Lietuvoje daugėja padirbtų eurų: paaiškino, kaip juos atpažinti ir ką daryti tokį radus piniginėje

Padirbtų pinigų daugėja, tad grynuosius naudojantys gyventojai turi būti itin atidūs. Ekspertė „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasidalijo patarimais, kaip atpažinti padirbtus eurų banknotus ir monetas.

Padirbtų pinigų daugėja, tad grynuosius naudojantys gyventojai turi būti itin atidūs.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Padirbtų pinigų daugėja, tad grynuosius naudojantys gyventojai turi būti itin atidūs.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Padirbtų pinigų daugėja, tad grynuosius naudojantys gyventojai turi būti itin atidūs.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Padirbtų pinigų daugėja, tad grynuosius naudojantys gyventojai turi būti itin atidūs.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Padirbtų pinigų daugėja, tad grynuosius naudojantys gyventojai turi būti itin atidūs.<br>D.Umbraso nuotr.
Padirbtų pinigų daugėja, tad grynuosius naudojantys gyventojai turi būti itin atidūs.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 6, 2022, 1:57 PM

Lietuvos banko (LB) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje rasta 5 proc. daugiau suklastotų eurų banknotų ir 3 kartus daugiau monetų nei pernai tuo pačiu metu, tačiau šis skaičius nesiekia 2020 m. rodiklio.

Per sausį–birželį Lietuvos banke ištirti ir iš apyvartos išimti 558 vienetai padirbtų eurų: 449 banknotai ir 109 monetos.

Padirbtų pinigų vertė sudarė 35 tūkst. eurų, iš jų monetomis – 200 eurų.

Daugiausia aptinkama suklastotų 50 eurų nominalo banknotų, jie sudarė pusę visų padirbinių. 

Taip pat dažnai padirbamos 2 eurų vertės monetos, rečiau – 1 euro ir 50 centų. Dažnai bandoma imituoti Vokietijos, Italijos ar Prancūzijos monetas.

Anot LB specialistų, mažėja akivaizdžiai padirbtų eurų banknotų, vadinamųjų filmų pinigų, tačiau jie vis dar sudaro apie 30 proc. pastarąjį pusmetį gautų padirbtų banknotų. Vis dėlto, pasak Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertės Ievos Vanskevičės, neatidesni gyventojai patiki ir tokiomis klastotėmis.

Pinigus tikrinti raginama juos apčiuopiant, žvelgiant ir pakreipiant.

„Eurų banknotai yra gaminami iš medvilnės pluošto, todėl apčiuopiant banknotą turime aiškiai pajusti, kad jis skiriasi, kad jis – popierinis.

Liečiant tikrą banknotą turėtume taip pat jausti iškilusius architektūrinius elementus, banknoto šone yra silpnaregiams skirti brūkšneliai, kurie taip pat iškilūs.

Jeigu pakreipsime banknotą, pasikeis nominalo skaičiaus spalva, taip pat blizgi juostelė spindės vaivorykštės spalvomis.

O pakėlus prieš šviesą turime matyti vandens ženklą, apsauginį siūlelį, langelį su Europos portretu.

Monetas taip pat galima patikrinti. Apčiuopiant turi jaustis dizaino elementai ir nominalo skaičius, monetoje esantis žemėlapis turi būti iškilęs, o pačios monetos briauna – aiški ir tolygi. Taip pat briaunoje turi būti užrašai, priklausomai nuo to, kokios tai šalies moneta“, – aiškino I.Vanskevičė.

Gyventojai, piniginėje aptikę įtartiną banknotą ar monetą, gali jį atnešti į LB kasas Vilniuje arba Kaune, kuriose pinigai yra tiriami. Kaip teigė I.Vanskevičė, jeigu paaiškėja, kad pinigas nėra padirbtas, žmogui yra kompensuojama jo vertė, o jei padirbtas – LB ekspertai kreipiasi į policiją, kuri atlieka tolesnį tyrimą.

Europos centrinio banko duomenimis, šiemet pirmąjį pusmetį euro zonoje iš viso rasta 178 tūkst. padirbtų banknotų. Daugiausia – 20 ir 50 eurų nominalų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.