymai tokios galimybės jam nenumato“, – portalui lrytas.lt komentavo ji.
„M Capital“ asmeninių finansų konsultantas Benas Pilipauskas sakė vis dar susiduriantis su klientais, kurie pasirinkimo terminą praleidžia, tačiau pats nežinantis nė vieno atvejo, kam būtų pavykę pasitraukti. Jis pripažino, kad tai padaryti – itin sudėtinga. Konsultanto teigimu, daugelį gyventojų papiktina būtent tai, kad pasirinkus ar patekus į antrąją pensijų pakopą iš jos kone niekada nebegalima išeiti.
Todėl jis savo klientus visada ragina priimti tvirtą sprendimą, nes vėliau pasitraukti iš kaupimo gali tapti neįmanoma.
Nuo pernai Estijoje leista gyventojams atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus už sutarčių nutraukimą sumokant atitinkamą mokestį. Tačiau B.Pilipauskas Lietuvai turi kitokį pasiūlymą.
„Galėtų būti suteikta galimybė ir sukurtas mechanizmas, leidžiantis sukauptus pinigus panaudoti, kai žmogui pinigų iš tiesų labai reikia. Tarkime, kritinėmis gyvenimo situacijomis, susirgus rimta liga. Juk jei 55 metų žmogus suserga sunkia liga ir gydymui reikia daug pinigų, jis tų pinigų turi, bet tie 10 ar 15 tūkst. eurų yra pensijų fonde, kuriais jis niekaip negali pasinaudoti.
Aišku, toks mechanizmas turėtų būti priimtas Seimo, bet jį sukurti ir numatyti situacijas, kada žmogus galėtų sukauptus pinigus pasiimti, sudėtinga. Lengviau padaryti bendrą tvarką visus įtraukiant“, – portalui lrytas.lt teigė B.Pilipauskas, paminėdamas, kad vis dėlto, jis tiki, jog jei būtų galima laisvai be rimtų priežasčių pasitraukti iš kaupimo, žmonės pinigus išleistų šiandienos poreikiams tenkinti, o ne savo ateitimi rūpintis.
Finansų konsultacijų bendrovės „IFuture Investments“ vadovė Renata Medvedeva praleidusiems pasirinkimo terminą pamini tai: „Kaip teisininkai sako, įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tai mūsų pinigai ir jie nėra maži, negalima apie juos negalvoti.“
Ji sureagavo ir į Ievos nuostabą, kad ši kaupia kitame, o ne savo banko investiciniame fonde.
„Sausį valstybė visus dirbančius žmones, kuriems yra iki 40 metų, padalija į penkias lygias dalis, nes licenciją dirbti su antrąja pensijų pakopa turi penkios bendrovės. Žmonės padalijami nepriklausomai nuo to, kokiuose bankuose jie turi sąskaitas, nes ši informacija yra konfidenciali. Bet žmogus turi teisę pasirinkti, kokiame fonde kaupti ir ar išvis kaupti.
Lietuvos bankas kiekvieną metų ketvirtį skelbia, kaip sekėsi visiems investiciniams fondams, kokią grąžą jie sugeneravo. Tad jau kaupiantis žmogus visada gali pasižiūrėti šias ataskaitas ir jei mato, kad kitam fondui sekasi geriau, galbūt jis mažiau konservatyvus ir jo investicinė grąža ne virš 1 proc., o apie 8 proc., tada galima perkelti antroje pakopoje kaupiamus pinigus į kitą fondą. Tai galima daryti bet kada“, – su portalu lrytas.lt kalbėjosi pašnekovė, paminėdama, kad šią informaciją galima rasti internete į paieškos lauką įvedus „Pensijų fondų veiklos rodikliai“.
Pataria atsakyti į vieną klausimą
Kalbinti finansų konsultantai pabrėžė, kad svarbiausias klausimas, į kurį reikia atsakyti, svarstant, kaupti antroje pensijų pakopoje ar ne, yra šis: ar turiu gebėjimą pinigus atidėti ir juos investuoti pats? Jeigu atsakymas „ne“, galbūt verta pasvarstyti apie fondus.
„Kuo toliau, tuo dirbantieji ant savo pečių turi išlaikyti daugiau pensinio amžiaus žmonių, nes iš surinktų mokesčių mokamos pensijos. Tad iš pirmo žvilgsnio antra pensijų pakopa gali atrodyti kaip prievarta, bet taip tik suteikiama galimybė žmonėms patiems save apsaugoti, kad senatvėje jie turėtų pinigų“, – sakė B.Pilipauskas.
Taip pat R.Medvedeva akcentavo, kad jei gyventojas sausio 1 d. buvo įtrauktas į pensijų kaupimą ir jo neatsisakė, tačiau nuo liepos 1 d. darbo neturi, vadinasi, neturi ir atlyginimo, tokiu atveju lėšos į pensijų fondus nėra atidedamos, bet sutartis nenutrūksta.
„Ta suma, kuri jau investuota, fonde sukasi ir toliau. Kai žmogus vėl susiranda darbą, atnaujinamas pinigų atidėjimas į fondus“, – paminėjo ji.
Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad pensijų kaupimo dalyviai gali pasiimti iki 12 mėn. pensijų įmokų „atostogas“. Jas galima panaudoti ištikus sudėtingai situacijai. Visgi Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka tai vadina tik žaisliuku, kuriuo bandoma žmones įtikinti kaupti ir nebijoti.
„Gerai, tuos metus pensijų fondams pinigai nuo atlyginimo bus neatidedami, bet po metų žmogaus padėtis gali nepagerėti. O gal žmogus išnaudojo tą 12 mėn. laikotarpį, bet po trejų metų jį vėl užklupo prasta padėtis šeimoje, tada atostogomis jis vėl pasinaudoti jau nebegalės“, – aiškino jis.
R.Lazutka apskritai skeptiškai žvelgia į šį kaupimą: „Tokiems konsultantams, kurie siūlo antras pensijų pakopas, reikia klientų, jie yra suinteresuoti pardavėjai, reklamuotojai. Jie nori iš klientų gauti pinigų ir užsidirbti pelno, todėl ir vilioja žmones.
Visi tokie pardavėjai Lietuvoje kuria baimės atmosferą, kad jei žmonės nedalyvaus antroje pakopoje, pinigai nuvertės. Bet galiausiai sulaukus pensinio amžiaus gauti tik 20–30 eurų prie pensijos yra mažoka.
Ir jei pensijų fondai pernai gyrėsi, kad prieaugis siekė 20–25 proc., tai dabar per pusmetį jo neliko, nes kainos pakilo ir tas prieaugis buvo suvalgytas infliacijos.“
Ekonomisto manymu, kiekvienas gyventojas pats turi spręsti, ką daryti su savo pinigais, ir paraginimų jam nereikia. Jis pripažino, kad, tiesiog laikant pinigus, šie nuvertėja, tačiau „stebuklingo vaisto nuo to nėra“, todėl kartais, renkantis tarp įvairių galimybių kaupti ir investuoti, geriau nedaryti nieko.
„Jei žmogus 20 metų taupė pinigus, sukaupė 10 tūkst. eurų ir dabar gelbėdamas juos nuo infliacijos išleido automobiliui, tai nėra geras pasirinkimas, juk automobilis greitai nuvertėja.
Gal žmonės sumąstė savo santaupas išleisti naujiems baldams, kol baldai dar labiau nepabrango. Bet kas atsitiks, jei iškris dantis? Reikės jį tvarkyti, o tai kainuoja tūkstančius. Tada nepavyks greitai parduoti baldų, kad gautų pinigų.
Galbūt žmogus turi pinigų ir, taip, jie dabar nuvertėja, bet gal po dvejų metų matysime krizę ir būstai atpigs, tada už turimus pinigus jis galės nusipirkti daugiau, nei gali dabar. Todėl sprendimas nieko nedaryti kartais gali būti net geresnis, nei kažką daryti. Bet ateitis niekam nežinoma, todėl niekas negali pasakyti, kaip reikėtų teisingai pasielgti, kitu atveju, viską žinantis žmogus jau būtų turtuolis. Gyvenime taip yra, žmonės priima sprendimus ir dalis jų laimi, dalis – pralaimi“, – portalui lrytas.lt sakė R.Lazutka.
Apsispręsti reikia iki birželio 30 d.
Iš viso šių metų pradžioje pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba sustabdytų pensijų kaupimo įmokų atnaujinimą gavo beveik 264 tūkst. gyventojų.
„Sodros“ duomenimis, birželio viduryje apie 51 tūkst. gyventojų atsisakė kaupimo, o 4,5 tūkst. savo iniciatyva sudarė sutartis, nors šiemet į kaupimą įtraukti nebuvo.
Likę įtrauktieji dėl pensijų kaupimo gali apsispręsti iki birželio 30 d. Jei iki tos dienos asmuo veiksmų nesiims, nuo liepos 1 d. pradės kaupti „Sodros“ atsitiktiniu būdu parinktame pensijų fonde.
Šiemet „Sodros“ pranešimus gavę dar 2019 m. neterminuotai sustabdę pensijų kaupimą gyventojai dėl įmokų atnaujinimo taip pat turi apsispręsti iki liepos 1 d. Jų iki 2019 m. sukauptos lėšos liko pensijų fonduose ir toliau buvo investuojamos, tačiau 2019 m. šie žmonės sustabdė naujų įmokų pervedimą ir įmokos nuo jų atlyginimų nebebuvo pervedamos į pensijų fondus. Tokių žmonių yra beveik 175 tūkst.
Įstatymas numato, kad, atsisakius įmokų pervedimo atnaujinimo šiais metais, ši procedūra bus kartojama dar du kartus kas trejus metus, nepriklausomai nuo įmokas sustabdžiusio asmens amžiaus.
Iki birželio vidurio apie 121 tūkst. žmonių atsisakė sustabdytų įmokų atnaujinimo, o 1,2 tūkst. savarankiškai atnaujino įmokų mokėjimą.
