Nors palūkanų didinimas kai kuriems kirs per kišenę, ekonomistai sako įžvelgiantys ir teigiamą pusę – bankuose indėlius turintys gyventojai taip pat pradės gauti palūkanas, kurių ilgą laiką negavo.
Norintiems įsigyti būstą su paskola nuo šiol tai padaryti gali būti kur kas sudėtingiau. ECB pirmą kartą per 11 metų priėmė sprendimą 0,5 proc. punkto padidinti bazines palūkanų normas, todėl visiems, turintiems paskolas, nuo šiol bankams teks sumokėti daugiau.
„Visos paskolos, kurias turi žmonės, pabrangs. Jautriausios – būsto paskolos, nes jos ilgalaikės. Brangs net ir vartotojiškos paskolos, kurios paimtos trumpajam periodui – metams, dvejiems, penkeriems, nes jos pririštos prie EURIBOR, kuris paskutiniu metu linkęs augti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.
Didėjančios palūkanos daro įtaką ir EURIBOR – rodikliui, pagal kurį gyventojams skaičiuojamos būsto paskolų palūkanos. Ekonomistai skaičiuoja, kad turint 100 tūkst. paskolą būstui ji per metus pabrangs daugmaž 500 eurų arba 48 eurais kas mėnesį. Ekonomistai prognozuoja, kad paskolos artimiausiu metu dar brangs.
„ECB yra labai tvirtai pasiryžę infliaciją euro zonoje vidutiniu laikotarpiu sugrąžinti į 2 proc. lygį. Suprantant, kad šiuo metu infliacija labai aukšta, suprantant tą sunkumą, kurį patiria žmonės“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Šiuo metu finansų rinkose yra lūkestis, kad metų pabaigoje EURIBOR sieks 1,5 proc. Dabar jis buvo 0. Nesunku suskaičiuoti, kad 100 tūkst. eurų paskolą turinčiai šeimai būsto paskolos įmoka padidėja daugiau nei 100 eurų. Vidutines pajamas gaunančioms šeimoms tai yra reikšmingas pokytis“, – komentavo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot nekilnojamojo turto analitiko, būstų kainos jau pasiekė piką, o palūkanų didinimas turėtų prislopinti perteklinio nekilnojamojo turto pirkimą.
„Palūkanų kėlimas turėtų veikti kaip vėsinantis faktorius, bet mes turime 2008-ųjų pavyzdį, kai palūkanos už bankų paskolas buvo 4–5 proc. Nepaisant to žmonės labai aktyviai pirko nekilnojamąjį turtą“, – kalbėjo nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ECB palūkanų normas didina siekdamas prislopinti infliaciją. Jie taip pat pabrėžia, kad palūkanos, siekiančios 2–3 proc., įprastomis sąlygomis rodo ekonominį stabilumą.
„Reikia nepamiršti, kad tos palūkanos mažėjo ne dėl to, kad kažkas norėjo kažkam pagerinti gyvenimą, bet dėl to, kad jis buvo nepakankamai geras, todėl skatino ekonomiką“, – sakė M.Dubnikovas.
Anot N.Mačiulio, palūkanų normų kilimas yra tik vienas iš instrumentų, kurio slopinama paklausa, bet dabar jau ir pati infliacija slopina paklausą, nes visose euro zonos valstybėse kainos didėja sparčiau nei atlyginimai. Šiame kontekste gyventojų perkamoji galia mažėja. Tikėtina, kad infliacijos pikas bus pasiektas šią vasarą ir jau rudenį matysime ją atslūgstant.
Finansų ekspertai sako – Lietuvoje žmonių sprendimai dažnu atveju yra daromi emociškai, todėl dabar imant paskolą itin svarbu apskaičiuoti savo finansus ir turėti finansinę pagalvę.
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas Marius Jansonas pataria: jeigu turit mažamečių vaikų ir paskolą, reikia turėti sukaupus keturių mėnesių atlyginimų rezervą. Jeigu nėra vaikų ar didelių įsipareigojimų – dviejų ar trijų mėnesius.
Nors žmonės bankams turės mokėti daugiau, ekonomistai įžvelgia ir gerąją palūkanų didinimo pusę – žmonės, turintys indėlius bankuose, taip pat pradės gauti palūkanas, kurių jau eilę metų nebuvo.
