Žinutė laikantiems pinigus indėliuose: atsakė, kada vėl pradėsite uždirbti iš savo santaupų

Europos Centriniam Bankui (ECB) pakėlus bazines palūkanų normas pinigus indėliuose laikantys gyventojai trina rankomis – ilgainiui jie vėl turėtų gauti didesnes palūkanas, kurios ilgą laiką buvo itin žemos ar nulinės. Visgi kol kas didieji bankai pokyčių nežada.

Anot M.Dubnikovo, šiemet ryškesnių pokyčių galbūt dar neišvysime, bet kitąmet palūkanos jau gali siekti 1 proc.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Anot M.Dubnikovo, šiemet ryškesnių pokyčių galbūt dar neišvysime, bet kitąmet palūkanos jau gali siekti 1 proc.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Anot M.Dubnikovo, šiemet ryškesnių pokyčių galbūt dar neišvysime, bet kitąmet palūkanos jau gali siekti 1 proc.<br>T.Bauro nuotr.
Anot M.Dubnikovo, šiemet ryškesnių pokyčių galbūt dar neišvysime, bet kitąmet palūkanos jau gali siekti 1 proc.<br>T.Bauro nuotr.
Anot M.Dubnikovo, šiemet ryškesnių pokyčių galbūt dar neišvysime, bet kitąmet palūkanos jau gali siekti 1 proc.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Anot M.Dubnikovo, šiemet ryškesnių pokyčių galbūt dar neišvysime, bet kitąmet palūkanos jau gali siekti 1 proc.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
E.Čipkutė.<br>Bendrovės nuotr.
E.Čipkutė.<br>Bendrovės nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jul 27, 2022, 7:16 PM, atnaujinta Jul 28, 2022, 6:49 AM

Didinti dar nežada, nes neturi poreikio

„Nuolat stebime likvidumo situaciją rinkoje, ECB vykdomą pinigų politiką, investuotojų lūkesčius pinigų ir kapitalo rinkose. Pagal tai atitinkamai vertinsime ir svarstysime galimus palūkanų normų už indėlius pokyčius“, – portalui lrytas.lt nurodė SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė.

Šiaulių bankas nurodo, kad, ECB pakėlus bazines palūkanų normas, ėmėsi vertinti situaciją ir galimybes, tačiau kol kas sprendimų neturi.

„Kol kas ECB bazinės normos vis dar nėra teigiamos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu situacija yra itin dinamiška ir gali greitai kisti, sudėtinga prognozuoti artimiausio laiko galimus pokyčius“, – komentavo „Luminor“ atstovė žiniasklaidai Indrė Baltrušaitienė.

Tuo metu „Swedbank“ nurodė, kad bazinių palūkanų normų kėlimas „gali ir vėl priminti, kad indėliai gali generuoti grąžą“.

Kodėl bankai dar nesiėmė pokyčių ir palūkanų už indėlius nekelia? Pasak „INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, bazinės palūkanų normos yra atspirtis visiems finansiniams instrumentams, tad ilgainiui turėtume išvysti augančias indėlių palūkanas.

„Bet sunku nuspėti, kada tai atsitiks, nes neaišku, kiek ECB dar kels bazines palūkanų normas, kokio masto bus pinigų politikos griežtinimas, daug kas priklauso ir nuo pačių bankų“, – portalui lrytas.lt sakė ji.

Tačiau, ekonomisto Mariaus Dubnikovo teigimu, būtų naivu tikėtis, kad pakilus bazinėms palūkanų normoms tą pačią akimirką turėtų išaugti ir indėlių palūkanos, nes jos labiau priklauso nuo pasiūlos ir paklausos.

„ECB veiksmai buvo kaip nuoroda, kad pigių ar nemokamų pinigų periodas pasibaigė ir indėliai pradės duoti palūkanas, bet reikšmingesnes palūkanas pamatysime tik 2023–2024 m. Nebent įvyks dar kas nors, ko nematome. Pastarieji metai parodė, kad daug ko nuspėti negalime“ – nurodė jis.

Tam pritaria ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė. Ji taip pat neigia, kad ECB padidinus bazines palūkanų normas 0,5 proc. tiek pat turėtų išaugti ir palūkanos už terminuotus indėlius.

„Po pandemijos smarkiai išaugo indėlių kiekis mūsų sistemoje, apie 30 proc. per visą pandemiją. Kitaip sakant, mūsų finansų sistemoje yra perteklinis likvidumas, pinigų yra per daug, todėl didesniems rinkos dalyviams nėra poreikio prisitraukti indėlių. Tai yra pagrindinis veiksnys, kuris nulems kada ir kokia apimtimi visoje rinkoje palūkanos už indėlius augs.

Ir jeigu vertintume ne tik kelis bankus, o visą rinką, matytume, kad už terminuotus indėlius kredito įstaigos jau moka šiek tiek palūkanų. Kuo mažesnė įstaiga, tarkime, kredito unija, tuo ji moka šiek tiek daugiau palūkanų“, – LRT radijui sakė E.Čipkutė.

Anot M.Dubnikovo, šiemet ryškesnių pokyčių galbūt dar neišvysime, bet kitąmet palūkanos jau gali siekti 1 proc., o, ar skaičius augs, laikas parodys.

„Teigiamos palūkanos artės prie infliacijos lygio, nes palūkanos už indėlius augs, o infliacija po truputį mažės.

Lietuviai dažnai perspektyvas vertina atsižvelgdami tik į vienerius metus. Žinoma, dabar turime 21 proc. infliaciją, ji – didžiulė, bet jei pasižiūrėtume į ilgesnį laikotarpį, infliacijos vidurkis siektų 2,5–3 proc.“ – portalui lrytas.lt suskaičiavo jis.

Kur dėti pinigus?

Norintiems apsaugoti savo pinigus nuo infliacijos indėlis nėra pati tinkamiausia finansinė priemonė, nes, kaip sakė M.Dubnikovas, istoriškai indėlių palūkanos yra žemesnės nei infliacijos skaičiai.

Ekonomistas patikino, kad, jei nekilnojamasis turtas (NT) renovuojamas, infliacija tikrai padengiama, jei NT perkamas ir jame gyvenama, infliacija pilnai arba iš dalies padengiama.

Dar vienas pasirinkimas – investicijos į akcijas ir obligacijas.

„Šiandien Lietuvai galime paskolinti dešimčiai metų už 3 proc. palūkanas ir taip įveikti infliaciją.

Vienas geresnių pavyzdžių – per praėjusią krizę Dalia Grybauskaitė parodė pasitikėjimą valstybe ir paskolino Lietuvai pinigų nusipirkdama obligacijas pačiu sudėtingiausiu metu. Ji gavo ir metinės grąžos, ir prisidėjo prie kovos su infliacija“, – priminė ekonomistas.

M.Dubnikovas patarė nusiraminti, kad neskaudėtų galvos nuo svarstymų, ką daryti su pinigais, ir nebūtų priimami skuboti sprendimai. Ekspertas priminė, kad infliacijos periodai dažniausia būna trumpi – trunka vienerius ar dvejus metus, o vėliau situacija susitvarko.

Liepos 21 d. ECB pirmą kartą po 11 metų padidino bazines palūkanų normas 0,5 proc. punkto. Manoma, kad šiemet jos bus keliamos dar du kartus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.