Laukia neeilinis šildymo sezonas: brangsta ne tik dujos, bet ir biokuras, todėl susimokėti už šildymą teks labai daug

Pavasarį pasibaigęs šildymo sezonas leido šiek tiek lengviau atsikvėpti gyventojams nuo milžiniškų sąskaitų. Tačiau rudenį ir žiemą bus liūdna – net ir šilumininkai neslepia, kad kainos dar labiau didės.

Ateinantis sezonas tikrai bus rekordinis kainų atžvilgiu.<br>P.Mantauto nuotr.
Ateinantis sezonas tikrai bus rekordinis kainų atžvilgiu.<br>P.Mantauto nuotr.
Kauniečiai jau ne pirmus metus už šildymą moka mažiausiai iš visų didmiesčių gyventojų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauniečiai jau ne pirmus metus už šildymą moka mažiausiai iš visų didmiesčių gyventojų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauniečiai jau ne pirmus metus už šildymą moka mažiausiai iš visų didmiesčių gyventojų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiai jau ne pirmus metus už šildymą moka mažiausiai iš visų didmiesčių gyventojų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauniečiai jau ne pirmus metus už šildymą moka mažiausiai iš visų didmiesčių gyventojų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kauniečiai jau ne pirmus metus už šildymą moka mažiausiai iš visų didmiesčių gyventojų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Biokuro kainos per metus pakilo kelis kartus, tad gaminti šilumą iš jo brangiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Biokuro kainos per metus pakilo kelis kartus, tad gaminti šilumą iš jo brangiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Aug 26, 2022, 3:57 PM, atnaujinta Aug 26, 2022, 4:27 PM

„Ateinantis sezonas tikrai bus rekordinis kainų atžvilgiu.

Brangsta ne tiktai dujos, bet ir biokuras, todėl susimokėti teks labai daug“, – neslėpė buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (dabar – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Vidmantas Jankauskas.

Iš didmiesčių gyventojų daugiausia turės pakloti vilniečiai, galintys jau dabar taupyti pinigus būsimoms sąskaitoms apmokėti. Mat sostinė liko kone vienintelis šalies miestas, kuriame itin daug šilumos pagaminama iš dujų.

Kainos smarkiai pakilo

Sostinėje apie 40 proc. šilumos pagaminama deginant gamtines dujas. Ateinantį sezoną padėtis liks tokia pati, nes čia veikianti „Ignitis grupės“ valdoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) kol kas dirba tik menka dalimi – atliekos deginamos, bet biokuro katilo statybos smarkiai vėluoja.

O dujų kainos pastaruoju metu – tiesiog kosminės. Nyderlandų biržoje dujų megavatvalandė prieš metus kainavo 42 eurus.

Artėjant Kalėdoms atrodė, kad viršūnė jau pasiekta, kai kaina siekė net 180 eurų. Tačiau dabar tai atrodytų kaip menkniekis – ketvirtąją rugpjūčio savaitę megavatvalandės kaina viršijo 275 eurus.

Visoje Lietuvoje apie tris ketvirtadalius centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama iš biokuro. Tačiau šio kainos irgi smarkiai pakilusios.

„Baltpool“ biržos duomenimis, liepą medienos granulių megavatvalandė kainavo 85 eurus. Vasarį kaina tesiekė 25 eurus, o vėliau buvo dar nukritusi. Medienos skiedrų megavatvalandė metų pradžioje kainavo iki 15 eurų. O šiuo metu – jau netoli 40 eurų.

Todėl „Baltpool“ skelbiama indekso vertė, kuri ir atspindi biokuro kainas, liepą siekė 38,38 euro už megavatvalandę ir buvo 31 proc. didesnė nei birželio mėnesį, bet net 179 proc. didesnė negu prieš metus.

Pelnas – tik iš atliekų

Tokie kainų šuoliai neišvengiamai atsilieps vartotojams. Jau praėjusį sezoną šildymas Vilniuje buvo apie 70 proc. brangesnis nei prieš metus. Šįmet atokvėpio tikrai tikėtis neverta.

Baigiantis 2021 m. metams sostinės savivaldybei netgi teko skubiai gelbėti jos valdomą įmonę Vilniaus šilumos tinklus.

Mat dėl išaugusių dujų kainų susidarė apyvartinių lėšų trūkumas, todėl teko ieškoti paskolų.

Birželį VERT netgi nustatė, kad Vilniaus savivaldybės bendrovė neatitinka finansinio pajėgumo rodiklių.

2021 m. jos nuostoliai siekė 19 mln. eurų, nors metais anksčiau buvo uždirbta 7,4 mln. eurų pelno. O bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo nuo 23,4 mln. iki 87,8 mln. eurų.

Sudėtingi metai buvo ir kitiems šilumos gamintojams. Vilniuje ir kituose miestuose biokuro katilines turinčios Prancūzijos kapitalo įmonės „Idex Baltic“ plėtros direktorius Thierry Mourot dar anksčiau „Lietuvos rytui“ sakė, kad per sezoną patirti nuostoliai siekė per 2,7 mln. eurų.

Išimtis – tik „Ignitis grupės“ valdoma VKJ, dažniau pristatoma kaip atliekų tvarkymo, o ne energetikos objektas. Jos grynasis pelnas pernai siekė 13,3 mln. eurų.

Sumoka už deginimą

Dar prieš pradedant VKJ statybas buvo žadama, kad ši jėgainė smarkiai sumažins šilumos kainą vilniečiams.

Bet taip nenutiko, bent kol nebaigta biokuro dalies statyba. Nepaisant to, įmonė pasmerkta dirbti pelningai. Jai, kitaip nei kitiems šilumos gamintojams, nereikia įsigyti kuro, o už atliekų sudeginimą net yra primokama.

Tiesa, VKJ dar netapo pigiausiu šilumos gamintoju sostinėje. Praėjusį sezoną aukcionuose net su finansiniais iššūkiais susidūrę Vilniaus šilumos tinklai sugebėdavo pasiūlyti mažesnes šilumos gamybos kainas.

Galbūt VKJ, gaudama pajamų iš atliekų deginimo, galėtų labiau prisidėti prie vilniečių gerovės mažindama savo gaminamos šilumos kainą? Už šilumos ūkį atsakingas sostinės vicemeras Valdas Benkunskas apie tai kalbėti atsisakė motyvuodamas atostogomis.

O štai energetikos ekspertas V.Jankauskas svarstė, kad atliekų degintojų veiklos modelis jiems apskritai yra labai parankus.

„Tai labai geras būdas užsidirbti. Jei tau atrodo, kad šilumą parduodi per pigiai, gali pabranginti atliekų priėmimą“, – aiškino profesorius.

V.Jankausko nuomone, „Ignitis grupė“ įklimpo statydama biokuro katilą, tad neaišku, kaip apskritai VKJ projektas atsipirks.

„Bet kuriuo atveju Vilniui teks šią žiemą deginti labai brangias dujas. Tiesa, galbūt ir mazutą, nes tam jau yra leidimas. Tuomet šildymo kaina nekiltų taip drastiškai“, – sakė ekspertas.

Tiesa, vicemeras V.Benkunskas „Delfi“ televizijai teigė, kad sostinės gyventojams sąskaitos gali net sumažėti, nes rengiamasi deginti daug mazuto. Tačiau aplinkosaugos požiūriu tai vargu ar tinkama išeitis.

Ledai jau pajudėjo

Savo ruožtu kauniečiai jau ne pirmus metus už šildymą moka mažiausiai iš visų didmiesčių gyventojų. Taip yra dėl diversifikuotos rinkos: čia veikia „Ignitis grupės“ ir „Gren Lietuva“ valdoma atliekų deginimo gamykla, nemažai biokurą naudojančių nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) bei „Kauno energija“.

Tačiau praėjęs šildymo sezonas parodė, kad dėl VERT taikomo reguliavimo šilumos gamintojai dažnai nesurinkdavo pakankamai pajamų, kad padengtų šilumos gamybos sąnaudas. Buvo pasigirdę, kad kai kurie NŠG ketina nedalyvauti aukcionuose, o gal net skelbti bankrotą.

Energetikos ekspertai ir kai kurie politikai ne sykį tvirtino, kad iš rinkos pasitraukus bent porai NŠG katilinių šilumos kaina greičiausiai imtų kilti sparčiau. Todėl VERT jau seniai buvo spaudžiamas imtis veiksmų – to reikalavo ir Seimo Ekonomikos komitetas.

„Palyginti su Vilniumi, Klaipėdoje ir Kaune didžioji dalis šilumos gaminama iš biokuro, taip pat vyksta aktyvesnė konkurencija tarp kitų šilumos gamintojų.

Tad šių miestų šilumos kainai didžiausiq įtaką daro biokuro ir iš NŠG superkamos šilumos kainos. Todėl svarbu, kad šie tiekėjai iš anksto sukauptų pigesnio biokuro atsargas.

Atitinkamai reaguojant į kuro rinkoje susidariusią situaciją birželio pabaigoje priimti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, o VERT iki šildymo sezono pradžios pakeis Šilumos kainų nustatymo metodiką ir susijusius teisės aktus. Taip siekiama užtikrinti nuosaikesnius šilumos kainų pokyčius vartotojams, leisti įmonėms subalansuoti ir prognozuoti finansinius srautus“, – aiškino VERT narys Matas Taparauskas.

VERT jau pakeitė šilumos supirkimo modelį Kaune, nors, „Lietuvos ryto“ žiniomis, tam itin prieštaravo savivaldybės valdoma „Kauno energija“. Pagal naują tvarką gamintojai iki 70 proc. šilumos galės siūlyti per pagrindinį, o likusius 30 proc. – per balansavimo aukcioną.

Taryba apskaičiavo, kad, nesiėmus tokių veiksmų ir iš rinkos dėl nuostolių pasitraukus iki 100 megavatų galios NŠG elektrinėms, per sezoną šilumos gamybos kainos Kaune galėtų padidėti daugiau nei 18 mln. eurų.

O pritaikius naują modelį ir leidus visiems dalyvauti balansavimo aukcionuose būtų sutaupyta apie 8,7 mln. eurų. Tikimasi, kad toks modelis Kaune bus taikomas nuo lapkričio.

Uostamiestyje – pokyčiai

Klaipėdoje ateinantis šildymo sezonas irgi gali būti kitoks nei anksčiau. Čia veikiančios pirmosios Lietuvoje atliekų deginimo įmonės šeimininkė „Gren Klaipėda“ ketina įsigyti kitą NŠG – bendrovę „Pramonės energija“. Dėl to jau pateiktas prašymas Konkurencijos tarybai.

Uostamiestyje NŠG pagamina apie pusę reikiamos šilumos. Didžiąją dalį patiekia „Gren Klaipėda“, kurios jėgainės galia siekia iki 85 megavatų. „Pramonės energijos“ dviejų katilų galia – po daugiau negu 10 megavatų, o likusių poros gamintojų – kur kas mažesnė.

Todėl baiminamasi, kad tarp NŠG Klaipėdoje gali iš esmės nebelikti jokios konkurencijos, kai bus baigtas įsigijimo sandoris, o tai gali atsiliepti ir kainoms.

Savivaldybės valdomos „Klaipėdos energijos“ vadovas Antanas Katinas neslėpė, kad jos kils – tiek dėl brangstančio kuro, tiek dėl didėjančių atlyginimų.

„Koks bus padidėjimas, kol kas sunku spėti, nesinori nieko gąsdinti, bet jis bus.

Pernai gruodį irgi sulaukėme smūgio, bet buvome laiku įrengę biokuro katilus, ekonomaizerius, todėl suvaldėme padėtį. Skolininkų nepagausėjo, o tai labai svarbus rodiklis“, – sakė A.Katinas.

„Klaipėdos energijos“ tiekiama šiluma prilyginama A++ klasei, o tai reiškia, kad bent 70 proc. jos gaminama iš atsinaujinančių išteklių.

„Iškastinio kuro mums prireikia tik per šalčius arba kai NŠG kyla kokių nors problemų“, – teigė įmonės vadovas.

Siūlo atnaujinti šilumos punktus

Energetikams naujasis šildymo sezonas prasideda ne lauke fiksuojant temperatūros pokyčius, o vos pasibaigus buvusiam.

Energetikos ministerijos teigimu, Lietuvoje daugiau nei 50 proc. šilumos energijos patiekiama centralizuoto šilumos tiekimo sistemomis, kuriose 75 proc. šilumos pagaminama deginant biokurą, 4 proc. – deginant komunalines atliekas.

Likusią dalį iki šiol sudarydavo gamtinės dujos, tačiau panašu, kad ateinantį šildymo sezoną gamtines dujas nemaža dalimi pakeis skystasis kuras – mazutas ar dyzelinas.

Energijos išteklių biržos operatoriaus „Baltpool“ duomenimis, liepos viduryje naujam šildymo sezonui buvo nupirkta daugiau nei 500 tūkst. MWh biokuro. Šiuo metu savivaldos įmonės įsigijo ir sandėliuoja apie penktadalį reikalingo viso biokuro. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu biokuro buvo nupirkta 221 tūkst. MWh. Sandorių aktyvumas biržoje įprastai fiksuojamas rugsėjo mėnesį.

„Raginame modernizuoti daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas. Šiais metais mažosios renovacijos priemonei skirta 4 mln. eurų ir gali būti kompensuota iki 80 procentų modernizavimo išlaidų. Pasak specialistų, modernizuotas šilumos punktas 15 procentų sumažina gyventojų sąskaitas už šildymo paslaugas“, – rašoma Energetikos ministerijos komentare.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.