Įvertinus vartojimo kainų pasikeitimą, vartojimo apimtis, palyginti su 2016 m., padidėjo 27,7 proc., remdamasis išankstiniais Namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo išankstiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.
Pasak departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos Ingos Masiulaitytės-Šukevič, namų ūkių pajamos per penkerius metus didėjo 71 proc.
„Tai yra žymiai daugiau negu vartojimo išlaidos. Galima sakyti, kad namų ūkiai galėjo turėti galimybę atidėti tas lėšas taupymui, investavimui“, – žurnalistams penktadienį sakė I. Masiulaitytė-Šukevič.
Pasak Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentės Jekaterinos Navickės, žiūrint į statistinius rodiklius, galima teigti, jog 2016–2021 m. žmonių gyvenimas gerėjo.
„Žiūrint į turimą statistiką ir duomenis galima būtų atsakyti, kad tarp 2016 ir 2021 metų gyvenimas gerėjo. Kainos auga ženkliai mažiau negu vartojimas, pajamos (...) didėjo apie 70 proc., tai net atmetus infliaciją, tai buvo daugiau negu išlaidų augimas“, – teigė J. Navickė.
Didžiausią vartojimo išlaidų dalį gyventojai pernai skyrė maistui ir nealkoholiniams gėrimams (30 proc.), būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitoms kuro rūšims (15,3 proc.), bei transportui (12 proc.).
Pasak J. Navickės, pagal maistui tenkančias išlaidas, lietuviai beveik dukart lenkia Europos Sąjungos vidurkį.
„30 proc. maistui tai yra daug, tikrai labai didelė dalis. (...) Pagal ankstesnius duomenis, europiečiai vidutiniškai išleidžia apie 16 proc. maistui. Tai mes išleidžiame beveik dvigubai tiek. Tai yra labai ženkli žmonių išlaidų ir, matyt, pajamų dalis“, – teigė J. Navickė.
„Yra toks matas – Engelio koeficientas. Laikoma, kad jeigu žmogus maistui išleidžia 50 proc. savo pajamų, jis skursta. Tai ta mūsų dalis yra ne taip toli. (...) Bet kokie kainų pokyčiai žmonių yra labai jautriai priimami“, – sakė VU docentė.
Pasak J. Navickės, maistui, transportui ir būstui skiriant didžiąją dalį išlaidų, mažiau pinigų lieka kitiems poreikiams.
„Tos būtinos išlaidos – maistui, transportui, būstui – sudaro didžiąją dalį ir tada žmogui reikia rinktis, ar išleisti švietimui, ar sveikatai, ar kultūrai, ar išeiti į kavinę. Tokie pasirinkimai yra labai sunkūs“, – teigė J. Navickė.
Pernai, palyginti su 2016 m., labiausiai padidėjo gyventojų vartojimo išlaidos transportui (69,4 proc.) bei restoranams ir viešbučiams (2,3 karto), mažiausiai jos augo alkoholiniams gėrimams ir tabakui (8 proc.) bei poilsiui ir kultūrai (12,2 proc.).
Miesto gyventojų vidutinės vartojimo išlaidos vienam asmeniui per mėnesį pernai siekė 461 eurą, kaimo – 393 eurų.
Namų ūkių biudžetų statistinis tyrimas atliktas 2021 m. gegužę–2022m. balandį, jame dalyvavo 4334 namų ūkiai.
