Kauniečių taupymo ypatumai verslininkei atėmė žadą: atskleidė, ko svečiai atvyksta į nuomojamus apartamentus

2022 m. rugsėjo 11 d. 16:33
Per pandemiją kauniečiai išmoko plauti rankas, dirbti iš namų ir tuo pačiu metu remontuoti buities prietaisus. Kai atrodė, kad gyvenimas grįžta į vėžes, kilo naujų iššūkių – kaip taupyti brangstančius energijos išteklius. Kai kurių žmonių išmonė stebina.
Daugiau nuotraukų (6)
Sąskaitas už elektros sąnaudas gavę smulkieji verslininkai stvėrėsi už galvų – jos kelis kartus didesnės, negu buvo anksčiau. Tenka sukti galvą, kaip išgyventi. Kas planuoja naudoti saulės energiją, kas ėmėsi papildomų veiklų.
Klientų įpročiai taip pat keičiasi – kartais net bandoma pasinaudoti verslininkų neapdairumu.
Tačiau sunkmetis baisus ne visiems – yra ir tokių, kurie gavo progą savo verslą plėsti.
Svečiai daugiau skalbia
Kaunietė Rita Petkevičienė jau 15 metų miesto svečiams nuomoja apartamentus. Moteris siūlo tris butus, esančius miesto centre. Šiuo metu parai kuriame nors jų galima apsistoti už 40 eurų.
Įmonei „Apartamentai Kaunas“ vadovaujanti verslininkė sakė, kad, gavusi didesnę sąskaitą už elektros energiją, ėmė svarstyti, kaip taupyti. Viename bute dar šviečia netaupios elektros lemputės, todėl jas ketina pakeisti. Naujos, taupesnės, buitinės technikos specialiai pirkti neplanuoja, bet jei ši sugestų, tikrai įsigytų modernesnės.
„Neretai svečių net nematau, jie apartamentus užsisako internetu, atvykę randa raktus, išvykdami juos palieka. Prašyti atskirai sumokėti už elektros energiją lyg ir nėra kaip“, – pasakojo R.Petkevičienė.
Tačiau verslininkė pastebėjo, kad kai kurių klientų įpročiai staiga pasikeitė.
„Dabar užsienyje gyvenantys lietuviai, trumpam grįžę į Kauną, apartamentus išsinuomoja parai ar dviem, bet atvyksta su didžiuliais lagaminais.
Paaiškėjo, kad jie nuomojamuose būstuose skalbia daug drabužių.
Spėju, kad tai galėtų padaryti ir gyvendami pas tėvus ar kitus gimines, bet šie, matyt, taupo, todėl skalbiasi nuomojamose patalpose, nes už tai atskirai mokėti nereikia“, – atviravo verslininkė.
R.Petkevičienė sakė, kad tikriausiai teks didinti nuomos kainas. To imtis neskuba, mat vasarą gyventojų buvo, o rugsėjo mėnesiui užsakymų dar nėra.
Panaudos saulės energiją
Mažosios bendrijos „Onutės šakotis“ įkūrėja Ona Rybakovienė šakočius kepa daugiau kaip 30 metų. Kepykla veikia moters namuose. Dabar kaunietės verslui jau vadovauja jos sūnus Raimondas Alvydas Asauskas.
Įmonė išgyveno daugybę krizių, bet tokios, kokia artėja, nebuvo patyrusi.
Verslininkas tvirtino, kad sąskaita už elektros energiją padidėjo 10 kartų.
„Laimei, patalpų nuomotis nereikia. Bet vis tiek svarstome, ką daryti.
Šakočiai nėra ta prekė, kurią žmonės pirktų dažnai. Branginti jų negalime. Ne viena panašia veikla užsiimanti įmonė darbus jau sustabdė. Mes dar dirbame, bet tik laiko klausimas, ar taip ilgai išgyvensime“, – kalbėjo R.A.Asauskas.
Verslininkas atskleidė, kad laukia lapkričio mėnesio.
„Tikimės, kad vyriausybė suteiks lengvatų smulkiajam verslui, norinčiam naudoti saulės energiją. Tokią energiją ir planuojame rinktis“, – sakė kaunietis.
Vieną siuvyklą uždarys
Kaunietė Janina Blaškevičienė 2008 metais įgyvendino savo svajonę – atidarė mažą siuvyklą – „Janinos siuvyklėlę“. Išgyvenusi netrukus užklupusią ekonominę krizę, po kelerių metų įsteigė ir antrąją.
Siuvėja pasakojo, kad pastaruoju metu klientų sumažėjo, žmonės, matyt, pradėjo skaičiuoti ir atsisako ne pačių būtiniausių paslaugų.
„Dirbu pati ir dar trys siuvėjos. Siuvimo mašinos ir kita įranga – elektrinė. Iš sandėlių traukti ranka ar koja valdomų siuvimo mašinų dar neplanuoju, nes esama įranga sunaudoja palyginti nedaug elektros energijos. Kur kas brangiau atsieina nuomojamų patalpų vėsinimas, šildymas“, – skaičiavo J.Blaškevičienė.
Kaunietė neslėpė, kad atleisti kolegių neplanuoja, bet gali tekti uždaryti vieną siuvyklų.
Susirado papildomą darbą
Keramikė Ieva Bertašiūtė-Grosbaha kuria dirbinius iš molio ir juos parduoda. Taip pat dalyvauja parodose, o prieš metus atidarė ir studiją „Šviesos 16“, kurioje visus norinčius moko lipdyti.
Kaunietė pasakojo, kad brangsta visos naudojamos medžiagos, bet didžiausią pinigų sumą tenka išleisti elektrai, nes krosnis, kurioje degami moliniai dirbiniai, yra elektrinė.
„Už keramikos pamokas lankytojai moka, bet kainas teks didinti. Taip pat, matyt, teks prašyti, kad mokiniai lipdytų mažesnius daiktus. Tada daugiau jų tilptų į krosnį ir išdegti vienu metu galima būtų daugiau“, – galimais taupymo būdais dalijosi keramikė.
Kaunietė įsitikinusi, kad netrukus visi pradės taupyti, todėl neaišku, kiek bus norinčiųjų lankyti jos rengiamus kursus.
„Sugalvojau atsarginį planą. Užsiimsiu ne tik kūrybiniu darbu ir pamokomis studijoje. Jau radau nuolatinį mokytojos darbą. Norint išsilaikyti, visoms veikloms teks skirti daugiau laiko, tad mažiau jo liks pramogoms ar poilsiui“, – sakė keramikė.
Dar gyvena inertiškai
Bendrovės „Gryma“, valdančios drabužių valyklų „Delicato“ tinklą, direktorius Rytis Klemka sakė, kad nuo metų pradžios elektra vis brango, bet kainos buvo pakenčiamos.
„Rugpjūtis buvo katastrofiškas. Elektros sąnaudos pabrango 5 kartus. Brangsta medžiagos ir nuoma, didėja ir kiti mokesčiai, didėjo ir darbuotojų atlyginimai. Išlaidos sparčiai auga.
Yra dvi išeitys: modernizuoti įrangą, rinktis tokią, kuri vartoja mažiau energijos, bet tam reikia didelių investicijų, arba branginti paslaugas“, – sakė verslininkas.
R.Klemka pasakojo, kad kol kas ir jo vadovaujama įmonė, ir klientai gyvena inertiškai. Nieko nekeičia ir laukia, kas bus ateityje.
„Po pusmečio matysime, kokios bus pasekmės. Išgyvens tie, kurie turi užsiauginę didesnius finansinius lašinius“, – įsitikinęs R.Klemka.
Klientų net padaugėjo
Mažąją bendriją „Pranciškaus malūnas“ savo namuose dar 1996 metais įsteigė kaunietis malūnininkas Pranciškus Jakubauskas.
Dabar malūną ir prie jo veikiančią nedidelę kepyklą valdo jo palikuonys.
Šeimos verslui vadovaujanti Julita Jakubauskaitė pasakojo, kad visa įranga yra elektrinė.
„Buityje būdų taupyti galima rasti, protinga įsigyti taupesnius buities prietaisus. Pramoninėje veikloje tai padaryti kur kas sunkiau, optimizuoti nėra ko. Bet įmonė veikia be skolų, nuomos mokėti niekam nereikia, todėl labai skųstis negalime“, – sakė kaunietė.
Malūno ir kepyklos klientų ne tik nesumažėjo, bet ir padaugėjo.
„Per koronaviruso pandemiją ir kai prasidėjo karas Ukrainoje, žmonės puolė pirkti daugiau miltų, kruopų. Be to, kepiniai nėra prabangos prekė.
Jei kauniečiai taupydami atsisako eiti į kiną ar koncertą, vienu iš nedidelių malonumų lieka kepiniai, kurie kainuoja palyginti nebrangiai“, – mintimis dalijosi J.Jakubauskaitė.
Verslininkai ne tik neketina mažinti apsukų, bet ir prieš kelias dienas miesto centre atidarė nedidelė kavinę.
„Malūnas ir kepykla yra Aleksote. Klientai pageidavo mūsų gaminių rasti Kauno centre, todėl nusprendėme atidaryti kavinę. Išsinuomojome dujomis šildomas patalpas. Apie tai, kad taip bus pigiau, nei šildytis elektra, tada negalvojome, bet dabar džiaugiamės“, – sakė J.Jakubauskaitė.
Rudens vakarais parkuose bus tamsu?
Paulius Keras
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas
„Per pastaruosius metus atlikome tam tikrus namų darbus. Miesto gatvėse į LED pakeisti visi šviestuvai, sutaupantys apie 60 proc. elektros energijos, palyginti su senaisiais įrenginiais.
Nauja gatvių apšvietimo sistema leidžia pritemdyti šviesas miesto gatvėse nuo 22 iki 4 val. Taip vairuotojo akims beveik nepastebimas apšviestumo pokytis sutaupo dar apie 50 proc. elektros energijos kas valandą. Šiuo metu, naudojant APVA skirtą paramą, sparčiai plėtojamas saulės elektrinių tinklas ant miestui priklausančių viešųjų statinių – mokyklų ir kitų įstaigų, kurių bendra instaliuota galia netrukus pasieks 5 198 kWh. Pagamintą elektros energiją naudos pačios įstaigos. Taip pat jose diegiamos išmaniosios valdymo sistemos, leidžiančios savaitgaliais bei moksleivių atostogų metu reguliuoti naudojamos šilumos kiekį pagal poreikį. Parkuose ir miškuose pastatų apšvietimą svarstoma išjungti tik naktį šaltuoju metų laiku – ramybės valandomis, kada gyventojai ilsisi, ir atokesnėse nuo miesto centro teritorijose, pavyzdžiui, Panemunės šile.“
Siūlo domėtis naujomis technologijomis
Giedrius Romeika
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto rinkodaros specialistas
„Verslą veikia išoriniai ir vidiniai veiksniai, jo esmė yra sugebėti prie jų prisitaikyti. Smulkiesiems verslininkams prie skausmingų pokyčių, augančių energijos kainų prisitaikyti sunkiau, nes jie neturi viršpelnio, vadinamųjų lašinių. Suprantama, kad esant būtinybei kažką keisti, apima stresas. Tačiau norint išgyventi išeičių teks ieškoti.
Vieno recepto, ką daryti, nėra, bet neabejotinai būtina ieškoti naujų technologijų, kurios padėtų mažinti energijos sąnaudas. Pavyzdžiui, teko girdėti, kad įmonė „Kauno stiklas“ vietoj gamtinių dujų pradėjo naudoti suskystintas dujas ir dėl to laimėjo.
Vilniaus universitetas turi superkompiuterį – didžiulę skaičiavimo mašiną, kuriai reikia daug elektros energijos. Svarstoma, kad jį apsimokėtų prijungti prie saulės energijos elektrinės.
Smulkieji verslininkai taip pat turėtų domėtis naujomis technologijomis. Jei jos sutaupyti nepadeda, reikia keisti įpročius, naudoti mažiau energijos sunaudojančią įrangą.
Smulkieji verslininkai dažniausiai dirba vietinei rinkai. Vadinasi, ir jų konkurentų situacija tokia pati, jie neturi pranašumo, nes moka tokius pat mokesčius. Todėl skausmingai, bet teks greičiau prisitaikyti prie pokyčių, imti aktyviau naudoti atsinaujinančią energiją.“
taupymas^InstantElektra
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.