Birželio pabaigoje skelbta išankstinė metinė infliacija buvo 20,5 proc., o mėnesio – 2,2 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių paslaugų, dujų, daržovių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, aliejaus ir riebalų kainų padidėjimas bei drabužių, informacijos apdorojimo įrenginių kainų sumažėjimas.
Mėnesio kainų pokytį daugiausia lėmė degalų ir tepalų, šilumos energijos, pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų kainų padidėjimas bei avalynės, daržovių, drabužių kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 24,7 proc., paslaugų – 12,1 proc., per mėnesį – atitinkamai 2,7 ir 1,4 proc.
Birželį, palyginti su geguže, transporto prekių ir paslaugų kainos padidėjo 7 proc.: keleivių vežimas jūra ir vidaus vandenimis brango 26,7 proc., geležinkeliais – 16,5 proc., lėktuvais – 13,1 proc., benzinas brango 13,3 proc., dyzelinas – 9,3 proc., suskystintos automobilinių dujos – 6,7 proc., automobiliai – 3,4 proc.
Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos per mėnesį padidėjo 2,6 proc. Iš šviežių vaisių ir daržovių daugiausia padidėjo burokėlių, saldžiųjų paprikų, greipfrutų, morkų, šilauogių kainos, bet sumažėjo gūžinių salotų, agurkų, pomidorų, avokadų, baltagūžių kopūstų kainos.
Taip pat pabrango traškučiai, kava, kefyras ir rūgpienis, varškės sūris, fermentinis sūris, bet atpigo šviežios ar atšaldytos jūros gėrybės, alyvuogių aliejus.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos padidėjo 2,8 proc.: skystojo kuro (15,7 proc.), šilumos energijos (8,6 proc.), suskystintų dujų maistui gaminti (7,1 proc.), būsto nuomos mokesčių (2,6 proc.), gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui (2 proc.).
Dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 1,1 proc.: avalynė atpigo 2,8 proc., drabužiai – 0,5 proc.
Infliaciją rudenį mažins auganti recesijos baimė ir aukšta palyginamoji bazė
Metinei infliacijai birželį pasiekus 21 proc., didelis kainų augimas Lietuvoje antroje metų pusėje ims slūgti dėl mažėjančio vartojimo ir recesijos baimės, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, jog antrojo pusmečio pradžioje infliacija dar didės, o rudeniop ji turėtų pradėti mažėti dėl aukštos palyginamosios bazės.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad metinė infliacija turėtų mažėti jau nuo liepos–rugpjūčio.
Anot N.Mačiulio, antrąjį šių metų pusmetį recesijos baimė gali lemti mažėjančią paklausą, o dėl to mažės ir infliacija.
„Galvos skausmą dėl infliacijos pakeis migrena dėl recesijos“, – BNS pirmadienį sakė N.Mačiulis.
Pasak jo, dėl recesijos baimės žaliavų rinkose jau pastebimas kainų mažėjimas, o galutinis vartotojas tai turėtų pajusti po kelių mėnesių.
„Turbūt reikia pasakyti, kad pikas yra netoli, jį labai aiškiai signalizuoja žaliavų rinkos, atslūgusios naftos kainos, labai atpigę metalai, netgi maistinės žaliavos, kurių trūkumo problema išlieka. Po mėnesio kito tai turėtų atsispindėti galutinėse vartojimo kainose, degalų kainos jau nukrito nuo piko, kuris buvo pasiektas praėjusį mėnesį“, – kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas.
Jo teigimu, infliacija įsibėgėja daugelyje šalių, ne tik Lietuvoje – visose Baltijos šalyse ji viršija 20 proc., panašios tendencijos stebimos Lenkijoje, kitose euro zonos šalyse, tačiau padėtis Baltijos šalyse išsiskiria dėl sparčiau augančių atlyginimų ir vartotojams perkeliamų sąnaudų.
„Baltijos šalys išsiskiria tuo, kad turi gana stiprų vidinį veiksnį – sparčiai augančius atlyginimus, kurie prisideda prie visų kitų sąnaudų augimo ir šiame kontekste daugelis įmonių neturi galimybių arba nemato poreikio tų sąnaudų neperkelti galutiniam vartotojui, kadangi paklausa išlieka stipri ir neatslūgo netgi didinant kainas, dėl to ir matėme didesnę infliaciją nei kitose šalyse“, – sakė N.Mačiulis.
I.Genytė-Pikčienė teigia, jog nors kainų augimas pranoksta lūkesčius, iki rudens infliacija, tikėtina, dar didės.
„Taip, tas galutinis birželio rezultatas pranoko pirminį vertinimą ir yra itin aukštas, nes vasaros pradžioje tradiciškai pradėdavo veikti įvairūs sezoniškumai, tačiau, deja, liepą, ypač atsižvelgiant į reguliuojamų paslaugų – elektros ir dujų – brangimą, infliacija, panašu, toliau augs“, – BNS pirmadienį sakė „INVL Asset Management“ ekonomistė.
„Vis dėlto rudeniop turėtų pradėti veikti vadinamoji palyginamoji bazė, todėl bent statistiškai infliacijos dydžiai nebeturėtų taip gąsdinti“, – pridūrė ji.
N.Mačiulio teigimu, paklausą mažins ne tik infliacija ir recesijos baimė, bet ir brangstantys pinigai bei kitos priežastys.
„Pavyzdžiui, daugelio žaliavų kainos, transportavimo kaštai mažėja dėl to, kad vis stiprėja recesijos baimė. Pati infliacija, didėjanti pinigų kaina, kitos priežastys lems antrąjį šių metų pusmetį, kitais metais gerokai silpnesnę pasaulinę paklausą įvairiausioms prekėms ir gali net ir sukelti recesiją, dėl to nebus priežasčių sparčiam kainų augimui – kas ir buvo prognozuota prieš kelis mėnesius“, – sakė ekonomistas.
I.Genytė-Pikčienė maisto žaliavų rinkoje taip pat mato teigiamų pokyčių, tačiau galutinės maisto produktų kainos priklausys nuo orų, grūdų derliaus ir karo Ukrainoje.
„Birželį ir liepos pradžioje žaliavų rinkoje stebėtas tam tikras koregavimasis mažėjimo linkme, tiek kalbant apie aliejų, tiek apie grūdų kainas, tačiau dabartinis momentas žemės ūkio produktų žaliavų rinkoje yra ganėtinai spekuliatyvus, nes naujasis derlius dar tik pakeliui, todėl galutines maisto produktų kainas nustatys orai ir greičiausiai karas Ukrainoje“, – sakė ekonomistė.
Liepą infliacija gali šoktelti iki 23 proc.
SEB banko ekonomisto T.Povilausko teigimu, birželio metinę infliaciją labiausiai lėmė degalų bei maisto kainos.
„Degalų kainų didėjimas buvo labai stiprus birželį – pamename, koks buvo tiek benzino, tiek dyzelino kainų šuolis. Transporto paslaugų ir prekių grupės kainų pokytis per birželį buvo labai didelis, turbūt toks paskutinį kartą buvo kovo mėnesį prasidėjus karui“, – BNS sakė T.Povilauskas.
„Antras veiksnys yra vėlgi tas pats – maisto kainos“, – pridūrė jis.
Ekonomistas prognozuoja, jog liepą metinė infliacija turėtų svyruoti tarp 21,5 proc. ir daugiau nei 23 proc., tačiau tikslus rodiklis priklausys nuo degalų kainų bei kaip bus į infliaciją bus įskaičiuotos elektros kainos.
„Matome, kaip svyruoja degalų kainos, ypač didmeninėse rinkose. Vieną dieną jos pakrenta stipriai, tai vėl pakyla. Mažmeninėse rinkose nėra tokio svyravimo, bet vis tiek degalų kainos yra mažesnės nei birželio pabaigoje“, – teigė T.Povilauskas.
„Kitas nežinomasis – Statistikos departamentas dar neturi aiškaus atsakymo, kaip jie skaičiuos elektros kainų infliaciją už liepą – ar ims padidėjimą prieš subsidiją, ar po valstybės subsidijos“, – pridūrė jis.
T.Povilauskas prognozuoja, kad nuo liepos metinė infliacija turėtų mažėti, nors rugpjūtį ji vis tiek bus panaši.
Metinė infliacija birželį siekė 21 proc., o per mėnesį prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,3 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Valstybės kontrolė: kovojant su infliacija, reikėtų vengti perteklinį vartojimą skatinančių priemonių
Priimti atsakingus sprendimus, kad valdžios sektoriaus deficitą didinančios priemonės neprisidėtų prie valstybės skolos augimo, ragina Valstybės kontrolė, įvertinusi birželio 30 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų.
Lietuvos ūkio raida 2022 m. pirmąjį ketvirtį buvo sparti, tačiau numatoma, kad antroji metų pusė šalies ekonomikos plėtrai nebus tokia palanki. Finansų ministerija šiemet projektuoja 1,6 proc. šalies realiojo BVP augimą. Numatoma, kad labiausiai bus paveikta Lietuvos tarptautinė prekyba, tačiau ekonomikos augimą palaikys namų ūkių vartojimo išlaidos ir investicijos.
Pirmojo metų ketvirčio pabaigoje stebimi Lietuvos prekių eksporto struktūros pokyčiai. Kovą, lyginant su vasariu, prekių eksporto į Rusiją ir Baltarusiją dalis smuko daugiau nei trečdaliu, o į Europos Sąjungos (ES) šalis reikšmingai išaugo. Projektuojama, kad 2023 m. šalies realusis BVP paspartės iki 2,1 proc.
„Projektuojant aukštą infliaciją, auga spaudimas priimti papildomas į visus gyventojus orientuotas priemones, tokias kaip mokesčių mažinimas ar įvairios kompensacijos. Tarptautinės organizacijos rekomenduoja tikslingą paramą, nukreiptą į labiausiai pažeidžiamus asmenis, ir įspėja, kad vidaus paklausos skatinimas apsunkina Europos centrinio banko siekį suvaldyti infliaciją.
Atsižvelgiant į neigiamą rizikų balansą, sprendimai turi būti priimami ypač atsakingai, nes valdžios sektoriaus deficitą didinančios priemonės gali prisidėti prie valstybės skolos augimo“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovski.
Lietuvos ir pasaulio ekonomikos perspektyvas temdo įtempta geopolitinė situacija. Neapibrėžtumas, susijęs su tolesne Rusijos karo Ukrainoje eiga, nemažėja. ES naujų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paskelbimas ir atitinkamai galimos šių valstybių atsakomosios priemonės gali lemti spartesnį energijos išteklių ir žaliavų kainų augimą.
Išlieka ilgesnės tiekimo grandinių trikdžių trukmės rizika, prie kurios prisideda Kinijos taikomi ribojimai, skirti COVID-19 pandemijos valdymui. Tai veikia nuo Kinijoje gaminamų komponentų itin priklausomą Vokietijos, pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės, pramonę.
Ekonominės situacijos neapibrėžtumas, augančios kainos ir palūkanų normos atsispindi prastėjančiuose euro zonos verslo ir gyventojų lūkesčiuose. Be to, išlieka iššūkiai, susiję su tolesniu pandemijos valdymu.
Šios rizikos gali kelti iššūkių ekonominei raidai tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse šalies prekybos partnerėse, teigia Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė. Jos vertinimu, Lietuvos ekonomika 2022 m. bus arti savo potencialo.
