Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius tvirtina, kad LPK diskusijoje dėl MMA formulės nuolat akcentuoja būtinybę įtraukti produktyvumo kriterijų. Pasak jo, atotrūkis tarp atlyginimų augimo ir darbo našumo augimo Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES) ir keliant atlyginimus netvariai, aukščiau nei našumą, ženkliai sumažėja Lietuvos prekių konkurencingumas.
„Netvaraus MMA kėlimo poveikį labiausiai pajaus eksportuojančios Lietuvos įmonės, nes jų produkcijos kainos kėlimas tiesiogiai susijęs su jų konkurencingumo mažėjimu. Eksportas sudaro didžiausią dalį Lietuvos BVP, todėl toks sumažėjimas rimtai paveiktų BVP, biudžetą bei darbo vietas“, – Eltai teigė R. Sartatavičius.
Dabartinė formulė, atsižvelgiant tik į vieną ekonominį rodiklį – neatsakinga
LPK vadovas atkreipia dėmesį, kad dabar taikoma formulė atsižvelgia į ketvirtadalio didžiausią santykį tarp vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, tuo tarpu pramonininkų nuomone, atsižvelgti tik į vieną ekonominį rodiklį yra neatsakinga.
„Atsižvelgti tik į vieną ekonominį rodiklį, VDU ir MMA santykį, yra neatsakinga, kadangi niekaip kitaip nėra įvertinami kiti tų ES valstybių ekonominiai rodikliai. Pavyzdžiui, šiandien susidaro situacija, kai tarp ketvirtadalio ES valstybių, turinčių tokį santykį, patenka Graikija. Kitaip tariant, šiuo metu imamas pavyzdys iš valstybių, į kurias nebūtinai norime lygiuotis ekonominėje srityje“, – sakė jis.
R. Sartatavičius tikina, kad kai kurių ministrų bei profsąjungų kalbos, kad energetinių išteklių kainų augimas yra priežastis sparčiai didinti MMA, taip pat vertintinos neigiamai. Anot jo, gyventojams dar svarstoma parama energetiniams ištekliams kompensuoti, kai tuo tarpu įmonės kapstosi pačios ir jau gaunama žinių, apie planus stabdyti įmonių veiklą.
„Kasdien vis gauname žinių, kad įmonės jau planuoja sustojimus – esant tokioms kainoms jos jau nesugeba be nuostolių užsitikrinti gamybos. „Achemos“ atvejis yra tik pradžia. Situacija versle šiuo metu yra labai rimta ir jau kur kas įtemptesnė, net ir lyginant su pandeminiu laikotarpiu. Reikia mažinti populizmo „apsukas“ ir galvoti, kaip iš šios situacijos visiems išeiti su kuo mažesniais praradimais, nes jeigu įmonės sustos, tai tą pajus visi“, – aiškino LPK generalinis direktorius.
LPK palaiko Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomą MMA formulės modelį
Šiuo metu, sutarimo tarp darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės, kaip turėtų atrodyti MMA formulė nėra, tačiau R. Sartatavičius teigia, kad pramonininkai palaikytų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomą modelį.
„Jis numato, kad darbo našumo augimo tempui viršijus VDU augimo tempą – MMA didėtų, o darbo našumo tempui atsilikus nuo VDU augimo tempo – mažėtų. Kitaip tariant, MMA būtų susiejamas su darbdavių galimybėmis mokėti konkretų MMA dydį“, – sakė LPK vadovas.
Tuo tarpu svarstymus susieti MMA dydį su infliacija, LPK vertina, kaip galimą klaidą, galinčią sudaryti prielaidas „infliacijos spiralei“ – kai net ir krizei pasibaigus Lietuvoje išliktų aukštos kainos.
„Siekiant padėti gyventojams įveikti augančių kainų periodą, reikėtų imtis kitų priemonių, tokių kaip nepamokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas. Kitaip nei MMA didinimas, NPD didinimas mažina šešėlį ir suteikia daugiau paskatų dirbti. NPD didinimo poveikis infliacijai yra neutralus, taigi padėtų suvaldyti situaciją ir užkirsti kelią „infliacijos spiralei“, – aiškino R. Sartatavičius.
„Rezervuotai didinant MMA ir reikšmingai didinant NPD, valstybė dalytųsi atsakomybe su verslu, taip kontroliuojant ilgalaikius neigiamus padarinius Lietuvos ekonomikai“, – pridūrė jis.
Pramoninkai ragina į formulę įtraukti darbo našumo kriterijų kaip įmanoma greičiau
R. Sartatavičius pažymi, kad dėl naujos MMA Direktyvos buvo preliminariai sutarta, tačiau formalus jos priėmimas planuojamas į nacionalinę teisę šių metų trečiąjį ketvirtį, o visas procesas gali užtrukti iki dviejų metų, todėl pramoninkai ragina darbo našumo kriterijų įtraukti į MMA formulę kaip įmanoma greičiau.
„Direktyva turi būti perkelta ne ilgiau nei per 2 m. nuo jos priėmimo, tačiau LPK, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, ragina nedelsti ir darbo našumo kriterijų įtraukti kuo anksčiau“, – tvirtino LPK generalinis direktorius.
SADM: Lietuva turi įgyvendinti ES direktyvą, perkeldama nuostatas į nacionalinius teisės aktus per dvejus metus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina, kad direktyvoje dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio ES nustatyta, kad valstybės narės, nustatant ir atnaujinant MMA, remiasi kriterijais, kurie turi apimti keletą elementų.
„MMA formulėje turi atsispindėti šie kriterijai: teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio perkamoji galia, atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas, bendras darbo užmokesčio lygis ir jo pasiskirstymas, darbo užmokesčio augimo greitis ir ilgalaikis nacionalinius našumo lygis bei pokyčiai“, – teigiama Eltai atsiųstame SADM komunikacijos skyriaus komentare.
„Lietuva turės įgyvendinti Direktyvą perkeldama jos nuostatas į nacionalinius teisės aktus per dvejus metus nuo tada, kai ji bus patvirtinta; tvirtinimas numatytas šių metų pabaigoje. Atkreiptinas dėmesys, kad šie išvardinti kriterijai yra privalomi, tačiau gali būti ir kitų kriterijų. Taip pat svarbu paminėti, kad direktyva nereikalauja būtinai nustatyti formulės“, – priduria SADM.
Trišalėje taryboje diskusijos dėl MMA formulės pakeitimo jau pradėtos ir kol kas buvo svarstytas, anksčiau minėtas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlytas variantas.
„Buvo svarstyta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlytas variantas, šiuo metu naudojamą formulę papildyti įtraukiant darbo našumo pokytį. Trišalė taryba nusprendė toliau tęsti diskusijas. Tam turime dvejus metus“, – tvirtina SADM komunikacijos atstovai.
