Šimpa infliacijos dantys – ėmė pigti degalai: rudenį galėsime atsikvėpti

Metinė infliacija prasidėjus rudeniui turėtų sumažėti. Jei nebus netikėtų sukrėtimų, pingančios žaliavos – nafta ir metalai, tikėtina, ateityje jai darys mažesnį spaudimą.

Šimpa infliacijos dantys.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Šimpa infliacijos dantys.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Šimpa infliacijos dantys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šimpa infliacijos dantys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 11, 2022, 6:17 AM

Statistikos duomenys kol kas nepersiuvo infliacijos suknelės į mažesnį dydį – liepą metinė infliacija sudarė 21,6 proc. ir, palyginti su birželio mėnesiu, padidėjo 0,6 proc. punkto. Tai yra mažiausias metinės infliacijos padidėjimas nuo praėjusių metų rugsėjo.

Maistas. Pasak Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniosios ekonomistės Lauros Mociūnaitės, infliaciją vis dar kursto sparčiau brangęs maistas, kuris sudaro apie penktadalį vartotojų krepšelio.

Tad maisto kainų pokytis turi santykinai didelę įtaką bendram jos rodikliui.

„Liepą maisto prekės buvo beveik trečdaliu brangesnės nei prieš metus. Itin sparčiai kilo pieno produktų ir aliejaus bei kitų riebalų kainos – atitinkamai 44 ir 43 proc. jie buvo brangesni nei prieš metus“, – priminė L.Mociūnaitė.

Maisto kainas kelia šių prekių savikainą didinantys veiksniai – padidėjusios energijos, trąšų ir pašarų kainos, kylantis darbo užmokestis.

Anot ekonomistės, numatoma, kad veikiamos šių veiksnių maisto kainos dar kils, o jų augimo apimtis priklausys nuo šių metų derliaus kiekio ir kokybės.

Elektra ir dujos. Vien per liepą elektros kainos vidutiniškai padidėjo 43 proc. ir buvo beveik 60 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Padidinus gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams brango ir gamtinės dujos. Jų kaina liepą, palyginti su birželiu, ūgtelėjo penktadaliu ir buvo 65 proc. didesnė nei pernykštę liepą.

Degalai. Liepos mėnesį „Brent“ rūšies naftos kainai sumažėjus iki 105 JAV dolerių už barelį, degalų kainos, palyginti su birželiu, nukrito 6 proc., bet buvo 49 proc. didesnės nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.

„Šis degalų kainų sumažėjimas iš esmės nusvėrė elektros ir dujų kainų padidėjimo įtaką infliacijai, nes degalų užimama dalis vartojimo krepšelyje sudaro apie 6,4 proc. ir viršija elektrai (2,3 proc.) bei dujoms (1,2 proc.) skiriamą išlaidų dalį.

Žvelgiant į ateitį daugiausia iššūkių energijos kainoms ir apskritai energetikos sektoriui kelia dėl Rusijos apriboto dujų tiekimo Europai kylančios dujų kainos rinkoje ir tvyranti rizika dėl dar didesnio tiekimo apribojimo ateityje“, – teigė L.Mociūnaitė.

Anot L.Mociūnaitės, nors dujų kainos kopia rekordinių aukštumų link, daugelio kitų žaliavų kainos pastaruoju metu mažėja rinkoms baiminantis recesijos ir dėl jos galimai sumažėsiančios žaliavų paklausos.

Tai padarė poveikį naftos bei pagrindinių metalų kainoms.

Šiuo metu „Brent“ rūšies naftos kaina svyruoja apie 95 JAV dolerius už barelį, o, pavyzdžiui, aliuminio kainos, palyginti su karo pradžioje pasiektu pakilimu, yra sumažėjusios maždaug trečdaliu, vario – ketvirtadaliu.

„Kainų augimą lėtinti turėtų ir mažėjančio ekonomikos aktyvumo ženklai, nes perkelti savikainos padidėjimą į galutinio vartojimo prekių ir paslaugų kainas gamintojams ir prekybininkams bus sunkiau“, – sakė ekonomistė.

Vis dėlto neapibrėžtumas šiuo metu itin didelis, žaliavų kainos labai nepastovios.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.