„Gal bankai, kaip ir daugelis šiuo metu, stengiasi pasinaudoti krizinėmis situacijomis – augančia infliacija, karu Ukrainoje. O priežiūros institucija – Lietuvos bankas – gali būti, kad snaudžia, kai turėtų aktyviai stebėti, prižiūrėti, ar tikrai lietuviai nėra skriaudžiami“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė Socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė.
„Lietuvos bankas turi tai prižiūrėti. Jie patys nėra įsitikinę, kad tai, kas vyksta, yra teisinga“, – pridūrė ir socialdemokratas Algirdas Sysas.
Tačiau Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus patikino, jog bankai, nustatydami kainodarą, neturi jos suderinti su LB.
„Turi tai suderinti su klientais, informuodami juos apie mokėjimo paslaugų sąlygų pakeitimus mažiausiai prieš 60 dienų“, – komentavo jis.
Bankai praneša, kad didės ne tik bazinio paslaugų krepšelio kaina. Kai kurios paslaugos, pavyzdžiui, mokėjimo kortelės siuntimas, kodų generatoriaus išdavimas, gali brangti net kelis kartus.
Vartotojų atstovai įžvelgia bankų naudojimąsi padėtimi, nes šalyje trūksta konkurencijos.
„Tai uždara, mažai kam prieinama rinka, kurioje veikia keletas didelių žaidėjų. Klientai neturi pasirinkimo, o bankų paslaugos jiems yra būtinos.
Čia yra susiklosčiusios idealios sąlygos įkainiams kelti tiek, kiek tik norima, nes vis tiek žinoma, kad klientai niekur nepabėgs“, – kalbėjo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.
Vis dėlto LB pabrėžia, kad konkurencijos šalyje netrūksta, o pagrindinės bankų paslaugos – prieinamos visiems.
Šiuo metu bazinio paslaugų krepšelio kaina siekia maždaug 1,5 euro per mėnesį, o nepasiturintiems gyventojams – 72 centus.
Anot G. Šimkaus, Lietuvoje veikiantys bankai per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo apie 180 mln. eurų pelno. Pernai Lietuvos bankų sektorius, neaudituotais duomenimis, uždirbo 329 mln. eurų.
